Į ligoninę paguldytas J. Bolsonaras išvengė operacijos. EPA-ELTA nuotr.
Brazilija, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonarui po hospitalizacijos dėl įtariamo žarnų nepraeinamumo vis dėlto operacijos neprireiks. Tačiau jis dar kurį laiką bus ligoninėje, antradienį pranešė gydytojai. Dalinė žarnų blokada esą praėjo ir chirurginė operacija nėra reikalinga.
Ligoninės duomenimis, J. Bolsonaro būklė „ir toliau yra patenkinama“. Antradienį jam pradėta taikyti skysčių dieta. J. Bolsonaras atostogavo Santa Katarinoje ir naktį į pirmadienį dėl pilvo skausmų prezidentiniu lėktuvu buvo atskraidintas į „Vila Nova Star“ ligoninę San Paule.
Prezidentas jau liepos viduryje dėl žarnyno nepraeinamumo buvo gydomas ligoninėje. Tada jis čia praleido keturias dienas.
K. Bolsonaras per 2018 metų prezidento rinkimų kampaniją buvo užpultas. Jam tada peiliu durta į pilvą. Dėl žaizdos prezidentui atliktos mažiausiai keturios operacijos. Nuo tada jis yra mažiau atsparus žarnyno susirgimams.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilija, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pareiškė nebegalįs girdėti klausimų apie COVID-19 mirtis. Jam nusibodo klausimai apie prieš kelias dienas viršytą 600 000 mirčių skaičių, pareiškė J. Bolsonaras renginyje Gvaružoje San Paulo Valstijoje.
„Kokioje šalyje nemirė žmonės? Pasakyk man, – taip jis reagavo į vieno reporterio klausimą apie koronaviruso aukas. – Aš čia atvykau ne tam, kad nuobodžiaučiau“.
Brazilijoje, oficialiais duomenimis, mirė 601 011 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Šalyje patvirtinta beveik 22 mln. infekcijų. Tai trečias didžiausias skaičius po JAV ir Indijos. Brazilijoje gyvena 210 mln. žmonių.
J. Bolsonaras nuo pat pradžių menkino koronavirusą ir atmetė apsaugos priemones bei ribojimus. Jis abejoja ir vakcinacija bei tikina dar nesąs pasiskiepijęs.
Praėjusiais mėnesiais kelis kart dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš J. Bolsonarą.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro prieš prasidedant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai valgė picą ant šaligatvio Niujorke tikriausiai dėl to, kad neatitinka miesto reikalavimų dėl COVID-19 skiepų norint pavalgyti viduje.
Didžiuoju Obuoliu vadinamas miestas reikalauja, kad visi, norintys pavalgyti viduje, pateiktų bent vieno skiepo įrodymą, o J. Bolsonaro sako, kad nėra skiepytas.
„Prabangi vakarienė Niujorke“, – tviteryje parašė Brazilijos sekretoriato ministras Luizas Eduardo Ramosas ir pridėjo nuotrauką, kaip J. Bolsonaro mėgaujasi dideliu gabalu picos lauke kartu su keliais savo delegacijos nariais. Turizmo ministras Gilsonas Machado taip pat paskelbė J. Bolsonaro su gabalu picos rankoje nuotrauką ir parašė instagrame, kad vakarienei buvo pica ir kokakola.
„J. Bolsonaro mėgsta vaidinti kuklų (…), bet tai ne skonio reikalas“, – sakė brazilų apžvalgininkas Reinaldo Azevedo, nepamiršęs nurodyti Niujorko reikalavimų būti pasiskiepijus.
Praėjusią savaitę miestas sustiprino prievolę vakcinuotis ėmęs reikalauti bent vieno skiepo daugeliui veiklų patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, pramogų vietas ir sporto sales.
Vietos valdžia parašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir pabrėžė, kad šios savaitės aukšto lygio susitikimo diskusijų salė yra konferencijų centras, o tai reiškia, kad visi delegatai turi būti paskiepyti. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas iš pradžių pritarė reikalavimui, bet vėliau atsitraukė ir nurodė, kad įėjimas į JT būstinę diskusijoms bus vykdomas pagal „garbės sistemą“ – nereikalaujant skiepo įrodymo.
