Italijos vėliava
Roma, balandžio 8 d. (ELTA). Italijos populiacija pernai tęsė mažėjimą. Nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT duomenimis, 2022 m. gimimų skaičius šalyje nusmuko į istorines žemumas ir nesiekė 400 tūkst. ribos, rašo agentūra „Reuters“.
Italijoje mažėjantis gimstamumas laikomas rimta problema, kurios sprendimą prieš atėjimą į valdžią žadėjo dabartinė premjerė Giorgia Meloni.
Remiantis kasmetine ISTAT ataskaita apie Italijos demografinius procesus, praėjusiais metais šalyje 7 gimimams teko daugiau kaip 12 mirčių. Kaip teigiama, nuolatinių gyventojų skaičius sumenko 179 tūkst., iki 58,85 mln. žmonių. Pasak ISTAT, pernai Italijoje buvo suskaičiuota 392 600 gimimų, palyginti su 400 249 gimimais ankstesniais metais. ISTAT ataskaitoje pažymima, kad tai yra mažiausias gimimų skaičius nuo valstybės suvienijimo 1861 m.
Italijos populiacija stabiliai mažėja nuo 2014 m. Skaičiuojama, kad nuo tada šalis neteko daugiau kaip 1,36 mln. gyventojų. ISTAT pernai rugsėjį prognozavo, kad Italija ateinančiais dešimtmečiais gali netekti beveik penktadalio populiacijos: 2050-aisiais šalis gali turėti 52,4 mln., o 2070 m. – jau tik 47,7 mln. gyventojų.
Naujausioje ISTAT ataskaitoje nurodoma, kad vienas iš keturių Italijos gyventojų yra vyresnis nei 65 m., o šalyje gyvenančių šimtamečių žmonių skaičius per pastaruosius 20 metų patrigubėjo, iki 22 tūkst.
Liūčių sukelta nuošliauža Italijos Iskijos saloje. EPA – ELTA fotoLiūčių sukeltos nuošliaužos Italijos Iskijos saloje padariniai. EPA – ELTA foto
Roma, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Italijos vidaus reikalų ministras paneigė ankstesnius pranešimus, kad šeštadienį Iskijos saloje nuslinkusi nuošliauža pareikalavo gyvybių.
„Šiuo metu negalime patvirtinti, kad yra žuvusių“, – teigė ministras Matteo Piantedosi, lankydamasis nelaimės vietoje, kur dirba gelbėjimo tarnybos.
Ankstesniuose pranešimuose cituotas Italijos infrastruktūros ministras, vicepremjeras Matteo Salvinis tvirtino, kad po nuošliauža žuvo aštuoni žmonės.
Karabinieriai Neapolyje informavo „dpa“, kad ieškoma 13 dingusiųjų.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, lapkričio 25 d. (AFP-ELTA). Prancūzijai ir Italijai nepavyksta išspręsti ginčo dėl pabėgėlių priėmimo.
Paryžius penktadienį specialiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime liko griežtas Romos atžvilgiu. Kol dešinioji Italijos vyriausybė neatvers uostų gelbėjimo laivams, Prancūzija nepriims tūkstančių migrantų iš Italijos, kaip žadėjo, Briuselyje pareiškė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
Jis apkaltino Italiją, kad ši, uždarydama savo uostus gelbėjimo laivams, kaip pastarąjį kartą „Ocean Viking“, nepaiso jūrų teisės. Todėl Paryžius, kaip ir Berlynas, esą nemato priežasties priimti iš Italijos po 3 500 pabėgėlių, kaip žadėjo.
Graikijos imigracijos ir prieglobsčio ministras Notis Mitarachis pareikalavo privalomos pabėgėlių padalijimo sistemos. „Per ilgai kalbame apie europietišką migracijos krizės sprendimą“, – sakė jis Briuselyje. Dabar jau esą reikalingi rezultatai.
ES nuo 2015 metų nepavyko susitarti dėl privalomų pabėgėlių priėmimo taisyklių. Vasarą šalys narės vietoj to susitarė dėl savanoriško „solidarumo mechanizmo“, kad sumažintų naštą tokioms šalims, kaip Italija ir Graikija, į kurias plūsta pabėgėliai. Tačiau, Europos Komisijos duomenimis, vietoj sutartų 8 000 žmonių buvo perskirstyti tik keli šimtai.
