JAV diplomatai

Žvalgyba

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone

Įtakingo JAV leidinio Politico duomenimis, būtent GRU – Rusijos karinės žvalgybos tarnybą tyrėjai laiko labiausiai tikėtina organizacija, galinčia surengti tokio pobūdžio atakas visame pasaulyje, įskaitant Vašingtoną. Duomenys apie atakas, kurių aukos patiria lengvas galvos smegenų traumas ir kurioms, kaip įtariama, naudojama tikslingai nukreiptas mikrobangas skleidžianti įranga, renkami nuo 2016 m.

JAV žvalgybos bendruomenė kol kas nesutaria, kam priskirti atsakomybę už paslaptingas atakas. Tyrėjai net nėra visiškai tikri, kad visame pasaulyje pasikartojančių JAV karių, diplomatų ir žvalgybos pareigūnų sveikatos sutrikimų priežastis tikrai yra priešiškos atakos. Vis dėlto kol kas labiausiai tikėtina versija – kad tai antpuoliai, kuriuos rengia Rusijos GRU. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas yra paskyręs aukšto rango pareigūną tyrimui koordinuoti ir yra kasdien informuojamas apie jo eigą.

Tokią informaciją diskusijose dalyvavę šaltiniai Politico suteikė po to, kai JAV Kongrese savo išvadas pristatė žvalgybos tarnybų vadovai ir Pentagono atstovai. Su GRU siejamą versiją palaikantys pareigūnai savo poziciją grindžia tuo, kad visi incidentai įvyko vietovėse, kuriose fiksuojami kitokie  Rusijos karinės žvalgybos veiklos pėdsakai. Be to, teigiama, kad GRU – vienintelė Rusijos tarnyba, valdanti tokio pobūdžio atakoms surengti reikalingą technologiją.

Dar dvi valstybės – Kinija ir Izraelis yra vertinamos kaip technologiškai pajėgios surengti tokias atakas, tačiau nei vienos iš šių valstybių tarnybų veiklos geografija neapima visų vietovių, kuriose įvyko incidentai. Be to, nei Kinija, nei Izraelis iki šiol nėra pademonstravę valios agresyviai veikti prieš JAV jų pačių teritorijoje. Tuo tarpu Rusijos GRU jau yra pripažinta bandžiusi kibernetinėmis atakomis ir kitomis priemonėmis įtakoti JAV rinkimų rezultatus 2016 m. ir 2018 m.

Jei incidentų aukoms diagnozuotas traumas iš tikrųjų sukėlė tyčinis užpuolimas, tai, tyrėjų vertinimu, atakoms greičiausiai panaudota įranga, skleidžianti tikslingai nukreiptas mikrobangas. Tikėtina, kad tokia įranga paprastai turėtų būti sumontuojama transporto priemonėje, bet įmanomi ir mažesni jos variantai, telpantys į didelę kuprinę. Įrangos skleidžiamos mikrobangos, tikėtina, galėtų pasiekti taikinius, nutolusius iki 1 km atstumu. Kai kurių JAV pareigūnų teigimu, Rusija su panašiais ginklais eksperimentuoja jau nuo XX a. pabaigos, kai buvusi Sovietų Sąjunga apsisprendė su JAV kovoti „pilkojoje zonoje“, o ne konvencinėje karo erdvėje.

Buvęs laikinasis Pentagono vadovas Christopheris Milleris yra atvirai pavadinęs incidentus „karo veiksmu“, tvirtindamas, kad tai JAV piliečių užpuolimas, nors ir nenaudojami mirtini ginklai. Savo vadovavimo Pentagonui metu inicijavęs incidentų tyrimą C. Milleris ragino naująją administraciją iki galo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimomis atakomis.

GRU emblema

Tyčinio užpuolimo versiją netiesiogiai patvirtina ir tai, kad dauguma incidentų aukų – JAV diplomatai, svarbiausių valstybės institucijų atstovai arba žvalgybos pareigūnai. Tarp paviešintų atvejų minimi JAV Nacionalinės saugumo tarybos ir Baltųjų Rūmų tarnautojai, patyrę traumas Vašingtone, CŽA pareigūnas, traumuotas Maskvoje, ir Gynybos departamento atstovas, kurio traumavimo vieta neskelbiama. Pirmą kartą panašaus pobūdžio incidentai užfiksuoti 2016-2017 m. Kuboje, kai mažiausiai 24 JAV diplomatai ir jų šeimų nariai patyrė neaiškios kilmės ausų ir galvos skausmus, svaigulį, orientacijos sutrikimus ir kitus lengvų galvos smegenų traumų simptomus. Spėjama, kad iš viso nuo galimų atakų iki šiol yra nukentėję apie 50 žmonių.

