Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
Lietuvos ambasada Švedijoje penktadienį informavo Užsienio reikalų ministeriją (URM) apie nemalonų įvykį. Laiške, kurį matė ELTA, tvirtinama, kad ketvirtadienio naktį buvo įvykdytas išpuolis, kurio metu buvo pavogta ant Lietuvos ambasados pastato kabėjusi Ukrainos vėliava.
Kaip tvirtina Lietuvos ambasada Švedijoje, buvo pavogta tik Ukrainos vėliava. Tuo tarpu šalia kabėjusi Lietuvos vėliava nebuvo paliesta.
Ambasada atkreipia dėmesį, kad šiam išpuoliui turėjo būti pasirengta iš anksto, nes norint pasiekti vėliavos stovą reikėjo atsinešti kopėčias, be to buvo nupjautos vėliavos virvės nuo stovo.
Apie incidentą informuota Švedijos policija ir Švedijos URM.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Du žmonės buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę pirmadienį po „įtariamo sunkaus nusikaltimo“ vidurinėje mokykloje Švedijos pietiniame Malmės mieste, pranešė policija.
„Vienas asmuo areštuotas. Policija kontroliuoja situaciją“, – sakoma policijos pranešime, paskelbtame apie 18.30 val. (17.30 GMT). Incidentas įvyko „Malmo Latinskola“ – didelėje vidurinėje mokykloje trečiame pagal dydį šalies mieste, policija pirmuosius pranešimus gavo netrukus po 17 valandos.
Švedijos televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti policijos juosta užtverta teritorija aplink mokyklą ir daugybė policijos ir greitosios pagalbos automobilių, atsiųstų į įvykio vietą. Pareigūnai kol kas neatskleidžia jokių detalių apie tai, kas nutiko mokykloje ar koks buvo motyvas.
Prancūzijoje paminėtos išpuolio prieš „Charlie Hebdo“ metinės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Praėjus septyneriems metams po išpuolių prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir košerinio maisto parduotuvę, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas pagerbė aukų atminimą. Kartu su Paryžiaus mere Anne Hidalgo jis apsilankė atakų vietose, kur padėjo gėlių. Atsižvelgiant į aukų artimųjų prašymą, kalbos nebuvo sakomos.
„Mes jūsų niekuomet nepamiršime“, – tviteryje rašė A. Hidalgo.
Po išpuolių 2015-aisiais nuvilnijo beprecedentė solidarumo banga. Daugiau kaip milijonas žmonių, tardami „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“), Prancūzijoje išėjo į gatves. Gedulo eitynėse dalyvavo daugybės šalių lyderiai.
Per išpuolius 2015 metų sausį Paryžiuje žuvo iš viso 17 žmonių, tarp jų – keli žinomiausi Prancūzijos karikatūristai. Trys teroristai po išpuolių buvo nušauti policijos.
Per išpuolį Kabulo klinikoje žuvo 15 žmonių, 34 – sužeisti. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Spėjamas išpuolis prieš didžiausią karinę ligoninę Afganistano sostinėje Kabule antradienį pareikalavo daug aukų. Talibano atstovas kalbėjo apie mažiausiai 15 žuvusiųjų ir 34 sužeistuosius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie įėjimo į ligoninę miesto centre driokstelėjo du sprogimai. Tada pradėta šaudyti. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką.
Sardar Mohammad Daud Khan klinikos gydytojas agentūrai AFP sakė girdėjęs nuolatinį šaudymą. „Galvoju, kad užpuolikai ėjo iš palatos į palatą, kaip pirmą kartą, kai buvome atakuoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje išpuolį 2017 metais. Tada medicinos personalu persirengę ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 30 žmonių.
Vokietijos policija analizuoja mirtino išpuolio aplinkybes. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos policija tęsia didelio masto tyrimą praėjus dienai po to, kai Viurcburgo mieste siautėjęs peiliu ginkluotas vyras subadė kelis žmones, praneša dpa.
Penktadienio vakarą Viurcburgo centre praeivius ėmusio badyti užpuoliko motyvai kol kas nežinomi.
