Kalbant apie monoetninių tautų sėkmės formulę, dažnai nurodoma japoniškoji visuomenė, tapusi tokia, kokia yra savo unikalios geografinės padėties bei jos sąlygoto unikalaus tautinio, kultūrinio mentaliteto dėka.
Japonus iš tiesų galima vadinti viena iš tų didelių pasaulio tautų, mąstymo tipas kurios europiečiams visuomet buvo didelė mįslė.
Daugelį amžių dėl gamtinių kliūčių izoliuota, o paskiau ir savanoriškai save izoliavusi bendruomenė suformavo savita pasaulėžiūrą, savitą griežtų vertybių hierarchiją, savitą individualumo bei bendruomeniškumo santykį, savitą požiūrį į sampratas „mes“ ir „jie“, „sava“ ir „svetima“, kas padėdavo japonams pasiekti didžių istorinių pakilimų, bendromis pastangomis įveikti užgriuvusias negandas ir nuopuolius, kurti savo šalį moderniausiais šiuolaikinės valstybės principais, kartu išsaugant prigimtinį bei tradicinį „japoniškumą“, persmelkusį visas – tiek materialias, tiek dvasines šios tautos gyvenimo sferas.
