išmokos

Aktualijos

Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas pirmajame etape – po pateikimo – pritarė Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujančių parlamentarų Vytauto Gapšio ir Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio siūlymui padidinti išmoką vaikui nuo 70 iki 80 eurų per mėnesį.
 
Už tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti augančią kainų naštą šeimoms, auginančioms vaikus, po pateikimo antradienį balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 12, susilaikė 35 parlamentarai.
 
Bendru sutarimu Seimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Projektas po svarstymo komitetuose į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti lapkričio 25 d.
 
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Išmokų vaikams įstatymo pataisas parengę Seimo nariai siūlo šiuo metu skiriamą ir mokamą 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką per mėnesį padidinti iki 2,00.
 
Parlamentarų teigimu, inicijuoti projektą paskatino auganti infliacija, kylančios dujų, šildymo ir elektros kainos bei nuolat brangstantis būtiniausių maisto produktų krepšelis.
 
Įstatymo pataisų projektą parengusių Seimo narių V. Gapšio ir A. Mazuronio duomenimis, projektui įgyvendinti prireiks apie 77 milijonų eurų papildomų biudžetų lėšų kasmet.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.10.20; 00:30
Aktualijos

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimo išmokomis, todėl būtų tikslinga bent krizių metu sušvelninti tokios išmokos gavimo sąlygas.
 
„Problema yra ta, kad santykinai nedidelė dalis bedarbių yra apsaugoti „Sodros“ nedarbo draudimu, jie tiesiog netenkina sąlygų ir socialinio draudimo nedarbo išmokos negauna, nes jų draudimo stažas yra nepakankamas arba išmokos mokėjimo laikas pasibaigė, o jie vis dar darbo neturi“, – Trišalės tarybos posėdyje, pristatydamas apklausą apie koronaviruso pasekmių švelninimo priemones iš ilgalaikės socialinės politikos perspektyvos, teigė R. Lazutka.
 
Jo teigimu, kai kurios šalys palengvina nedarbo draudimo išmokos gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką bent jau krizių metu.
 
„Šalys palengvina nedarbo draudimo gavimo sąlygas ir išplečia gavimo laiką. Analogiškai taip pritaikyta buvo ligos draudimo išmoka, žinant, kad paprastai ji mokama, kai žmogus serga arba jo vaikas serga, o buvo išplėsta ir pritaikyta (situacijai – ELTA), kai tėvai negali dirbti, nes užsidarė mokykla arba darželis. Daugelis šalių ir nedarbo draudimo sistemą analogiškai pakoreguoja. Lietuvoje korekcijų nebuvo, vietoje to buvo įvesta darbo paieškos išmoka“, – sakė R. Lazutka.
 
„Rekomendacija būtų, kad reikėtų bent laikinai, o gal net pastoviai prailginti išmokos gavimo laiką ir sumažinti reikalavimus. Jeigu ne nuolatinis pakeitimas būtų, tai bent krizių metu, nes kai yra susikaupęs nemažas bedarbių skaičius, o žmonėms baigiasi nedarbo draudimo išmoka, ką jiems toliau daryti. Jie tada tampa savo šeimos narių išlaikytiniais“, – pridūrė ekonomistas.
 
Pasak jo, sudėtinga prognozuoti, kiek lėšų prireiktų įgyvendinti tokiai rekomendacijai, tačiau tikėtina, kad išlaidos padvigubėtų, palyginti su tomis, kurios dabar skiriamos tokiai išmokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 05:00
Trumposios naujienos

JAV vėliavos. EPA-ELTA nuotr.

JAV nedarbo išmokos per pastarąją savaitę paprašė dar 2,98 mln. gyventojų, rodo vyriausybės paskelbti naujausi duomenys. Tai esą rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos ir toliau naikinamos darbo vietos ir atleidžiami darbuotojai.
 
Tiesą, gegužės 9 dieną pasibaigusią savaitę nedarbo sulaukta 200 tūkst. mažiau prašymų suteikti nedarbo išmoką nei ankstesnę savaitę, teigė Darbo departamentas, tačiau naujų bedarbių skaičius vis tiek buvo kur kas didesnis nei bet kurią savaitę iki pandemijos pradžios.
 
Naujausi duomenys rodo, kad iš viso nuo karantino pradžios kovo viduryje darbo neteko 36,5 mln. amerikiečių. Toks didelis nedarbo lygio augimas JAV paskutinį kartą fiksuotas prieš 90 metų, per Didžiąją depresiją.
 