2019 m. JAV Pensilvanijos universiteto medicinos ekspertai nustatė, kad incidentų aukos patyrė reikšmingus galvos smegenų pakitimus. 2020 m. specialus JAV Mokslų akademijos komitetas priėjo prie išvados, kad incidentų aukų patirtus simptomus galėjo sukelti tikslingai nukreipta pulsuojančio radijo dažnio energija.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.05.30; 07:04

Trumposios naujienos

Jungtinių Valstijų ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir Europos Sąjungoje paragino Vokietijos partnerius ES palaikyti siūlymus, kuriais būtų reguliuojamas tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“.

„Nord Stream 2“ dar labiau padidintų Europos pažeidžiamumą Rusijos šantažui energijos sektoriuje“, – „Deutsche Welle“ rašė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis ir jo kolegos – JAV ambasadorė Danijoje Carla Sands bei ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas.

Jų teigimu, tai, kad ES priklauso nuo rusiškų dujų, kelia grėsmę tiek Europai, tiek ir visiems Vakarams.

„Nord Stream 2“ tieks kur kas daugiau nei tik rusiškas dujas. Rusijos galia ir įtaka per Baltijos jūrą persimes į Europą“, – rašoma ambasadorių straipsnyje.

JAV atstovų teigimu, „Nord Stream 2“ vamzdynas leis Maskvai ir toliau kenkti Ukrainos nepriklausomybei ir stabilumui, o Rusijai tenkantys Europos milijardai gali padėti Kremliui finansuoti „trolių fabrikus“, kurie kėsintųsi į demokratines institucijas Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

ES dėl vadinamosios Dujų direktyvos pataisų balsuos penktadienį. Pataisos leistų Europos Komisijai (EK) reguliuoti bent dalį jau statomo dujotiekio. Priėmus pataisas „Nord Stream 2“ turėtų atitikti naujus reikalavimus, dėl kurių gali sumažėti pelnas, o projektas gali tapti neekonomiškas. Viena iš siūlomų pataisų yra uždrausti dujų tiekėjui tuo pat metu būti ir dujotiekio operatoriumi.

Anksčiau „Nord Stream 2“ reguliavimo planų priimti nesitikėta, tačiau, pasak Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, Prancūzija gali prisijungti prie siūlymų šalininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 07:00

Trumposios naujienos

Baltarusijos valdžia panaikino JAV diplomatų, kuriems leidžiama dirbti šalies teritorijoje, skaičiaus apribojimą. Tai ketvirtadienį pranešė žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis savo šaltiniais Valstybės departamente.

Jų žiniomis, Baltarusijos URM vadovas Vladimiras Makejus ketvirtadienį telefonu informavo apie šį sprendimą valstybės sekretoriaus padėjėją Europos ir Eurazijos reikalams Wessą Mitchellą. „Tai didelis žingsnis. Tai atšilimo pradžia“, – sakė leidinio šaltinis. „Foreign Policy“ rašo, kad tokie veiksmai gali smarkiai pagerinti dviejų šalių diplomatinius santykius.

Leidinio duomenimis, Minskas 2008 metais išsiuntė JAV ambasadorių, kai Vašingtonas paskelbė Baltarusijai sankcijas dėl žmogaus teisių padėties pablogėjimo šalyje. Žurnalas pabrėžia, kad šalį taip pat paliko 30 iš 35 JAV diplomatų. Nuo to laiko Baltarusija apribojo jų skaičių – iš pradžių jis neturėjo viršyti penkių, o paskui – 10. JAV ambasados Baltarusijoje dydis leidžia Vašingtonui turėti ten apie 30 diplomatų ir dar samdyti vietos gyventojų.

Valstybės departamentas atsisakė komentuoti šią informaciją. 

„Foreign Policy“ primena, kad W. Mitchellas praėjusių metų spalį tapo pirmuoju aukšto rango JAV diplomatu, apsilankiusiu Baltarusijoje per pastarąjį dešimtmetį. Jis susitiko ir su prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.11; 08:40

Politinės intrigos

D. Trumpas Ovaliajame kabinete priėmė iš Venesuelos kalėjimo paleistą amerikietį. EPA-ELTA nuotr.

JAV pilietis Joshua Holtas, kurį Venesuelos valdžia paleido iš kalėjimo, su savo venesueliete žmona Thamy atvyko į Vašingtoną, lydimas senatoriaus Bobo Corkerio, kuris tarpininkavo per derybas dėl jo išlaisvinimo.

