Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandien man gėda, jog priklausau NATO struktūroms. 2023-ųjų liepos 11 – 12 dienomis tapo aišku, kas tikrasis šios politinės – karinės organizacijos vadovas. Pirmuoju smuiku griežia ne JAV, ne Didžioji Britanija, ne Vokietija, ne Prancūzija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tai jis sprendžia, ką NATO galinti priimti į savo gretas, o ką – palikti už vartų.

Beje, Kremlius jau senokai čia turi veto teisę. Mažų mažiausiai – nuo 2008-ųjų, kai Bukarešte NATO šalių lyderiai pabijojo į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją (Sakartvelą). Anuomet, pakvietę gruzinus ir ukrainiečius į savo šeimą, galėjome sumažinti Kremliaus apetitus puldinėjant kaimynines šalis. Jei būtume pasielgę kietai, vyriškai, turėjome galimybę išvengti ir 2008-ųjų Rusijos karo prieš Gruziją, ir 2014-ųjų Krymo okupacijos, ir 2022-ųjų puolimo trokštant okupuoti visą Ukrainą. Bet Barakas Obama ir Džo Baidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Kremlius gerbia tik jėgą. Jokių kitų argumentų šis banditas nepripažįsta.

Šiandien akivaizdu, jog Lietuva prieš 19-a metų į NATO buvo priimta visai ne todėl, kad atitiko griežtus šios militarinės organizacijos reikalavimus. 2004-aisiais mus Briuselis po savo skėčiu priglaudė todėl, kad šiam sprendimui nesipriešino Maskva. Jei Kremliaus vadovai 2004-aisiais būtų kėlę skandalus, Lietuva matytų NATO kaip savo ausis. Galėjome išnaikinti savo žemėje visų rūšių korupcijas, prisipirkti šimtus tankų ir haubicų, bet mūsų nepriimtų, nes taip kumščiu į stalą trinktelėjo Kremliaus vadovai.

J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kalbos, jog Ukraina neatliko dar visų jai skirtų namų darbų, – tėra melas, skirtas lengvatikiams mulkinti. Ukraina šiandien vienintelė tikrai verta narystės NATO aljanse. Bet ji – liko už borto. Jai net neleido Vilniuje atvirai kalbėti, nors NATO valstybių vadovai šaukte šaukia remiantys žodžio, spaudos, nuomonių laisvę, gerbia pliuralizmą, nes tik ginčuose gimsta tiesa. Nuo Rusijos agresijos narsiai, šauniai besiginančios šalies vadovas turėjo teisę būti nepatenkintas, nes būtent jo kariai tramdo agresorių. Vaizdžiai tariant, jie gina ne vien Ukrainą, bet ir visą Rytų Europą. O kaip iš tikrųjų? Vos tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 11-ąją viešai nusivylė aptakiais NATO lyderių pažadais, pavadindamas tūpčiojimą absurdu, tuoj LITEXPO rūmų kuluaruose buvo užsipultas, kad šneka ne taip, kaip reikia, vertina ne taip, kaip galima. Jam, regis, buvo net pagrasinta: džiaukis tuo, ką šiandien gauni, nes priešingu atveju … atsidursi prie suskilusios geldos. NATO lyderių išprievartautas V. Zelenskis liepos 12-ąją jau nebešnekėjo apie absurdus. Štai tokia vakarietiška demokratija.

Taigi turime patį blogiausią variantą. V. Putinas ir jo gauja pamatė: NATO bijo, NATO nežino, ko griebtis, NATO pasimetusi, NATO tesugeba prie derybų stalo ilgai ir nuobodžiai pliurpti. Pareiškimai, jog NATO šiandien kaip niekad stiprus, vieningas ir pasiruošęs atremti absoliučiai visus iššūkius, – pigi demagogija. Todėl V. Putinas ir tie, kurie jį pakeis, taps dar įžūlesni, žiauresni. Jei pavergs Ukrainą, tikrai klibins Briuselio duris, reikalaudami atiduoti Maskvos įtakos zonai Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip tuomet elgsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pasitaręs su JAV, Vokietijos, Prancūzijos lyderiais? Įtariu, jog mus labai panašiai išduos, kaip šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo paaukota Ukraina. Nes NATO – arba bijo, arba taip nusilpęs, kad nepajėgus nei pats gintis, nei kaimyną apginti, arba esama slaptų susitarimų su V. Putinu.