Susitikime penktadienį pirmiausiai buvo kalbama apie migrantus, kurie atvyksta į Europą pavojingu Viduržemio jūros maršrutu. Nuo metų pradžios Europos Komisija suskaičiavo 90 000 šiuo keliu į ES atvykusių pabėgėlių – 50 proc. daugiau nei pernai.
Už imigraciją atsakingas Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas ragino partnerius parodyti „žmogiškumą“. ES pastaruoju metu priėmė 9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o dabar ginčijasi dėl kelių dešimčių tūkstančių, kritikavo jis.
G. Meloni oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš M. Draghio. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš savo pirmtako Mario Draghio. Jiedu kalbėjosi apie 90 minučių, o tada M. Draghis perdavė G. Meloni sidabrinį varpelį, kurį vyriausybės vadovas naudoja per debatus kabinete.
Ultradešiniosios partijos „Italijos broliai“ (FDI) lyderė šeštadienį buvo prisaikdinta premjere. 46-erių G. Meloni yra pirmoji moteris šiame poste. Vicepremjerais paskirti Matteo Salvinis ir Antonio Tajanis iš koalicinių partijų.
M. Salvinis iš „Lygos“ partijos eis ir transporto ministro pareigas. O A. Tajanis iš „Pirmyn, Italija“, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, vadovaus Užsienio reikalų ministerijai.
Italija: vėl išsiveržė Strombolio ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 10 d. (ELTA). Italijos Strombolio saloje, esančioje į šiaurę nuo Sicilijos, vėl nubudo ugnikalnis. Kaip praneša laikraštis „Соггіеге della Sera“, iš jo į jūrą liejasi lava, o aplinkinę teritoriją dengia tiršti dūmai.
Vietos gyventojams rekomenduota neiti iš namų ir nesiartinti prie langų. Pranešama, kad sugriuvo dalis ugnikalnio terasos, tai sukėlė 3 minutes trukusį žemės drebėjimą.
Pernai Strombolio ugnikalnis taip pat suaktyvėjo spalio mėnesį.
Strombolio ugnikalnis yra vienas iš keturių aktyvių Italijos vulkanų. Kadangi jo išsiveržimai gerai matyti iš jūros, jis kartais vadinamas „Viduržemio jūros švyturiu“.
2019 metais per jo išsiveržimą žuvo turistas, o dar keli žmonės buvo sužeisti.
Puikiai suprantu, kad gyvenimas šioje Žemėje klostosi pagal principus, kurie nuo mūsų troškimų nepriklauso. Žemėje – daug blogio, kurio nė kiek nemažėja, kuris, regis, neišvengiamas. Kiek sykių žmonija, išvarginta žiaurių karų ir žudynių, tvirtino „daugiau – niekada” ir tuo pačiu melavo sau pačiai?
Karai niekur nedingo. Kariavome prieš tūkstantį metų, kariaujame šiandien, kariausime rytoj. Karai – mūsų kasdienybė.
Tad kas belieka? Žurnalistai teturi vienui vieną galimybę – komentuoti. Kiek įmanoma nuoširdžiau, mat viešojoje erdvėje atvirų svarstymų – stokojama. Kur kas daugiau politkorektiškumo, atsargumo, apsidraudėliškumo replių subjaurotų analizių.
Šiandien dar kartą kartoju – karo Ukrainoje buvo galima išvengti. Bet NATO ir Europos Sąjunga neparodė užtektinai sugniaužto kumščio Vladimirui Putinui, o Ukrainai – neištiesė pagalbos rankos, kai to labiausiai reikėjo, ir Rusijos kariauna pajudėjo mūsų pusėn.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Suprantu, Vakarų civilizacija nepajėgi pašalinti visų pasaulyje susikaupusių nelaimių. Bet juk Ukraina – čia pat, beveik Europos centras!
Tad vieną kartą liaukimės šaukę, jog mums labai rūpi demokratija, taika, sąžiningumas. Prikąsti liežuvį privalėtų pirmiausia Paryžius ir Berlynas. Padorios valstybės neskuba prekiauti su svetimas teritorijas grobstančiomis valstybėmis. Turėkime drąsos pripažinti, jog už demokratiją ir taiką turime kiek svarbesnių reikalų. Vaizdžiai tariant, tikrasis mūsų Dievas – „Nord Stream 2” dujotiekis. O demokratija, teisingumas ir taika – tik tada, jei netrukdo tiesti „Nord Stream 2” vamzdį.