Vėliau Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete J. Holtą su šeima priėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir grupė įstatymų leidėjų.

Amerikietis su savo žmona buvo sulaikytas Venesueloje beveik prieš dvejus metus, 2016 metais, Thamy šeimos name Karakase. Pora, apkaltinta slepiant ginklus, buvo pasodinta į kalėjimą dvejiems metams. Karakaso kalėjime, kuriame jiedu buvo laikomi, Venesuelos žvalgybos tarnybos kalina politinius kalinius.

J. Holtas paleistas po penktadienį Karakase įvykusio Senato užsienio ryšių komiteto pirmininko Bobo Corkerio susitikimo su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro.

„Labai džiaugiuosi, kad Joshas Holtas jau namie, su savo šeima – kur jis visada priklausė“, – tviteryje rašė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, pridurdamas, kad sankcijos Venesuelai ir toliau galios, nepaisant amerikiečio ir jo žmonos paleidimo iš kalėjimo. „Sankcijos galios tol, kol į Venesuelą grįš demokratija“, – rašė jis.

Sėdėdamas šalia J. Holto Ovaliajame kabinete, D. Trumpas pavadino jį „neįtikimai drąsiu“. „Neįtikėtina, kad jums pavyko tą ištverti (…) situacija tikrai buvo kebli“, – sakė jis amerikiečiui ir jo šeimai.

J. Holtas pripažino esąs sukrėstas, negalįs patikėti, kad pagaliau grįžo namo. „Esu nepaprastai dėkingas už tai, ką padarėte dėl mūsų, kad galvojote apie mane, kad rūpinotės dėl manęs, – pridūrė jis. – Mane tai nepaprastai jaudina“.

N. Maduro atstovas poros paleidimą iš kalėjimo pavadino „gestu“, kuriuo siekiama pagerinti dialogą tarp Venesuelos ir JAV.

N. Maduras ne kartą yra apkaltinęs JAV mėginimais jį nuversti. JAV neseniai sugriežtino sankcijas Venesuelai. Ketvirtadienį JAV nurodė dviem vyresniesiems Venesuelos diplomatams per 48 valandas išvykti iš JAV. Taip JAV reagavo į Karakaso sprendimą išsiųsti du JAV diplomatus – reikalų patikėtinį Toddą Robinsoną ir misijos vadovo pavaduotoją Brianą Naranjosą. Praėjusį sekmadienį naujai kadencijai perrinktas Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras apkaltino JAV diplomatus kišantis į Venesuelos vidaus reikalus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 08:23

Trumposios naujienos

JAV pareigūnai antradienį nusprendė išsiųsti iš Vašingtono 15 Kubos diplomatų (60 proc. Kubos diplomatų Vašingtone). Tokio žingsnio imtasi po mįslingų akustinių atakų Havanoje įsikūrusioje JAV ambasadoje, dėl kurių nukentėjo JAV diplomatai.

Šis žingsnis – simbolinis smūgis santykiams tarp dviejų ilgalaikių priešių JAV ir Kubos, kurie, Jungtinėms Valstijoms vadovaujant Barakui Obamai (Barack Obama), ėmė šiltėti.

„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kubos nesugebėjimą imtis tinkamų veiksmų, kad būtų apsaugoti mūsų diplomatai, kaip tai numatyta įsipareigojimuose pagal Vienos Konvenciją“, – teigiama JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) pranešime.

Apie įvairius su šiomis atakomis susijusius negalavimus pranešė daugiau kaip 20 JAV diplomatų ir mažiausiai du kanadiečiai. Jiems pasireiškė simptomai, įvairavę nuo galvos svaigimo ir pykinimo iki lengvų smegenų traumų ir apkurtimo.

Pati Kuba neigia esanti kaip nors susijusi su šiomis atakomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.04; 00:01

Politinės intrigos

Tebesitęsiant nesantaikai tarp Vašingtono ir Maskvos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagrasino iš šalies išsiųsti dar iki 155 JAV diplomatų, informuoja naujienų agentūra AFP. 

Kremlius

„Pasiliekame teisę spręsti, kiek Amerikos diplomatų gali būti Maskvoje. Tačiau šiuo momentu to nedarysime“, – per spaudos konferenciją po Pietų Kinijoje rengiamo BRICS viršūnių susitikimo sakė V. Putinas.