Nedarbo lygis JAV balandį pasiekė 14,7 proc. Vyriausybei įvedus karantiną kovai su COVID-19, kuris JAV jau pražudė daugiau nei 84 tūkst. žmonių, per mėnesį darbo neteko 20,5 mln. gyventojų.
 
Kai kurie JAV miestai ir valstijos svarsto atnaujinti ekonominę veiklą dėl gresiančios ekonomikos griūties, tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai perspėja, kad taip daryti būtų itin pavojinga.
 
Federalinio rezervų banko (FED) valdybos pirmininkas Jerome’as Powellas trečiadienio paragino gyventojus didinti išlaidas ir taip padėti didžiausiai pasaulio ekonomikai ištverti beprecedentį šoką.
 
Interviu „Fox Business Network“ JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas tvirtino, kad didelis nedarbo lygis „nekelia nuostabos“.
 
„Tikrąja to žodžio prasme išjungus ekonomiką, sukuriamas didelis nedarbas. Atidarius ekonomiką, tos darbo vietos vėl bus sukurtos“, – aiškino S. Mnuchinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius teigia, kad balsavimas Seime dėl vienkartines 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams parodė tiek „valstiečių“ , tiek konservatorių siaurus rinkiminius interesus.
 
Pasak jo, nors konservatoriai ir kritikavo „valstiečių“ vienkartinės išmokos idėją, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokos.
 
Seime ketvirtadienį patvirtinta, prieš posėdį stipriai opozicijos kritikuota, vienkartinė 200 eurų išmoka pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams. Ši priemonė nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.
 
Bet po įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad „prieš“ opozicijoje balsavo tik 8 parlamentarai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Algirdas Sysas, liberalai Gintaras Steponavičius, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas bei du konservatorių frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
 
Paklaustas, kodėl tik du konservatoriai balsavo „prieš“, profesorius A. Krupavičius teigė, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų didelę dalį rinkėjų, skirtingai nei liberalų, sudaro pensinio amžiaus žmonės.
 
„Čia savo elektorato pažinimas. Liberalų sąjūdyje ir už Laisvės partiją balsuoja daugiau jauni žmonės, kuriems 200 eurų klausimas nėra aktualus, o ir pensininkų dalis, kuri balsuoja už liberalus, yra maža. O Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių elektoratas yra žymiai pagyvenęs. Tai „valstiečiai“ vienu būdu stengiasi mobilizuoti pensininkus savo naudai, o konservatoriai taip pat nori sėdėti ant dviejų kėdžių ir taip įtikti savo rinkėjams. Čia visur labai siauri, rinkiminiai interesai“, – sakė Eltai A. Krupavičius.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak politologo, ketvirtadienio balsavimas Seime parodė tiek opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų dviveidiškumą.
 
„Čia nėra lyderystės, tik dviveidiškumas. Mėgstamiausia sporto rūšis Seime – dviveidiškumas. Tai galioja ir valdantiesiems, ir opozicijai. Pats sprendimas dėl 200 eurų yra ydingas, ir tai aišku kaip du kart du lygu keturi. Tai vienkartinė akcija, ir jokios tvarios politikos dėl pačios pensininkų būklės pagerinimo taip pat nėra. Užuot parodžiusi savo požiūrį į vienkartinį ir rinkiminį projektą, opozicija irgi galvoja, kiek už juos balsuos pensininkų ir kaip tie pensininkai elgtųsi, sužinoję, kad kai kurios opozicijos frakcijos neparėmė 200 eurų projekto. Tai siūlyčiau tuomet (opozicijai – ELTA) neužsiiminėti kitą kartą kritika iš tuščio į kiaurą. Tuomet bent aiškiau visiems būtų“, – sakė jis.
 
A. Krupavičių stebina, kad opozicija nepateikė jokių rimtų alternatyvų „valstiečių“ inicijuojamam projektui dėl 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams.
 
„Mane labiausiai nustebimo visiškas negebėjimas sugalvoti alternatyvių idėjų. Alternatyvos apsiribojo tik tuo, kad sakė, jog vienas scenarijus yra mokėti tuos 200 eurų anksčiau. Antras scenarijus – padalinti pinigus į kelis mėnesius. Štai ir viskas. Bet apskritai visas pasiūlymas yra ydingas ir nesukuria jokių prielaidų pačių pensijų augimui. To kito scenarijaus, kuris remtųsi tvarios politikos principais, opozicija nesugebėjo pateikti“, – sakė A. Krupavičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 08:00
Trumposios naujienos

Belgijos kandidatas į eurokomisarus D. Reyndersas atmeta kaltinimus korupcija. EPA-ELTA nuotr.
 