Jau beveik šimtas parų, kai Rusijos kariauna siautėja Ukrainoje, o Vokietija tik dabar vis drąsiau prabyla, esą nusprendusi ukrainiečių didvyriams sparčiau tiekti sunkiosios ginkluotės. Tas skubėjimas štai koks: vokiška ginkluote Kyjivas bus pajėgus pasinaudoti tik liepos mėnesį. Tad vokiška ginkluotė tarnaus ukrainiečių kariams tik po pusės metų, jei skaičiuosime nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Merkel su Obama
Ačiū, žinoma, ir už tai, bet vien dėl šito „skubėjimo” neapsiverčia Vokietijos vadinti demokratine, taiką mylinčia valstybe. Juolab kad Vokietijos valdžioje – daug ginčų, ar verta Ukrainai padėti taip stipriai, kad ji akivaizdžiai laimėtų. Gal geriau dėti pastangas, kad niekas šiame kare nešvęstų ryškios pergalės – nei Kyjivas, nei Maskva? Nes jei Ukraina nugalės Rusiją, ją reikės priimti ir į NATO, ir į ES, o tai reiškia, kad Vokietijos įtaka NATO ir ES struktūrose sumenks.
Štai kas ramybės neduoda Vokietijos prezidentui ir kancleriui.
Egoistiškai mąsto ir Prancūzijos prezidentas: jei Ukraina įveiks Kremlių, ją teks įsileisti į europietiškas struktūras, ir Prancūzijos įtaka – ištirps. Štai kodėl Paryžius rėkia, esą Ukraina bus priimta į ES tik po kelių dešimtmečių.
Dabar prie Vokietijos ir Prancūzijos jungiasi Italija. Esą Ukraina galėtų paaukoti keletą savo teritorijų Rusijai. Tegul V. Putinas bent kiek išsaugo savo „veidą”. Tegul atsiranda pretekstas deryboms. Man regis, niekšiškas požiūris. Labai jau lengva dalinti svetimas žemes. Dalinkime – savas. Jei Berlynas, Paryžius ir Roma mano, kad tokiuose ginčuose leistina prekiauti savomis teritorijomis, tai rusų separatistams savas žemes ir atiduokite. Tegul Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsikuria tokie anklavai kaip, sakykim, Kaliningrado sritis. Apgyvendinkite ten Kremliaus gerbėjus.
Kaliningrado srities žemėlapis
Apkaltinsite mane, kad šneku nesąmones? Taip – tai nesąmonė. Bet ne aš jų autorius – šias nesąmones, apvertus reikšmes aukštyn kojomis, sapalioja Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Kaip kadaise – tie, kurie Mažosios Lietuvos žemėse įkūrė Kaliningrado sritį.
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Washingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais nuo išlaidų karinėms reikmėms, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Ar skubu į NATO priimti Suomiją ir Švediją? Skubu. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal gėrio principus, Stokholmas ir Helsinkis turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. Per daug arogantiškai didžiavosi mokančios susišnekėti su Kremliumi, laviruoti tarp savų ir Rusijos interesų.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę.
Turkijos kariai
Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Fethullah Gülen laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Gink Dieve, nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai į šias pinkles kvailai įkliuvo Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai (omenyje turiu azerbaidžanietišką Karabachą).
O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: eikite po velnių, mes jūsų neginsime, dabar jus gins narsioji Armėnijos kariuomenė.
Panašiai nutiko ir skandinavams.
Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Italijos vėliava
Roma., balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.
Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.
„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.
Volodymiras Zelenskis kreipėsi į Italijos parlamentą. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 22 d. (ELTA). Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Italijos parlamentą ir teigė, kad tam, jog išgyventų milijonai, turi būti sustabdytas tik vienas žmogus. Tai praneša portalas „Ukrinform“.