J. Bolsonaro, smarkiai kritikuojamas dėl savo politikos per pandemiją, yra sakęs, jog jis bus „paskutinis brazilas“, gavęs COVID-19 vakciną, kurios jau 222 milijonai dozių suleista jo šalyje. Jis atvyko į Niujorką sekmadienio vakarą, o Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad norėdamas įeiti į viešbutį jis turėjo pasinaudoti užpakalinėmis durimis, kad išvengtų protestuotojų, prie pagrindinio įėjimo skandavusių: „Šalin Bolsonaro!“.
Brazilijos čiabuviai gina savo teises į žemę. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Brazilijos sostinėje vykusiame protesto mitinge daugiau nei 6 000 Brazilijos čiabuvių paragino šalies Aukščiausiąjį teismą neliesti jų protėvių teritorijų ir leisti steigti naujas saugomas teritorijas.
Prie teismo pastato susirinkę protestuotojai iš 380 lempų sudarė žodžius „Brazilija, čiabuvių žemė“, sakoma čiabuvių skėtinės organizacijos „Apib“ pareiškime.
Trečiadienį Aukščiausiasis teismas turėtų priimti sprendimą dėl čiabuvių reikalavimų išsaugoti savo protėvių žemę.
Teismo sprendimas yra susijęs su pseudoteisiniu argumentu, žinomu kaip „Marco Temporal“, kuris, kaip baiminasi čiabuvių teisių gynėjai, gali įteisinti čiabuvių žemių vagystę.
Verslo atstovai, siekiantys naudoti čiabuvių žemę kasybai ir pramoniniam žemės ūkiui, sugalvojo „Marco Temporal“ argumentą, teigdami, kad čiabuviai turi teisę tik į tas žemes, kuriose jie buvo 1988 metų spalio 5 dieną, t. y. tą dieną, kai buvo priimta Brazilijos konstitucija.
Trečiadienį priimtas sprendimas lems tolesnius federalinės vyriausybės ir teismų sprendimus čiabuvių teisių ir jų žemių klausimais.
Čiabuvių atstovai protestus Brazilijos mieste pradėjo rengti jau nuo sekmadienio.
Jie taip pat protestavo šalia Nacionalinio kongreso, laikydami rankose plakatus su užrašu „Šalin Bolsonarą“.
Brazilijos dešinysis prezidentas Jairas Bolsonaras yra Amazonės regiono ekonominio išnaudojimo šalininkas ir 2018 metais per rinkimų kampaniją paskelbė, kad daugiau nė vieno colio regiono žemės nebeskelbs saugoma teritorija.
Brazilai protestavo prieš J. Bolsonaro. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
Gaisrai Brazilijos miškuose. EPA – ELTA nuotr.
Brazilija turi būti pasirengusi ginklu ginti Amazoniją nuo užsienio kišimosi, jeigu bus išnaudoti visi diplomatiniai metodai. Tai antradienį pareiškė šalies prezidentas Jairas Bolsonaras, prisiminęs demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno žodžius, kritikuojančius padėtį regione.
„Neseniai mes girdėjome, kaip rimtas kandidatas į valstybės vadovo postą sakė, jog jei aš neužgesinsiu gaisrų Amazonijoje, jis sudarys Brazilijai prekybos kliūčių. Ką mes galime tam priešpriešinti? Vien diplomatijos neužteks, juk taip, Ernestai (Ernestas Araújas – Brazilijos URM vadovas)? Tam atvejui, kai baigiasi seilės, reikia turėti parako“, – pareiškė Brazilijos lyderis per renginį prezidento rūmuose.
„Nebūtina jį panaudoti. Pakanka žinoti, kad jis yra“, – pridūrė J. Bolsonaras. Pasak politiko, gamtos išteklių turtinga Brazilija turi būti atsargi. „Aplinkui pilna sukčių, kurie jų gviešiasi“, – tvirtino valstybės vadovas.
Per pirmuosius televizijos debatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu J. Bidenas atkreipė dėmesį į pusiaujo miškų naikinimo Brazilijos Amazonijoje problemą. Jis pareiškė esąs pasirengęs suvienyti tarptautines pastangas, kad kovai su tuo būtų skirta 20 mlrd. dolerių, ir pagrasino Brazilijai, jog ji susidurs su skaudžiais ekonominiais padariniais, jeigu atsisakys imtis priemonių situacijai regione gerinti.