Trys žmonės žuvo, o mažiausiai penki buvo sunkiai sužaloti. Dėl patirtų sužalojimų dviejų žmonių gyvybėms buvo kilęs pavojus. Policijos atstovė spaudai neatskleidė tikslaus sužeistųjų skaičiaus ar jų sveikatos būklės, tačiau sakė, kad tyrimas tęsiamas.
Tyrėjų grupės naktį vyko į Bavarijos šiaurėje esantį miestą, kad išsiaiškintų nusikaltimo detales ir įvykių seką.
Pranešama, kad nusikaltimo įvykdymu įtariamas iš Somalio kilęs vyras Vokietijoje gyvena penkerius metus, pastaruoju metu jis glaudėsi benamių prieglaudoje Viurcburge ir buvo žinomas policijai prieš išpuolį.
Policija paskelbė, kad pastarosiomis savaitėmis vyras elgėsi agresyviai ir dėl to buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje.
Nepaisant to, tiriamas ir galimas islamistinis nusikaltimo motyvas, nes liudininkai pasakojo, kad išpuolio metu vyras rėkė „Allahu akbar“ (arabiškai – „Dievas didis“).
Praeiviai užpuoliką bandė sutramdyti: vienas daužė jį šluota, kiti sulankstomomis kėdėmis, o kažkas metė į jį krepšį.
Žmonės vijosi bėgti bandžiusį žudiką, kurį netrukus šūviu į koją sužeidė atvykę policijos pareigūnai, bet jo gyvybei pavojus negresia.
Anot pareigūnų, 24 metų vyras savo aukų nepažinojo. Tarp sužeistųjų buvo mažas berniukas, o jo tėvas, manoma, yra tarp aukų.
Kazanės mokykla, kur įvyko tragedija. EPA – ELTA nuotr.
23 žmonės tebegydomi ligoninėje po anksčiau šią savaitę surengtų šaudynių vienoje Rusijos mokykloje, tarp jų – 20 mokinių, sakė Tatarstano Respublikos vadovo pavaduotoja Leila Faslejeva.
Šie skaičiai rodo, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 23. Iš pradžių buvo skelbiama, kad per antradienio šaudynes Kazanės mieste buvo sužalotas 21 žmogus.
„Visų būklė stabili, – sakė L. Faslejeva. – Tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą, gydytojai nori perkelti aštuonis pacientus gydytis į Maskvą.“
Išpuolis vidurinėje mokykloje Kazanėje pareikalavo devynių žmonių – daugiausiai vaikų – gyvybių.
Policija sulaikė 19 metų įtariamąjį, kuris legaliai laikė šaunamąjį ginklą. Jis – buvęs šios mokyklos mokinys. Institucijos atmetė teroristinį motyvą.
Trečiadienis Tatarstane paskelbtas gedulo diena. Praeiviai prie 175-osios vidurinės mokyklos padėjo gėlių ir uždegė žvakučių.
Pasak institucijų, mokykla dabar bus remontuojama. Paskelbtose mokyklos pastato nuotraukose matyti suniokoti koridoriai ir išdužę langai.
Nyderlandų pareigūnai suėmė 37 metų amžiaus vyrą, kuris rengė išpuolį prieš Den Helderio miesto tarybos pastatą. Tai ketvirtadienį pranešė šalies prokuratūros atstovai.
Pasak jų, įtariamasis buvo suimtas dar kovo 18 d. Vyras planavo galinga pirotechnika sukelti sprogimą pastate, kuris šiuo metu naudojamas kaip vakcinacijos centras. „Jis įtariamas rengęs teroristinį nusikaltimą, kurio tikslas – pasėti baimę ir sužlugdyti vakcinacijos programą“, – pažymėjo prokuratūros darbuotojai.
Šiuo metu atliekamas tyrimas galimų jo bendrininkų atžvilgiu.
Buvęs baskų teroristinės grupuotės ETA vadovas Josė Antonio Urrutikoetxea. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos kasacinis teismas patvirtino sprendimą perduoti Ispanijai baskų teroristinės grupuotės ETA narį Josė Antonio Urrutikoetxea, kalinamą nuo jo suėmimo Prancūzijoje pernai. Tai pranešė laikraštis „Le Figaro“.