Jam metamus kaltinimus jis trečiadienį Briuselyje pavadino „piktavališkais“ ir kenkiančiais reputacijai. Belgijos užsienio reikalų ministrą buvęs žvalgybos agentas Nicolas Ullensas kaltina ėmus nelegalias išmokas, susijusias su valstybiniais užsakymas Konge, Kazachstane ir Libijoje.
 
Apie šiuos kaltinimus pirmą kartą užsiminta balandį. Tada tyrimo ėmėsi Briuselio prokuratūra, tačiau dėl įrodymo stokos praėjusią savaitę jis buvo nutrauktas. N. Ullensas pirmadienį pateikė naują skundą, kuriame kaltina kandidatą nuslėpus belgų žvalgybos tyrimą dėk kaltinimų. Tai komentuodamas, D. Reyndersas dabar sakė: „Tie patys žmonės bandys vėl ir vėl“.
 
Belgas turėtų tapti naujuoju ES teisingumo komisaru. Kaip visi nauji komisarai, jis privalo dalyvauti klausymuose Europos Parlamente. Po klausymų komitete jo nariai balsuoja dėl kandidatūros. Parlamentas spalio 23-iąją patvirtins visą Komisiją, arba ją atmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 00:01
Aktualijos

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir jo šeimos nariams skirtos išmokos nėra kriminalas.
 
Pasak ministro, jos suskaičiuojamos automatiškai ir išmokamos visiems Lietuvoje registruotiems ūkininkams už pirmuosius 30 hektarų. Tiesa, jo teigimu, būtent dėl panašių priežasčių, kai, anot G. Siurplio, bandoma susieti Žemės ūkio ministeriją ir R. Karbauskį buvo nuspręsta perduoti ministeriją kitai politinei partijai.
 
Anot G. Surplio, išmokos ir R. Karbauskiui, ir visiems kitiems žemės ūkio verslo subjektams yra išmokamos ir apsikaičiojamos automatiškai pagal turimus hektarus ir auginamas kultūras.
 
„Tačiau čia mes atsiduriame labai įdomioje situacijoje, kuri ir man pasirodė labai įdomi, kai mes rašėme Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą. Kad už tuos pirmuosius 30 ha papildomą išmoką turi gauti visi – nesvarbu, ar žmogus turi 5, ar 30, ar 500 ha. (…) Yra reglamentinė nuostata, kad jei taikai smulkiųjų hektarų išmoką 30 ha, taikai visiems“, – „Žinių radijui“ teigė G. Surplys.
 
„Čia mes nekalbame apie tai, ar R. Karbauskis ar jo broliai pasinaudojo šia sąlyga. Tiesiog programa automatiškai kiekvienam Lietuvos ūkininkui, nepaisant to, kiek jis turi ha, sumoka daugiau už tuos ha, kurie yra iki pirmųjų 30“, – pridėjo ministras.
 
Jo teigimu, kad viskas atliekama pagal teisės aktus patvirtino ir pirmadienį pateiktos Generalinės prokuratūros išvados.
 
G. Surplys taip pat pažymėjo, kad pagal Vyriausybės programą nuo kito paramos laikotarpio bus siekiama išmokas skaidyti – už pirmuosius 10 ha bus sumokama daugiau nei turinčiam nuo 10 iki 20 ha. Taip pat jis teigia, kad savo valdymo laikotarpiu ministerijoje įvedė paramos lubas, kai ūkininkai negali gauti daugiau nei 150 tūkst. eurų. išmokų per metus.
 
Paklaustas, kodėl Žemės ūkio ministerija yra atiduota „socdarbiečiams“, G. Surplys sakė, kad taip  norima sumažinti įtampą tarp žemės ūkio sektoriaus, „valstiečių“ ir Ramūno Karbauskio.
 
„Pagrindinė priežastis yra ta, kad labai daug bandoma pripiršti R. Karbauskiui ir „valstiečiams“ kokių pinigų sandorių, pinigų išgrobstymų, kas yra visiškai netiesa. Žmonėms neįrodysi, kad tu ne dramblys“, – sakė jis.
„Yra daug nereikalingo triukšmo, kuris trukdo daryti reikiamus pokyčius žemės ūkio srityje. (…) Nuimti įtampas, priežastis ta ir buvo“, – pridėjo žemės ūkio ministras.
 
ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis su šeimos nariais, kaip skelbia 15min.lt, 25 kartus pasinaudojo galimybe kartą per metus gauti išmoką už pirmuosius 30 hektarų. Kaip teigia žurnalistai, taip buvo pasisavinta 42,3 tūkst. eurų.
 
Tuo metu tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra pažeidimų nerado.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 09:51