Maskva anksčiau nurodė Jungtinėms Valstijoms iki rugsėjo 1 d. savo diplomatų skaičių Rusijoje sumažinti iki 455. Tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose. Tačiau Rusijos lyderis pareiškė, kad JAV diplomatų skaičius gali būti dar labiau sumažintas – iki 300.

Be kita ko, šeštadienį Rusija buvo priversta apleisti savo konsulatą San Franciske ir dvi diplomatines įstaigas Niujorke bei Vašingtone. Kaip jau skelbta, JAV įsakė Rusijai uždaryti savo konsulatą San Fransiske ir du pastatus Vašingtone bei Niujorke, kuriuose veikia prekybos misijos. Taip Vašingtonas reagavo į kiek anksčiau Maskvos duotą įsakymą sumažinti savo diplomatų skaičių Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 00:01

Politinės intrigos

Imdamosi atsakomųjų veiksmų prieš Rusiją, JAV nurodė rusams uždaryti savo konsulatą San Franciske ir po vieną sparną atstovybėse Vašingtone ir Niujorke, praneša naujienų agentūra AP.

Valstybės departamentas teigia, kad šis žingsnis – JAV atsakas į Kremliaus nurodymą sumažinti šalies diplomatų skaičių Rusijoje. Departamento atstovė Heter Nauert (Heather Nauert) sakė, kad taip JAV ir Rusija taps lygiavertės, nes viena kitos teritorijose nuo šiol turės po tris konsulatus.

Anksčiau šiemet Maskva, reaguodama į JAV įvestas sankcijas, Vašingtonui nurodė sumažinti savo diplomatinių atstovybių darbuotojų Rusijoje skaičių. Vašingtonas savo diplomatų skaičių buvo priverstas sumažinti 755 darbuotojais.

Valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) tuomet pareiškė, kad į Rusijos veiksmus JAV atsakys iki rugsėjo mėnesio.

Rusijos biurai turi būti uždaryti iki šeštadienio. Įsakymas galioja ir Rusijos „kanceliarijos sparnui“ Vašingtone bei „konsuliniam sparnui“ Niujorke.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.01; 00:30

Trumposios naujienos

Reaguodamas į naujas JAV sankcijas Maskvai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad iš Rusijos privalo išvykti 755 JAV diplomatinių atstovybių Rusijoje darbuotojai, rašo BBC. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis

Sprendimas sumažinti JAV diplomatų Rusijoje skaičių priimtas dar penktadienį, tačiau dabar Rusijos lyderis paskelbė, kiek tiksliai asmenų turi išvykti iš Rusijos iki rugsėjo 1-osios. Tai bus didžiausio masto šiuolaikinėje istorijoje diplomatų išsiuntimas iš bet kurios šalies.

Vašingtonui pasiūlyta palikti Rusijoje 455 JAV diplomatinių ir konsulinių įstaigų darbuotojus – tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose. V. Putino nurodymas palies JAV ambasados Maskvoje personalą bei konsulatų Jekaterinburge, Vladivostoke ir Sankt Peterburge darbuotojus. V. Putinas Rusijos televizijai sakė: „Daugiau kaip tūkstantis žmonių dirbo ir vis dar dirba JAV ambasadoje ir konsulatuose, tačiau 755 asmenys privalo nutraukti savo veiklą Rusijoje“.

Be to, JAV ambasada nuo rugpjūčio nebegalės naudotis vila Serebrianyj Boro rajone ir sandėliais Dorožnajos gatvėje Maskvoje.

Naujos JAV sankcijos skiriamos tiek dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tiek dėl Rusijos įvykdyto Krymo pusiasalio aneksijos. Sankcijoms pritarė JAV Kongreso Atstovų rūmai ir Senatas, jas dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 06:00

fsb_maziukas_n
Žvalgyba

Rusijoje dirbantys JAV diplomatai ir tarnautojai priversti gyventi pačiomis tikriausiomis psichologinio karo sąlygomis. Taip tvirtina įtakingas JAV leidinys – “The Washington Times”.

Šio laikraščio apžvalgininkai teigia, kad Rusijoje reziduojantiems diplomatams, ypač žemesniojo rango, tenka gyventi bei dirbti itin įsitempus ir atsargiai. Mat į jų gyvenamuosius butus nuolat kažkas slapta įsibrauna. Nieko nepavogia, nieko nesugadina. Užtat palieka dešimtis įrodymų, jog į butą buvo įsibrauta. Specialiai palieka.

Continue reading „Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos – prieš Amerikos diplomatus” →