Pasak leidinio, trečiadienį Prancūzijos kasacinis teismas atmetė Urrutikoetxea gynybos apeliaciją dėl rugsėjo pabaigoje Paryžiaus teismo priimto sprendimo išduoti jį Ispanijai.
Iki ekstradicijos jis Prancūzijoje bus teisiamas dviejose terorizmo bylose. Pirmasis procesas įvyks ateinančių metų vasarį Paryžiaus apeliaciniame teisme, antrasis planuojamas birželio mėnesį Prancūzijos sostinės baudžiamajame teisme.
Šių metų sausį Prancūzijos teismas pritarė vienam iš dviejų prašymų išduoti Urrutikoetxea Ispanijai. Teismo Tyrimų rūmai nagrinėjo du ekstradicijos prašymus ir du Europos arešto orderius. Teisėjas tada patenkino prašymą, susijusį su galimu Urrutikoetxea dalyvavimu rengiant išpuolį prieš civilinės gvardijos skyrių Saragosoje 1987 metais, per kurį žuvo 11 žmonių, tarp jų – šeši nepilnamečiai. Antrasis ekstradicijos prašymas susijęs su aukšto „Michelin“ kompanijos darbuotojo nužudymu Ispanijoje 1980 metais. Liepos 1 d. Apeliacinis teismas pareikalavo papildomos informacijos šiuo klausimu.
69 metų J. A. Urrutikoetxea, labiau žinomas kaip Josu Ternera, slapstėsi 17 metų. Ispanijoje jis vadinamas „buvusiu politiniu grupuotės lyderiu”. Jis buvo sulaikytas Prancūzijoje 2019 metų gegužės 16 d.
Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 820 žmonių. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.
2018 metu gegužės pradžioje grupuotė paskelbė visiškai nutraukianti savo veiklą.
Incidentas Glazge nelaikomas teroristiniu. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos policija teigia, kad penktadienio incidentas Glazgo miesto viešbutyje nelaikomas teroristiniu išpuoliu.
Peiliu viešbutyje Glazgo centre siautėjusį įtariamąjį nušovė policija.
Anksčiau Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC skelbė, kad užpuolikas mirtinai subadė du žmones, tačiau policija šių pranešimų nepatvirtino.
Naujausiais duomenimis, per incidentą buvo sužaloti šeši žmonės, tarp kurių – 42 metų amžiaus policininkas. Pareigūno būklė kritinė, bet stabili. Sužeistieji gydomi ligoninėje.
Visi sužeisti žmonės yra vyrai – 17, 18, 20, 38, 42 ir 53 metų amžiaus.
Kaip teigiama, viešbutis šiuo metu naudojamas apgyventi prieglobsčio prašytojams. Incidento metu viešbutyje buvo maždaug 100 prieglobsčio prašytojų.
Policija į viešbutį buvo iškviesta po pietų vietos laiku.
Apie incidentą Glazge pranešama praėjus mažiau kaip savaitei po išpuolio Redingo mieste, Anglijoje. Išpuolio metu buvo mirtinai subadyti trys žmonės. Įtariamuoju įvardijamas 25 m. amžiaus prieglobsčio prašytojas iš Libijos.
Europos Sąjungos (ES) vadovai ketvirtadienį pareiškė esą sukrėsti ir nusiminę dėl devynias gyvybes nusinešusių šaudynių dviejuose baruose Vokietijos Hanau mieste.
„Esu giliai sukrėstas tragedijos, kuri praėjusį vakarą įvyko Hanau. Mintimis esu su aukų šeimomis ir draugais, kuriems noriu pareikšti nuoširdžiausią užuojautą. Šiandien gedime kartu su jumis“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė vokietė Ursula von der Leyen.
„Beprasmė žmonių gyvybių netektis yra tragedija – nesvarbu, kur tai įvyksta. Po siaubingo išpuolio savo mintimis esame su žmonėmis Hanau. Nuoširdžiausiai užjaučiame aukų artimuosius ir draugus“, – rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.