V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Šiandien vis labiau linkęs tikėti, jog pačios stipriausios ir įtakingiausios NATO valstybės vadovas JAV prezidentas Joe Bidenas su V. Putinu slapta susitarę dėl Ukrainos ateities. Tas susitarimas – išdavikiškas. Ukraina atiduodama Rusijos įtakai. V. Putinas galįs elgtis Ukrainoje kaip tinkamas. Tik šitaip galiu paaiškinti, kodėl J. Bidenas pusantrų metų neskubėjo ukrainiečių kariams atvežti rimtų tankų, rimtų toliašaudžių patrankų, toli lekiančių sviedinių, galingų naikintuvų. Jei J. Bideno administracija dar 2022-ųjų vasarą būtų atsiuntusi Ukrainos gynėjams visko, ko jiems reikia, jie būtų priešą senų seniausiai išstūmę lauk. Bet ginklų tiekimas Ukrainai buvo itin skūpus, lašino tarsi pipete. Tik po kelis ar keliolika egzempliorių. Akivaizdu, kad ukrainiečiai nepajėgė sėkmingai veržtis į Rytus, o Rusija turėjo laiko įsitvirtinti užgrobtose žemėse, pergrupuoti dalinius, pakviesti naujų apmokytų karių. Dabar Ukrainą jau demagogiškai prievartauja sėstis prie derybų stalo – jei daugiau nebepajėgiate susigrąžinti žemių, tuomet privalu tartis su Kremliumi dėl paliaubų. Ypač niekšiška ukrainiečius šantažuoti – vis tiek būsite priversti tartis su V. Putino gauja, nes, priešingu atveju, jums daugiau nebeduosime modernios ginkluotės, ir jūs, norite ar ne, būsite priversti pasiduoti.   

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com

Tad koks tikrasis šios išdavystės vardas? Pasak apžvalgininkų Andrėjaus Ilarionovo, Konstantino Borovojaus, Gario Tabacho – JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas. Tai jis nenori Ukrainos pergalės. Peržiūrėkite dešimtis apžvalgininkų komentarų youtube.com kanaluose. Ten smulkiai, aiškiai, išsamiai papasakota, kas iš tiesų yra šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas ir kodėl įmanoma jo slapta bičiulystė su V. Putinu. Šiandien daug kas įsitikinę, jog tai buvęs prezidentas Donaldas Trampas – blogio genijus (panašiai kadaise manė ir šių eilučių autorius). Dabar vis daugiau įtarimų, jog D. Trampo deskriditavimo kampanija buvo dirbtinai išpūsta tam, kad pridengtų J. Bideno darbelius. Atkreipkite dėmesį – kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo D. Trampas, V. Putinas nesiryžo pulti nei Ukrainos, nei jokios kitos šalies. Vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas, Kremlius nedelsiant ėmė žvanginti ginklais. Sutapimas? Galbūt – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau A. Ilarionovas, K. Borovojus, G. Tabachas įsitikinę, jog didžiojoje politikoje nei sutapimų, nei atisitiktinumų nėra.

Lietuvoje šių metų liepos 11 – 12 dienomis viešėjo J. Bidenas. Net aplankė senąjį Vilniaus universitetą. Bet ar šis faktas – didelė garbė Lietuvai? Juk būtent J. Bideno žodis NATO viršūnių susitikime buvo lemiamas – Ukrainos kelionė į NATO bus tokia pat ilga, kaip Turkijos – į Europos Sąjungą. Po liepos 11 – 12-osios sprendimų, kurių tikrasis redaktorius yra būtent J. Bidenas, nepasitikėjimo ateitimi – tik daugiau. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje. O Kremliuje – džiūgauja, ploja iš džiaugsmo rankomis, geria šampaną…

2023.07.13; 08:00  

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinės Valstijos gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje. Atitinkamą pareiškimą padarė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša Baltieji rūmai.
 
Jis pažymėjo: ukrainiečiai ne kartą teigė, kad yra  pasirengę laikytis šių reikalavimų, ir JAV mato, kad Ukraina jų laikosi. Jungtinės Valstijos nesudaro sąlygų išpuoliams prieš Rusijos teritoriją ir jų neremia.  J. Sullivanas pridūrė, kad priėmus sprendimą aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais nustatys, kada lėktuvai bus pristatyti, kas ir kiek jų pristatys.
 
„Įvykdėme tai, ką pažadėjome. Ukrainai suteikėme tai, ko jai reikia, remdamiesi glaudžiomis konsultacijomis tarp mūsų ir jų kariškių. Dabar pradedame diskusijas dėl to, kaip patobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, kurios yra mūsų ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainos savigynai dalis“, – pabrėžė jis.
 
