sabonis

Buvau girdėjęs, kad “visų laikų geriausias lietuvių krepšininkas” (taip mūsuose dažnai parašoma ir pasakoma) Arvygas Sabonis … drėbė ir drėbtelėjo. Žmogus, be abejo, norėjo atkreipti į save dėmesį. Gal dėl to, kad to dėmesio jo asmeniui pastaruoju metu ne tiek jau daug? Kaip reaguos visuomenė? Ar reaguos? Kaip geriau – reaguoti ar apsimesti, kad negirdėjai, kad nieko neįvyko?

Lietuvos visuomenei “vienodai rodo”. Lietuvos visuomenė ne tokių kalbų apie Lietuvą yra prisiklausiusi ir pati prišnekėjusi. Ji tyli. Pasak Herbačiausko, juk pasitaiko, kad padorioj kompanijos kas nors ima ir …susibezda. Negi dėl to imsi jį pirštais badyti! Elgiesi tarsi nieko neįvyko.

Continue reading „Todėl, Arvydai, todėl!”

vamzdis_menas

Jauni žmonės visais laikais pilni idėjų: jie ateina į meno pasaulį, teigdami – pasaulį seną išardysim, o ant griuvėsių pastatysim naują. Taip jie bando paneigti iki tol egzistavusį meną. Nieko baisaus – tai meno atgaiva, meno variklis, neleidžiantis jam apkerpėti, susenti, pagaliau taip į užmarštį nueina menkaverčiai kūriniai, išryškindami amžinąsias vertybes. Tai tarsi išbandymas laiku, kartų kaita. Be šio išbandymo ir mes, amžininkai, nesužinotume, dar gyvi būdami, kas išliks, ką sukūrėme vertingo.

Tokie jau esame – viskas, ką sukuriame, patiems mums atrodo labai brangu, vertinga, nes iškentėta, išnešiota, išpuoselėta. Dažnai tai sustabdo savikritiką. Tenka pripažinti – labai dažnai. Ir gal teisus gyvasis mūsų literatūros klasikas Juozas Aputis, privačiame pokalbyje pasakęs, kad nereikia pykti ir jaudintis dėl menkaverčių kūrinių ir neišmanėlių vertintojų – laikas viską atsijos. Klasikas teisus.

Continue reading „Meno vertinimas ar nuvertinimas”