„Esu labai nuliūdęs ir sukrėstas šaudynių Vokietijos Hanau mieste siaubo. Mūsų mintys skiriamos aukoms ir jų artimiesiems. Vieningai pasisakome prieš bet kokių formų neapykantą ir smurtą“, – savo ruožtu teigė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.
Kaip nurodoma, vėlų trečiadienį Hanau mieste įtariamas dešiniosios pakraipos ekstremistas vokietis nušovė devynis žmones kaljano bare ir kavinėje. Vėliau įtariamas šaulys ir jo motina buvo rasti negyvi netoliese esančiuose jų namuose. Tarp aukų yra penki Turkijos piliečiai.
Heseno žemės vidaus reikalų ministro Peterio Beutho teigimu, šaulys yra 43 metų amžiaus Vokietijos pilietis. Manoma, kad tai teroristinis išpuolis, paremtas ksenofobišku motyvu.
Tailando policija šeštadienį pranešė, kad viename prekybos centre vyras ėmė šaudyti į žmones. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 17 žmonių žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti, informuoja AFP.
Anksčiau policijos atstovė spaudai naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, o šaulys dar nebuvo sulaikytas.
Vėliau neįvardijamas Bendrojo pagalbos centro darbuotojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad žuvusiųjų buvo 17, o sužeistųjų – 14.
Išpuolis įvyko dideliame prekybos centre Nakhonratčasimos provincijoje, maždaug už 260 km į šiaurės rytus nuo šalies sostinės Bankoko.
Tailando žiniasklaida paskelbė, kad šūvius į žmones paleido kareivis. Jis nušovė savo vadą, kitus karius ir civilius.
Pranešta, kad užpuolikas šaudė iš automatinio ginklo, o nušovęs policininkus pabėgo iš įvykio vietos kariniu „Humvee“ visureigiu.
Įvykio liudininkai socialiniuose tinkluose rašė, kad jie slepiasi nuo šūvių prekybos centre.
Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kaltę dėl šią savaitę įvykdyto mirtino teroristinio išpuolio Londone, kurio metu žuvo du žmonės, suvertė leiboristų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.
Anot B. Johnsono, ankstesnė kairiųjų valdžia vykdė politiką, leidusią anksčiau laiko į laisvę išeiti pavojingiems nusikaltėliams, tokiems kaip Usmanas Khanas, kuris penktadienį ant Londono tilto spėjo mirtinai subadyti du žmonės iki kol buvo nušautas policininkų.
Šiuo metu Teisingumo ministerija skubiai peržiūri 70 į laisvę paleistų teroristų bylas, o B. Johnsonas žada imtis priemonių, kad rimtus nusikaltimus padarę nusikaltėliai neišeitų iš kalėjimo anksčiau laiko.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sekmadienį sakė, kad nuteisti teroristai nebūtinai turėtų atlikti visą įkalinimo bausmę.
U. Khanas anksčiau buvo nuteistas dėl ketinimų susprogdinti Londono vertybinių popierių biržą. Jis buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 2018 m. gruodį ir segėjo elektroninę apykoję.
Atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės grupuotė“.
Du žmonės, tarp jų – vienas vaikas, žuvo, o dar 16, kurių dauguma – jaunesniųjų klasių moksleivės, buvo sužeisti antradienį Japonijos Kavasakio mieste, kur peiliais ginkluotas vyras užpuolė grupę moksleivių ir suaugusiųjų.
Kaip pranešė miesto policija, pats užpuolikas – daugiau kaip 50 metų vyras – peiliu sužeidė save į kaklą ir mirė ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės.
Incidentas įvyko autobusų stotelėje nedideliame parke Kavasakio mieste netoli Tokijo. Dviem peiliais ginkluotas vyras užpuolė autobuso laukusius moksleivius ir suaugusiuosius. Naujausiais duomenimis, užpuoliko aukomis tapo vienas suaugęs žmogus ir vienas vaikas. Dar trys šešerių metų amžiaus mergaitės ir 40 metų moteris yra labai sunkios būklės.