J. Bolsonaras atvirai simpatizuoja D. Trumpui, ką ne kartą yra viešai išsakęs. Dėl griežtų pareiškimų ir pažiūrų panašumo Brazilijos lyderis dažnai vadinamas „tropikų Trumpu“. Pats J. Bolsonaras ne sykį teigė, kad D. Trumpas jam yra pavyzdys ir kad jis, kaip ir Amerikos lyderis, nori „padaryti savo šalį didžią“.
Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro užsikrėtė koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
„Michelle Bolsonaro ketvirtadienį, liepos 30-ąją, buvo atliktas testas dėl Covid-19, kurio rezultatas buvo teigiamas“, – sakoma pranešime. Jos sveikatos būklė gera, patikslinama, kad prezidento sutuoktinė laikysis tokiems atvejams nustatytų sanitarijos reikalavimų. „Pirmąją ponią stebės prezidento administracijos medicinos personalas“, – pažymėjo spaudos tarnyba.
Neseniai koronaviruso sukeliama liga persirgo ir pats Brazilijos lyderis. Liepos 7 d. jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas. Pasak prezidento, jis jautė negalavimą tik pirmosiomis dienomis, o po to pradėjo vartoti hidroksichlorokviną, nors Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau priėjo išvadą, kad šis vaistas nedaro teigiamo poveikio gydant Covid-19 užsikrėtusius pacientus.
Praėjusį šeštadienį J. Bolsonaras pareiškė esąs pasveikęs.
Koronavirusas diagnozuotas ir 37 metų pirmosios ponios senelei Mariai Aparecidai Firmo Ferreirai, kuri į ligoninę buvo paguldyta liepos 1 d.
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinti 2 553 265 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 90 134 infekuotieji.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras dar nepasveiko nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), trečiadienį pranešė šalies Komunikacijų ministerijos sekretoriatas, informuoja „Reuters“.
Prezidentui J. Bolsonarui antradienį buvo atliktas jau trečiasis testas po užsikrėtimo koronavirusu. Brazilijos vadovui COVID-19 liga buvo patvirtinta liepos 7 dieną.
Trečiadienį gauti trečiojo testo rezultatai parodė, kad prezidentas dar serga, tačiau teigiama, kad J. Bolsonaras jaučiasi gerai.
Brazilija yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje. Brazilijoje patvirtinta daugiau kaip 2,15 mln. infekcijos atvejų, 81 487 užsikrėtę žmonės mirė.
J. Bolsonaras ne kartą nuvertino koronaviruso grėsmę, o pandemijos pradžioje net pavadino infekciją „lengvu gripu“.
Tūkstančiai brazilų protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidentus. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai brazilų protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidento postą Jairą Bolsonarą, kuris šeštadienį buvo išleistas iš ligoninės po mėnesio pradžioje įvykusio užpuolimo. Politikas laikomas favoritu laimėti spalio 7 d. vyksiančius rinkimus.
Protestai, dažnai vadinami moterų judėjimu, surengti San Paule, Rio de Žaneire ir kituose miestuose.
„Dėl savo amžiaus dar negaliu balsuoti, bet esu čia, nes kalbame apie kai ką daugiau nei rinkimai. Kalbame apie kur kas svarbesnius dalykus: toks rasistas negali užimti valdžios“, – žurnalistams sakė proteste dalyvavusi 16-metė Ana Clara Pontes.
Apklausose pirmaujantis 63-ejų buvęs armijos kapitonas, palaikomas maždaug 28 proc. Brazilijos gyventojų, sukėlė pasipiktinimą savo seksistiniais, rasistiniais ir homofobiškais pareiškimais.
Prieš keletą metų vienos parlamento narės apkaltintas moterų prievartavimų kurstymu, J. Bolsonaras jai atrėžė, kad ši esanti pernelyg „bjauri“, kad būtų išprievartauta. Be to, politikas yra sakęs, kad juodaodžiams sverti turėtų būti naudojami tokie patys svorio matavimo vienetai kaip ir karvėms sverti. Jis taip pat teigia, kad negalėtų mylėti savo sūnaus, jei jis būtų homoseksualus.
Protestus prieš kandidatą parėmė vietinės įžymybės, taip pat JAV atlikėjos Madona ir Cher.