„Tad reikia daugiau sankcijų, dar daugiau spaudimo, kad Rusija pradėtų siekti taikos. Kad tas vienas žmogus pradėtų siekti taikos. Šio karo padariniai jau juntami ne tik Europoje, o ir daugelyje pasaulio dalių. Ukrainiečiai visada atsimins jūsų šilumą, jūsų rūpestį ir jūsų stiprybę sustabdyti šį žmogų. Tik vieną žmogų, kad išgyventų milijonai“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Rusija ilgą laiką ruošėsi užpulti Ukrainą. „Tai karas, kuriam Rusija ruošėsi ilgą laiką. Kuriam vienas žmogus ruošėsi ilgą laiką. Vienas! Kelis dešimtmečius. Jis uždirbo beprotiškai didelius pinigus iš naftos ir dujų eksporto ir nurodė skirti juos rengtis karui, nukreiptam ne tik prieš Ukrainą. Jų tikslas – Europa. Jie nori daryti lemiamą įtaką jūsų gyvenimui, kontroliuoti jūsų politiką ir sunaikinti ne tik mūsų, o ir jūsų vertybes“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto Ukrainos invaziją. Nuo tada rusų kariai, naudodami artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir balistines raketas naikina svarbius infrastruktūros objektus ir masiškai apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus ir kaimus.
Italijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Maskva/ Roma, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Italijoje buvo suimtas teatro režisierius iš Ukrainos, jis gali būti išduotas Rusijai, kur, pasak jo, jam gresia persekiojimas dėl požiūrio į Krymo aneksiją.
Jevgenijus Lavrenčiukas buvo sulaikytas Neapolyje gruodžio 17 dieną ir kaltinamas sukčiavimu, tačiau tikslus kaltinimų pobūdis nenurodytas.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad prieš pusantrų metų Maskvos teismas patenkino prašymą skirti jam kardomąjį kalinimą. Nutartis buvo priimta J. Lavrenčiukui nedalyvaujant.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad teikia jam konsulinę pagalbą ir kad jis buvo aplankytas Naujųjų metų išvakarėse. Tuomet buvo pranešta, kad jo sveikatos būklė „patenkinama“.
Buvęs Odesos operos teatro vyriausiasis režisierius Neapolio teisme liudijo, kad tapo Rusijos politinio persekiojimo auka dėl savo nuomonės apie Krymo pusiasalio aneksiją, naujienų agentūrai dpa patvirtino J. Lavrenčiuko advokatas.
J. Lavrenčiukas gruodžio viduryje buvo pakeliui iš Tel Avivo į Kijevą, tačiau dėl vėlavimo turėjo nakvoti Neapolyje. Jis įsiregistravo viešbutyje, kuris apie tai pranešė pareigūnams, ir buvo sulaikytas.
J. Lavrenčiuko advokatas sakė, kad Italijos valdžia dar turi patikrinti detales apie galimą ekstradiciją Rusijai. Jis sakė, kad savaitės pabaigoje vėl susitiks su savo klientu.
Pasak iniciatyvinės grupės „Išlaisvinkite Jevgenijų Lavrenčiuką“ vadovės Marianos Gudič-Palij įrašo „Facebook“ tinkle, režisierius kaltinamas „finansiniais pažeidimais“, neva padarytais prieš aštuonerius metus, kai J. Lavrenčiukas gyveno ir dirbo Rusijoje.
2014 metais J. Lavrenčiukas išvyko į Ukrainą. Viename interviu jis sakė, kad negali būti šalyje, kuri žudo jo tautiečius. Pasak režisieriaus, jis mokėjo mokesčius Rusijoje, todėl formaliai rėmė Rusijos valdžią, kuri tais metais aneksavo Krymą ir išprovokavo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
2018 metais J. Lavrenčiukas tapo Odesos nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju režisieriumi ir Pirmosios Ukrainos teatro ir kino mokyklos rektoriumi. 2021 metų kovą jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio menininko vardas.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Roma, gruodžio 29 d. (ELTA). Italijoje 2021 metais palyginti su praėjusiais metais bauginimo aktų žurnalistų atžvilgiu skaičius padidėjo 21 proc. Tai rodo trečiadienį paskelbti šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
„Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo užfiksuoti 156 žurnalistų bauginimo aktai, 21 proc. daugiau negu per analogišką 2020 metų laikotarpį. 74 atvejais žiniasklaidos darbuotojams buvo grasinama socialiniuose tinkluose“, – sakoma pranešime.
Pasak VRM atstovų, apskritai 2021 metais palyginti su praėjusiais metais Italijoje padarytų nusikaltimų skaičius išaugo 5,4 proc. Ypač padaugėjo kibernetinių nusikaltimų – jų prieaugis sudaro 30,5 proc.
Roma, gruodžio 11 d. (ELTA). Profesorius Francescas Vaya, Nacionalinio Lazzaro Spallanzanio užkrečiamųjų ligų instituto Romoje direktorius, mano, kad Italijoje privalomą vakcinaciją reikia taikyti ir žurnalistams. Žinomas specialistas tai pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „La Repubblica“.