Japonijos pareigūnai aiškinasi tragedijos aplinkybes, gydytojai kovoja dėl nukentėjusiųjų gyvybės. Dėl šio incidento švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministras Masahikas Shibayama pažadėjo sugriežtinti švietimo įstaigų ir mokyklinių maršrutų apsaugą. Savo ruožtu Japonijos vyriausybė taip pat pažadėjo padaryti visa, kad užtikrintų moksleivių saugumą tiek pačiose mokyklose, tiek pakeliui į jas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu yra Japonijoje su vizitu, pareiškė užuojautą dėl incidento Kavasakyje. „Noriu pareikšti užuojautą visiems nukentėjusiesiems ir jų šeimoms. Amerikiečių tauta liūdi kartu su japonų tauta“, sakė D. Trumpas, lankydamasis viename iš didžiausių Japonijos karinių jūrų pajėgų laivų – lėktuvnešyje „Kaga“ – Jokosukos bazėje.
Užpuoliko motyvai kol kas nežinomi. Visos nukentėjusiosios – vienos iš privačių mokyklų moksleivės.
Išpuolį Melburne Australijos policija vertina kaip teroro aktą. EPA-ELTA nuotr.
Mirtiną išpuolį Melburne įvykdęs Somalyje gimęs australas buvo žinomas žvalgybos tarnyboms dėl savo ekstremistinių pažiūrų. Apie tai paskelbė reidus vykdanti ir dešimtis įvykio liudininkų apklausianti šalies teisėsauga, informuoja AFP.
Pasak Australijos federalinės policijos, 30-metis Hassanas Khalifas Shire Ali dujų balionų prikrautą visureigį atvairavo į miesto centrą ir peiliu subadė tris žmones, bet buvo nušautas. Į Australiją jis su šeima atvyko 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Auka, 74 metų Sisto Malaspina buvo gerai žinomos Italijos kavinės savininkas. Kiti du sužeisti vyrai vis dar gydomi.
Teisėsauga apklausė maždaug 35 įvykio liudininkus. Nors išpuolis ir buvo primityvus, tačiau teigiama, kad jis turėjo sukelti kuo daugiau aukų ir pasėti baimę antrajame pagal dydi šalies mieste.
Ginkluoti pareigūnai surengė du reidus Melburno vakaruose ir šiaurės rytuose, kur gyveno žudiko šeima ir pažįstami, tačiau manoma, kad grėsmės nebėra.
Valdžiai dabar teks atsakyti į sudėtingą klausimą, kaip Shire Ali sugebėjo įvykdyti išpuolį, jei pastaruosius trejus metus buvo žinomas Australijos saugumo ir žvalgybos organizacijai (ASIO).
Vyro pasas buvo atšauktas 2015 m. baiminantis, kad jis siekė keliauti į Siriją ir prisidėti prie „Islamo valstybės“ grupuotės. 2019 m. kitoje terorizmo byloje bus teisiamas jo brolis – pastarasis kaltinamas bandymu įsigyti šaunamąjį ginklą, kurį būtų panaudojęs prieš žmonių minią per Naujųjų metų šventę.
Kalbėdamas apie išpuolį Melburne, federalinės policijos atstovas Ianas Mccartney sakė, kad nors jo vykdytojas ir buvo radikalių pažiūrų, tačiau buvo manyta, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Prancūzijos vyriausiosios vidaus saugumo valdybos darbuotojai sulaikė šešis žmones, planavusius išpuolį prieš šalies prezidentą Emmanuelį Macroną. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas BFM.
Jo duomenimis, sulaikytieji yra radikalių pažiūrų asmenys.
Ataka koledže Kryme daugiau nebelaikoma teroristiniu išpuoliu.
Incidentas politechnikos koledže Kryme iš pradžių buvo laikomas teroristiniu išpuoliu, tačiau Rusijos tyrimų komitetas dabar perkvalifikavo nusikaltimą į „masines žudynes“.
Be kita ko, pradžioje buvo skelbiama, kad Kerčės mieste įsikūrusiame koledže nugriaudėjo sprogimas, bet naujausiame Tyrimų komiteto pranešime nebeminimas sprogimas. Pareigūnai dabar teigia, kad visos aukos mirė nuo šautinių žaizdų.
