Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
2020–2024 m. kadencijos Seimas yra produktyvus – priimta vidutiniškai 7,4 teisės aktai per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu.
Tai nustatė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, išanalizavęs šios kadencijos Seimo veiklos teisėkūros srityje tendencijas.
Seimas per penkias sesijas priėmė 1 780 teisės aktų, t. y. net 200 teisės aktų mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos atitinkamu laikotarpiu (1 980). Tiek šioje, tiek ir praėjusioje kadencijoje įstatymai sudarė didžiąją visų priimtų teisės aktų dalį – atitinkamai 74,49 proc. ir 70,30 proc.
Šioje Seimo kadencijoje, kaip ir praėjusioje, daugiausiai teisės aktų projektų registravo Seimo nariai, atitinkamai 1 383 ir 1 980 projektų. Šią kadenciją palyginti su praėjusia registruota net 597 projektais mažiau.
Šioje kadencijoje Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 48,66 proc., ir tai yra 6,45 proc. mažesnis rodiklis nei 2016–2020 m. kadencijos, kai Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 55,15 proc.
Taigi, anot tyrimo, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese gerokai sumažėjo.
2020–2024 m. kadencijos metu registruoti 2 395 teisės aktų projektai, priimti 1 574 projektai: šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažesnių palyginti su buvusiomis Seimo kadencijomis ir sudaro 65,8 proc. Praeitą kadenciją šis rodiklis buvo 67,2 proc. Anot Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus, didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas buvo 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. 77 proc.
Šioje kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 65,84 proc. (praėjusią kadenciją – 62,43 proc.), Seimo nariai inicijavo 28,36 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją – 30,96 proc.). „Įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra didesnis palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu“,- pažymima tyrime.
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
2020–2024 m. kadenciją, palyginti su praėjusia, nežymiai padidėjo Prezidento registruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – nuo 93,75 proc. iki 95 proc. Šią kadenciją taip pat padidėjo ir Prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 4,15 proc. (priimta 55 įstatymai), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo kiek mažesnis – 3,02 proc. visų priimtų įstatymų (42 įstatymai).
Kaip pastebi Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, palyginti nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų. Šios kadencijos penkių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro 2,87 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 3,92 proc. visų priimtų įstatymų. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,51 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 4,96 proc. visų priimtų įstatymų.
Akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos I–V sesijų metu iš viso buvo priimta 1 780 teisės aktų, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 15,96 proc. (284 teisės aktai) nuo visų priimtų teisės aktų. 2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 577 teisės aktus (iš viso priimta 1 980 teisės aktų), t. y. 29,14 proc.
Šios Seimo kadencijos metu Vyriausybė inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimo nariai – atitinkamai 16 (80 proc.) ir 4 (20 proc.). Statistika. Slaptai.lt nuotr.
Anot Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus, vertinant visų aštuonių Seimo kadencijų (laikotarpiu nuo 1992 iki 2024 m.) rodiklius, itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas svarstant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais). Tokia tvarka svarstytų įstatymų skaičius procentais palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,5 proc. Vertinant kitų Seimo kadencijų atitinkamo laikotarpio rodiklius šiuo aspektu matyti, kad daugiausiai tokia tvarka svarstytų įstatymų buvo 2008–2012 m. kadencijoje – 61,5 proc.
Sausio mėnesį paskelbtas tyrimas apie Seimo veiklą teisėkūros srityje parengtas remiantis Seimo posėdžių sekretoriato pateikta informacija apie įregistruotus, svarstytus ir priimtus teisės aktų projektus.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad Seime inicijuojami ir svarstomi įstatymų projektai privalo būti plačiai aptariami su visuomene, nes parlamentas neturi teisės dirbti kaip savitikslis UAB’as.
Tokią poziciją Seimo Pirmininkė išsakė kalbėdama konferencijos „Įstatymų leidybos problemos“ dalyviams.
„Kaip vieną iš įstatymų leidybos problemų galėčiau įvardinti įstatymų leidėjo savotišką uždarumą, atsiribojimą nuo aplinkinio pasaulio. Iš mane pasiekiančių skundų, kreipimųsi ir kitokių raštų apibendrintai galima konstatuoti, kad Seime inicijuojami ir svarstomi projektai per mažai aptariami su suinteresuotomis grupėmis arba jų nuomonė ignoruojama net neįvertinus jos. Mano vertinimu, Įstatymų leidėjas to negali sau leisti, mes neturime teisės atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio ir dirbti kaip savitikslis UAB’as“, – sakė I. Degutienė.