„Kad kuo greičiau rastume išeitį iš šios nepaprastosios situacijos, turime dėti pastangas ir padaryti vakciną privalomą visiems, kurie kontaktuoja su gyventojais, (…) nuo prekybos darbuotojų iki žurnalistų“, – pabrėžė jis.
Šiuo metu Italijoje vakcinacija yra privaloma medikams ir visiems medicinos įstaigų darbuotojams, taip pat policininkams ir švietimo įstaigų personalui.
Penktadienį Italijos sveikatos apsaugos ministras Robertas Speranza pranešė, kad iki šiol visiškai paskiepyti daugiau kaip 85 proc. šalies gyventojų, vyresnių kaip 12 metų amžiaus, pirmąją dozę gavo per 88 proc. italų. Valdžia ketina gruodžio 16 d. pradėti 5-11 metų amžiaus vaikų vakcinacijos kampaniją. Tikimasi, kad iki metų pabaigos vakcinacijos lygis Italijoje pasieks 90 proc.
Penktadienį naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus paros prieaugis Italijoje pirmą kartą nuo kovo pradžios viršijo 20 tūkst.
Italijoje – siaubingi miškų gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Miškų ir augalijos gaisrų skaičius Italijoje šią vasarą išaugo 75 proc., palyginus su 2020 m. vasara, informuoja naujienų agentūra dpa.
Birželio 15-rugpjūčio 15 dienomis buvo užfiksuota 52 584 incidentai, sekmadienį paskelbė šalies ugniagesių tarnyba. Pernai tuo pačiu metu kilo 30 106 gaisrai. Tačiau šių metų duomenys panašūs su 2017 m.
Gaisrus gesinti pasiruošę 7 600 ugniagesių – 6 000 budi nuolat, o 1 600 yra rezerve. Jiems talkina 15 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių.
Italija nukentėjo nuo didelių gaisrų, įskaitant Kalabrijos, Kampanijos ir Molizės regionuose, Sicilijos ir Sardinijos salose bei vietovėse netoli Romos.
Žiniasklaidos teigimu, dauguma gaisrų kilo dėl padegimų, o už tai iš dalies atsakinga mafija.
Šeštadienį policija sulaikė du galvijų augintojus, kurie sukėlę gaisrą siekė išplėsti ganyklas.
Sardinijoje liepsnos sunaikino tūkstančio metų senumo alyvmedžių giraitę. Kalabrijoje išdegė nacionalinis parkas.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.
Italijos pašto darbuotojai perėmė popiežiui adresuotą laišką, kuriame buvo trys kulkos. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Įtartinas vokas buvo aptiktas naktį į pirmadienį pašto siuntų rūšiavimo skyriuje Milano priemiestyje. Jis buvo išsiųstas Prancūzijoje. Italijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą.
Ant voko ranka buvo užrašyta: „Popiežiui, Vatikanas, Šv. Petro aikštė, Roma“. Jame buvo trys kulkos, kaip manoma, pistoleto, ir raštelis apie finansines operacijas Vatikane.
Vatikano atstovai kol kas niekaip nekomentuoja šio incidento.
Italijos policija
Italijos policija suėmė keletą, kaip įtariama, mafijos narių, kurie esą veikia sveikatos apsaugos sektoriuje, pirmadienį pranešė pareigūnai po anksti rytą surengtų reidų keliose provincijose.
Jie sulaikė 17 žmonių, kurie, kaip manoma, yra Kalabrijos mafijos „Ndrangheta“ nariai. Devyni buvo įkalinti, sakoma Kalabrijos Redžo finansų policijos pranešime.
Policija taip pat perėmė įmonių, kurių bendra vertė yra apie 12 mln. eurų, kontrolę.
Įtariamieji, be kitų dalykų, kaltinami organizuotos grupės kūrimu, korupcija ir turto prievartavimu.
Reidai buvo surengti Kalabrijos Redžo, Romos, Milano provincijose ir kitur. Kalabrijos grupuotė Ndrangheta
Mafijos nariai kaltinami darę įtaką Kalabrijos sveikatos apsaugos institucijos pasirašomiems kontraktams ir dėl to laimėję kontraktą valymo paslaugoms ligoninėse ir administracinėse patalpose teikti.