„Pirminė aukų kūnų apžiūra rodo, kad jie mirė nuo šautinių žaizdų“, – skelbiama Rusijos tyrimų komiteto pranešime.
Manoma, kad šaudynes surengė 18 metų amžiaus mokinys, kuris atsinešė į mokyklą šaunamąjį ginklą. Jis taip pat rastas negyvas su šautine žaizda. Vaikinas įvardintas kaip Vladislavas Rosliakovas.
Šiuo metu pateikiamas aukų skaičius – 17. Didžioji dalis žuvusiųjų yra koledžo mokiniai. Į nelaimės vietą buvo išsiųsti Nacionalinės gvardijos padaliniai.
Krymą, kuris oficialiai yra Ukrainos dalis, 2014 metais okupavo ir aneksavo Rusija. Krymo aneksija ir kovos Rytų Ukrainoje lėmė tai, kad Rusijos ir Ukrainos santykiai pasiekė visų laikų žemumas.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) skelbia užkirtusi kelią išpuoliams Maskvoje. Pareigūnai naktį netoli sostinės sulaikė tris įtariamuosius, ketinusius per Naujuosius surengti teroro atakas. Vyrų iš Vidurinės Azijos bute rastos dvi bombos, šautuvų ir rankinių granatų.
FST vadas Aleksandras Bortnikovas sakė, kad įtariamieji, turintys ryšių su „Islamo valstybe“ (IS), planavo ir išpuolį prieš prezidento rinkimus 2018 metų pavasarį.
Šiais metais rusų tyrėjai, jų pačių duomenimis, likvidavo daugiau kaip 20 teroristų kuopelių. Po išpuolio Sankt Peterburgo metropolitene balandį jie aktyviau ieško potencialių teroristų.
Rusija oro antskrydžiais remia Sirijos kariuomenę kovoje su IS ir kitais Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) priešininkais. Žvalgybos duomenimis, prie IS Sirijoje ir Irake prisijungė beveik 3 000 rusų, dauguma jų – iš Kaukazo regiono. IS ir islamistinis „Al Nusra“ frontas paragino savo šalininkus už tai keršyti išpuoliais Rusijoje.
Paryžiaus priemiestyje automobilio vairuotojas tyčia rėžėsi į kariškius. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį šeši Prancūzijos kariškiai buvo sužeisti Paryžiaus priemiestyje, kai į juos rėžėsi automobilis, kurio vairuotojas paspruko iš incidento vietos. Tai pranešė radijo stotis „France Info“.
Jos duomenimis, du sužeistieji yra sunkios būklės, bet jų gyvybei pavojus negresia. Kariškiai ruošėsi patruliuoti Prancūzijos sostinės Levalua Perė rajone.
Kaip pareiškė žurnalistams Levalua Perė rajono meras Patrikas Balkani (Patrick Balkany), šis incidentas buvo suplanuota akcija. „Visos aplinkybės rodo, jog tai buvo tyčinis aktas“, – pažymėjo jis.
„Piktadarys prie kareivinių laukė, kol kariškiai išeis iš jų ir pasuks prie savo automobilio“, – pridūrė meras.
P. Balkani patikslino, kad nežinomas nusikaltėlis rėžėsi į kariškius BMW automobiliu. Incidentas įvyko už 200 metrų nuo tenykštės merijos.
Policijai kol kas nepavyko aptikti nei incidento kaltininko, nei automobilio.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinį prokurorą Aleksandrą Koniuką reikšdamas susirūpinimą dėl įvykdyto išpuolio prieš Lietuvos ambasadą Minske bei ragindamas Baltarusijos teisėsaugos institucijas dėti visas pastangas, kad šis įvykis būtų greitai ir išsamiai ištirtas.
Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paprašė Baltarusijos teisėsaugos institucijų suteiti turimą informaciją apie šio tyrimo eigą bei pasiūlė suteikti reikalingą ekspertinę bei teisinę pagalbą jį tiriant.
