jaunoji karta

Gordijo mazgas

Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Jaunieji rusai kur kas konservatyvesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie savęs nelaiko europiečiais ir kategoriškai prieštarauja minčiai, jog Krymą privalu grąžinti Ukrainai.

Šią netikėtą, Vakarams nepalankią versiją paskelbė „Levada – Centras“ ir Fridricho Eberto centras. Išvados brėžiamos po 2019-2020-aisiais atliktų apklausų. Šie du įtakingi, puikios reputacijos centrai apklausė pusantro tūkstančio jaunų rusų nuo 14 iki 30 metų.

EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą

Ir štai kas paaiškėjo. Visi prisimename, kaip 2019-aisiais tūkstančiai jaunųjų rusų išėjo į gatves protestuodami prieš nesąžiningus rinkimus, korupciją ir autokratinį, dešimtmečiais užsitęsusį Vladimiro Putino prezidentavimą. Taip pat žinoma, kad Rusijos policija jaunuosius protestuotojus grubiai išvaikė, daugeliui iš jų teko pasėdėti už grotų. Omenyje turint šiuos faktus, galima susidaryti įspūdį, esą jaunieji Rusijos gyventojai nepatenkinti dabartine padėtimi šalyje.

Tačiau neapsigaukime. Vadinamoji Z karta, apimanti vaikinus ir merginas nuo 14 iki 30 metų amžiaus, kaip išryškino minėtų centrų organizuotos apklausos, laikosi labai panašių pažiūrų, kokių laikėsi jų tėvai ir seneliai. Jaunoji rusų karta beveik tokia pat konservatyvi kaip ir jų tėvai!

Pasirodo, net 60 proc. jaunųjų rusų nesidomi politika, jie susitaikę su tuo, kad Rusija ar6iai konfrontuoja su Vakarais ir visiškai pritaria Krymo okupacijai.

Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.

58 proc. jaunųjų rusų mano, kad Rusija nėra Europa, todėl Maskvai nereikia vadovautis europietiškomis vertybėmis, jas galima atmesti, galima jų nepaisyti. Maždaug 75 proc. jaunųjų rusų nejaučia nė menkiausios Vakarų įtakos, nesižavi Vakarais. Šie rusų jaunuoliai sako, kad Europa jiems nei įdomi, nei svarbi. Jie įsitikinę, kad Europa visąlaik nemėgo rusų, visuomet bijojo Rusijos, ir ši trintis – amžina. Jie taip pat įtaria arba bent jau nori taip manyti, kad Rusija dėl šios konfrontacijos mažiausiai kalta.

Tik 15 proc. jaunųjų rusų, kuriems buvo pateikti klausimai, kaltę verčia Kremliui. Tik 2 proc. jaunųjų rusų, kuriuos apklausė šie centrai, bėdą verčia armijai. Net 50 proc. jaunosios kartos atstovų didžiausiu konfrontacijos kaltininku įvardina JAV, kuri neva specialiai kiršina Europą ir Rusiją.

Tiesa, dauguma jaunųjų rusų mano, kad geri Europos ir Rusijos santykiai įmanomi, ir vis tik nepasitikėjimas, įtarumas – neišvengiami. Daug jaunųjų rusų laiko SSRS subyrėjimą tragedija. Jie svarsto, kad ir koks bjaurus bebūtų Vladimiras Putinas, bet vis tik jis yra stabilumo ir saugumo garantas.

Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.

Be abejo, dauguma rusų norėtų demokratijos, demokratija esą geriau nei autokratija. Tačiau pusė apklaustųjų įsitikinę, jog kieta ranka, tvirtas kumštis – taip pat būtini.

Žodžiu, jaunoji Rusijos karta – visai ne tokia, kokią kartais įsivaizduoja Europos Sąjungos analitikai. Jaunoji rusų karta rūpinasi vien savo asmeniniais reikalais, o į visa kita – nusispjauti.

Parengta pagal Citos Affentranger publikaciją leidinyje „Tages-Anzeiger“

2020.05.15; 14:46

Aktualijos

Bent vienu socialiniu tinklu per pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje naudojosi 77 proc. gyventojų, o Z kartoje – tokių naudotojų net 99 proc., rodo naujausias „Kantar“ Digital tyrimas. Feisbukas toliau išlieka populiariausiu visose amžiaus grupėse, tarp jaunimo populiarėja tviteris.
 
Iš kūdikio bumo kartos žmonių (dabartiniai 54-75 metų žmonės), beveik pusė nesinaudoja socialiniais tinklais, X kartoje – į juos ranka numoja jau tik penktadalis, o Y kartoje – vos 5 procentai žmonių.
 
„Akivaizdžiai matome stiprėjančią „įsitinklinimo“ tendenciją ir jos sąsają su amžiumi. Jeigu jaunimas turi telefoną ir internetą, tai naudojasi ir socialiniais tinklais. Jie tapo tiesiog neatsiejami vienas nuo kito. Pavyzdžiui, FB per savaitę pasiekia 97 procentus Z kartos žmonių“, –sako Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.
 
Pasak Arijaus Žako, agentūros „Socialaus marketingas“ vadovo, pagal feisbuko ir instagramo  rekomendacijas, nacionalinių kampanijų metu pasiekus 80 proc. auditorijos laikoma, kad pasiekti visi.
 
„Bet koks skaičius, viršijantis 80 proc. pasiekiamumą, yra fantastinis. Reikėtų įvertinti, kad ne visi vartotojai turi galimybę įsijungti socialinius tinklus kasdien, be to, yra limitai, kiek turinio ir reklamų per vieną dieną gali pamatyti vienas vartotojas. Todėl tyrime rodomas socialinių tinklų potencialas yra didesnis nei galima būtų tikėtis“, – sako ekspertas.
 
Populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje išlieka feisbukas (juo per savaitę naudojasi 71 proc. šalies gyventojų), gerokai atitrūkęs nuo intagramo (24 proc.) ir pinteresto (12 proc.); penketuko rikiuotę užbaigia tviteris ir „LinkedIn“ – abu nesiekia po 5 proc. Dar po porą procentų surenka „VKontakte“ (2,8 proc.) ir pažinčių svetainė „Tinder“ (2,5 proc.). 
 
Ekspertai pastebi, kad analizuojant populiariausių svetainių TOP5 pagal kartas, jaunimo tope nebelieka tiesioginių žiniasklaidos svetainių, nors jos patenka į vyresnių žmonių topus.
 
„Matome, kad nuo X kartos atsiradusi socialinių tinklų dominavimo tendencija su kiekviena tolesne karta vis stiprėja, o Z karta naujienas jau faktiškai sužino daugiausia per socialinius tinklus, o ne per tiesiogines žiniasklaidos svetaines“, – sako J.Dundulytė. 
 
A.Žako teigimu, tai rodo pakitusius jaunosios kartos vartojimo įpročius.
„Viena vertus, taip yra todėl, kad dabar dominuoja greitai vartojamas, dinamiškas, besikeičiantis turinys. Aktualiausia informacija tampa ne globalios naujienos, o tai, kas svarbu man – draugai, artimieji, žinomi žmonės, kurie imponuoja. Kita vertus, jaunoji karta susiranda ją dominančią informaciją ir skaito naujienų portalus, tik juose apsilanko tais atvejais, kai kažkas iš pažįstamų pasidalina aktualia nuoroda socialiniuose tinkluose“, – sako socialinių tinklų žinovas.
 
Analizuojant pokyčius pagal kartas, pastebimas atotrūkis pagal kanalams teikiamą pirmenybę. Kūdikio bumo kartos žmonės dar aktyviai naudoja bent du tiesioginius media šaltinius – tuo tarpu Z kartos tope jų nėra. Ir atvirkščiai, Z kartos tope įsitaiso 2 kanalai, kuriais kūdikio bumo kartos tope net nekvepėjo: „Youtube“ ir instagrame. Įdomu tai, kad pastarasis į TOP5 patenka tik Z kartoje, bet šioje amžiaus kategorijoje juo jau naudojasi 62 procentai. „Youtube“ turi nemažai ir vyresnių gerbėjų, o Z kartai tai trečia mėgstamiausia svetainė, per dieną pasiekianti 75 proc. šio amžiaus auditorijos.
 
Dar vienas įdomus aspektas, kad pasaulyje populiarus tviterio socialinis tinklas, kuris pas mus yra nišinis ir juo naudojasi vos 1-3 proc. kūdikio bumo ir X kartos, Z kartoje jau turi daugiau kaip 14 proc. naudotojų.
„Gali būti, jog gerai mokėdami užsienio kalbą, dalis jaunimo lengvai naudojasi užsienyje populiariais tinklais, iš kurių sužino karštas pasaulio naujienas – arba ieško nišinių socialinių tinklų, kuriais nesinaudoja jų tėvai”, – sako „Kantar“ media tyrimų vadovė.
 
Didėjant masiniam įsitraukimui į socialinius tinklus, atsiranda ir vartotojų dalis, nusprendžianti nuo jų atsiriboti.
 
„Dalis tai daro vardan maišto, dalis tiesiog nusprendžia padaryti pertrauką, kiti – ieško naujų, neatrastų kanalų. Pavyzdžiui, nurašytu laikytas „Snapchat“ pastaruoju metu prisikėlė ir jau kelintą ketvirtį iš eilės rodo stabiliai augančius rezultatus. Bruzdesiai trinti socialinių tinklų paskyras periodiškai iškyla, bet net ir po didžiausių feisbuko skandalų, vartotojų apčiuopiamai nesumažėjo“, – sako „Socialaus marketingo“ vadovas.
 
Eksperto teigimu, toks sumažėjimas įmanomas tik atsiradus gerai alternatyvai, kurios kol kas nėra. „Piešiant ateities perspektyvą, socialinių tinklų įtaka ir galimybės artimiausius kelerius metus turėtų tik augti“ , – prognozuoja jis.
 
Orientacinis dabartinis kartų atstovų amžius: kūdikio bumo karta – dabartiniai 54-75 metų žmonės, X karta – 43-53 metų, Y karta – 25-42 metų, Z karta – gyventojai, kuriems šiuo metu 16-24 metai.
 
„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti 30 tūkst. tyrimų specialistų daugiau nei 100 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse.
 
„Kantar“ yra WPP dalis. Tarptautinės „Kantar“ grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė „Fortune Top 500“ kompanijų, o klientų skaičius viršija 8 tūkstančius. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba 119 darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 15:22
Aktualijos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų senjorų bendruomenė surengė konferenciją „Lietuvos mokykla ir istorinė atmintis“.

Konferencijos metu aptartos aktualios švietimo sistemos problemos, pabrėžiama istorijos svarba jauno žmogaus savimonės ir pilietiškumo ugdyme, nemažai dėmesio skiriama švietimo programų aptarimui.

Continue reading „Apie TS-LKD frakcijos konferenciją „Lietuvos mokykla ir istorinė atmintis“” →