Taip pat manoma, kad įtariamieji gavo skiepus nuo COVID-9 anksčiau, nei jiems priklausė pagal Italijos prioritetų nustatymo sistemą.
Policija taip pat skyrė namų areštą regiono tarybos nariui dėl korupcijos ir kitų kaltinimų. Politikas tik pernai buvo išrinktas, pranešė naujienų agentūra ANSA.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidos pranešimas apie Vatikano bandymą paveikti Italijos įstatymo prieš homofobiją rengimą sukėlė ažiotažą Italijoje.
Laikraštis „Corriere della Sera“ antradienį pranešė, kad Vatikano atstovai birželio 17 dieną atvyko į Italijos ambasadą prie Šventojo Sosto ir įteikė notą – oficialų diplomatinį pareiškimą – su prašymu pakeisti įstatymo tekstą.
Vatikano spaudos tarnyba patvirtino verbalinės notos įteikimą.
„Jei tai kelia nerimą Šventajam Sostui, tai tikrai kelia nerimą kiekvienam iš mūsų“, – antradienio spaudos konferencijoje apie šį klausimą kalbėjo kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
Kaip rašoma laikraščio pranešime, Katalikų Bažnyčia laiko, kad šis socialdemokrato Alessandro Zano parengtas įstatymas apriboja jos laisves, kurios buvo pažadėtos.
Jos yra grindžiamos Vatikano ir Italijos 1984 metais pasirašytu susitarimu. Jis reglamentuoja, pavyzdžiui, Bažnyčios organizavimo laisvę.
Vatikanas yra susirūpinęs, kad įstatymas, pavyzdžiui, neatleidžia valstybinių mokyklų nuo organizavimo kokių nors renginių nacionalinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją, toliau rašoma pranešime.
Tai yra beprecedentis Vatikano veiksmas abiejų valstybių santykių istorijoje, bent jau kiek tai yra viešai žinoma, rašė toliau „Corriere della Sera“.
Bet dėl A. Zano įstatymo projekto kol kas ginčijasi politikai ir aktyvistai. Jam pritarta tiek vienuose iš dviejų parlamento rūmų.
Italija nedelsdama išsiunčia du Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus neteisėtais veiksmais. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.
„Iškviestam į URM Rusijos ambasadoriui buvo pareikštas Italijos vyriausybės protestas. Jis taip pat buvo informuotas, kad nedelsiant išsiunčiami du Rusijos ambasados darbuotojai, susiję su rimta byla (dėl šnipinėjimo). Dėkoju mūsų specialiosioms tarnyboms ir visoms valstybės institucijoms, dirbančioms mūsų šalies saugumo labui“, – pabrėžė ministras.
Anksčiau karabinierių specialiojo dalinio (ROS) vadovybė pranešė, kad pagal Romos prokuratūros orderį buvo sulaikyti Italijos kariškis ir Rusijos karininkas, dirbantis Italijos sostinėje.
Pasak pareigūnų, įtariamieji buvo sulaikyti antradienio vakarą su įkalčiais, kai italas už pinigus perdavė rusui dokumentų, kuriuose buvo konfidencialios informacijos. „Sulaikytas Italijos karinių jūrų pajėgų kapitonas ir karininkas, RF ambasados darbuotojas, kurie kaltinami šnipinėjimu ir grėsmės valstybės saugumui kėlimu“, – sakoma pranešime.
Diana Nausėdienė sveikino virtualios lituanistinės mokyklėlės bendruomenę Italijoje. Justino Auškelio (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Italijos lituanistinės virtualios mokyklos bendruomenės parengtame teatralizuotame muzikiniame Advento tradicijų labdaros spektaklyje. D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo globėja.
Pandemija pakoregavo lituanistinių mokyklų darbus ir mokymosi planus visame pasaulyje. Beveik trečdalis lituanistinių mokyklėlių sustabdė savo veiklą, kitos dirba nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
Italijos lietuviai kaip atsaką į pandemijos iššūkius sukūrė virtualią lituanistinę mokyklą, kurioje gali mokytis vaikai ne tik iš visos Italijos, bet ir iš naujai susikūrusių lietuvių bendruomenių Taivane ir Malaizijoje, rašoma Prezidentūros pranešime.