Kaip pranešama, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino Didžiojo septyneto (G–7) lyderius, kad Jungtinės Valstijos rems pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais orlaiviais, įskaitant F-16 naikintuvus.
 
Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kiek anksčiau JAV administracija aiškiai leido suprasti Europos sąjungininkams, kad JAV netrukdys jiems tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.
 
Ukraina ilgą laiką siekė gauti pažangių naikintuvų, ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.05.21; 00:30

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

JAV vyriausybė oficialiai atsisako sankcijų prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorei „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovui Matthiasui Warnigui. JAV Kongresui perduotoje ataskaitoje JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas rašo, kad baudžiamųjų priemonių atsisakymas atitinka „JAV nacionalinius interesus“.
 
Tačiau sankcijos bus taikomos vamzdžius klojantiems Rusijos laivams, sakoma toliau ataskaitoje. Atitinkamas sprendimas paskelbtas paraleliai Reikjavike vykstant A. Blinkeno susitikimui su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Rusija pasveikino sprendimą, apie kurį amerikiečių žiniasklaida pranešė jau antradienio vakarą, ir kalbėjo, kad JAV politikoje atsiranda „šiek tiek normalumo“.
 
Vašingtonas yra griežtai prieš 1 200 km ilgio dujotiekį Baltijos jūros dugnu, kuris smarkiai padidins rusiškų gamtinių dujų tiekimo Vokietijai potencialą. Prezidentas J. Bidenas, kaip jau jo pirmtakas Donaldas Trumpas, argumentuoja, kad taip Vokietija taps vis labiau priklausoma nuo Rusijos ir pakenks dujų tranzitui per Ukrainą.
 
Dujotiekis jau beveik baigtas tiesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 08:11

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija trečiadienį pareiškė laikanti galimybę atšaukti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekio klojimą prižiūrinčiai bendrovei žingsniu dvišalių santykių pagerėjimo link.
 
Jei pasitvirtins JAV žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie galimą sankcijų atšaukimą, tai reiškia, kad „JAV politikoje atsiranda šiek tiek normalumo“, užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
 
Portalas „Axios“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, antradienį paskelbė, kad prezidento Joe Bideno administracija netrukus atšauks sankcijas, kurias šalis taiko dujotiekio klojimo darbus prižiūrinčiai kompanijai „Nord Stream 2 AG“. Didžiąją daugumą jos akcijų valdo Rusijos milžinė „Gazprom“.
 
Sprendimas esą grindžiamas tuo, kad buvo pripažinta, jog Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo Vokietijai numatoma tiekti rusiškas gamtines dujas, yra 95 proc. užbaigtas, ir norint jį sustabdyti tektų imtis veiksmų prieš Vokietiją, kuri yra viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių, skelbė „Axios“.
 
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Dujotiekį jau kelerius metus aršiai kritikuoja Vašingtonas ir kai kurios Rytų Europos šalys, kurios mano, kad projektas padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių.
 
Vokietijos vyriausybė, nors buvo raginama, atsisakė įsikišti, argumentuodama, kad tai yra komercinis projektas. Dujotiekio šalininkai Europoje teigia, kad amerikiečiai tenori padidinti savo pačių gamtinių dujų pardavimus.
 
Anot „Axios“, nors „Nord Stream 2 AG“ nebebus taikomos sankcijos, kitiems su projektu dirbantiems subjektams vis vien grės JAV baudžiamosios priemonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.19; 13:12

JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas sveikina Amerikos prezidento Joe Bideno ketinimą oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo pareiškime.
 
Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.
 
„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.
 
„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
 
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
 
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
 
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 03:00

Oficialioji Amerikos valdžia kategoriškai neigia informaciją, esą Rusijos šnipei Anai Čapman buvo beveik pavykę sugundyti aukšto rango JAV prezidento Barako Obamos atstovą.

Tokius paneigimus oficialusis Vašingtonas šiandien skelbia įtakinguose Vakarų leidiniuose.

Pirmuosius pareiškimus, jog Rusijos žvalgybos atstovė Ana Čapman į lovą mėgino nusitemti svarbias pareigas Barako Obamos administracijoje užimantį pareigūną ir tai jai “beveik pavykę”, pareiškė BBC. 

Continue reading „Vašingtonas neigia, jog Anai Čapman pavyko sugundyti aukšto rango JAV politiką”