D. Nausėdienė dėkojo mokytojams ir tėveliams, kurie savaitgalius, laisvalaikį skiria mažųjų ryšiui su gimtąja kalba ir kultūra stiprinti. „Nors pandemija tebėra išbandymas mums visiems, tačiau ji ne tik atskyrė žmonės. Per iššūkius atradome ir naujų galimybių. Technologijos leidžia vaikams mokytis lietuvių kalbos tiek Lietuvoje, tiek bet kuriame pasaulio kampelyje. Jūsų bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip modernios technologijos padeda saugoti ir puoselėti tradicijas“, – sveikindama renginio dalyvius sakė pirmoji ponia.
Virtualios mokyklos vadovė Elzė di Meglio džiaugėsi, kad jau suburta mokytojų komanda suteikia galimybę mokytis lietuvių kalbos, kultūros, tradicijų, geografijos, istorijos ir muzikos, menų vaikams iš įvairių Italijos miestų ir miestelių, ir net iš ten, kur nėra lituanistinių mokyklų.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius dėkojo mokytojoms, kurių neatlygintinas darbas yra vaikams pati didžiausia dovana – tai išmokti ir šnekėti lietuvių kalba.
Vakaro dalyvius sveikino ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. „Italijos lietuvių bendruomenė ne tik pamatė iššūkius, bet ir juos nugalėjo. Džiaugiuosi, kad Italijos mokyklėlės į virtualią mokyklą prijungė dvigubai daugiau moksleivių, o per savaitę vietoj vieno užsiėmimo dabar vyksta net trylika jų, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms“, – džiaugėsi ji.
Po sveikinimo kalbų vyko virtualus, Advento tradicijas primenantis šventinis vakaras, koncertavo Italijoje gyvenantys vaikai, jų tėveliai, jo metu buvo renkamos lėšos lituanistiniam švietimui Italijoje.
Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.
Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį lankysis Asyžiuje. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį ketina trumpam nuvykti į Asyžių – centrinės Italijos miestą, kuriame gimė viduramžių vienuolis Šv. Pranciškus Asyžietis.
83-ejų Popiežius Pranciškus, kurio tikrasis vardas yra Jorge Mario Bergoglio, yra pirmasis pontifikas, pasivadinęs šio vienuolio garbei.
Spalio 3 dieną numatomas kelių valandų trukmės vizitas greičiausiai taps pirmąja popiežiaus kelione nuo tada, kai į savo gniaužtus Europą suėmė koronaviruso pandemija.
Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane pasirašė encikliką, pavadinimu „Fratelli tutti“, o tai išvertus iš italų kalbos reiškia „Visi broliai“.
Enciklika yra laiškas, kuriame pateikiamas svarbus mokymas, kurį popiežius išplatina Bažnyčiai. Tai bus trečioji jo enciklika, kurioje, kaip pranešama, bus kalbama apie brolystę pasaulyje ir socialinę sanglaudą.
Asyžius yra dviejų valandų atstumu nutolęs nuo Vatikano. Jis įsikūręs Italijos Umbrijos regione.
Mieste stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika – viena svarbiausių katalikų pamaldų vietų. Joje yra viduramžių vienuolio, žinomo dėl savo skurdo įžadų, meilės gamtai ir smurto atmetimo, palaidojimo kamera.
Roma „išskėstomis rankomis“ laukia turistų, pareiškė Italijos sostinės merė Virginia Raggi. „Atvykite į Italiją ir į Romą. Epidemiologiniai duomenys aiškiai rodo, kad Roma yra saugus miestas“, – kalbėjo ji interviu radijui.
Italija, kurios turizmo sektorių dėl koronaviruso pandemijos ištiko krachas, birželio 3 dieną ketina atšaukti kelionių ribojimus turistams iš užsienio. Nuo tada ir italai galės laisvai judėti po visą šalį.
„Romoje vėl atsidaro parduotuvės, barai ir restoranai. Mes siekiame naujos pradžios“, – sakė merė. Po birželio 3-iosios į Italiją atvykusiems užsieniečiams nereikės dviem savaitėms izoliuotis. Todėl Italija tikisi naujo starto turizmui.
Vis dėlto perspektyvos yra liūdnos. Lacijaus regione, kuriame yra sostinė Roma, ik metų pabaigos tikimasi 80 proc. turizmo nuosmukio.
Vidaus turizmas, kuris vasaros mėnesiais gali šiek tiek išaugti, nepajėgs kompensuoti turtingų turistų iš užsienio nebuvmo, įspėja turizmo ekspertai.
