Oro balionai. Vilniaus pakraštys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.

Niujorkas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas seka kitą paslaptingą balioną, pirmiausia pastebėtą oro erdvėje virš Havajų, pranešė pareigūnai.
 
„Nežinoma, kam priklauso balionas, tačiau nėra jokių požymių, kad jis manevravo ar būtų valdomas užsienio ar priešiško veikėjo“, – leidiniui „Honolulu Star Advertiser“ sakė atstovas spaudai. „Balionas neperskrido tiesiai virš ypatingos svarbos gynybos infrastruktūros ar kitų JAV vyriausybės slaptų vietų bei nekėlė karinės ar fizinės grėsmės žemėje esantiems žmonėms“, – sakė jis.
 
Nepilotuojamą objektą dideliame aukštyje penktadienį aptiko Federalinė aviacijos administracija, jis skriejo palei Havajų pakrantę maždaug 36 tūkst. pėdų aukštyje. Neaišku, ar tai oro stebėjimo ar koks nors kitas balionas, „NBC News“ sakė šaltiniai ir pridūrė, kad JAV vis tiek gali jį numušti, jei jis priartėtų prie sausumos. Šiuo metu objektas artėja prie Meksikos.
 
Vasario mėnesį JAV oro pajėgos netoli Pietų Karolinos krantų numušė didelį Kinijos oro balioną. Praskridęs virš kelių svarbių karinių bazių, jis buvo numuštas reaktyvinio lėktuvo F-22. Tuo metu JAV sakė, kad žvalgybos pareigūnai patvirtino, jog tai buvo šnipinėjimo balionas, Pekinas tai neigė.
 
JAV pareigūnai sakė, kad balionas galėjo surinkti žvalgybos informaciją iš kelių slaptų Amerikos karinių objektų, nepaisant prezidento Joe Bideno administracijos pastangų užkirsti tam kelią.
 
Per ateinančias savaites JAV ir Kanados kariuomenė numušė dar kelis neatpažintus skraidančius objektus virš Aliaskos ir Kanados. Nuo tada Baltieji rūmai pareiškė, kad tai greičiausiai buvo maži oro stebėjimo balionai arba mėgėjų pasiųsti objektai.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.03; 05:51

JAV rotacinių pajėgų kariai. Ievos Budzeikaitės foto.

Vašingtonas, balandžio 9 d. (ELTA). JAV šiuo metu nerengia planų dislokuoti Amerikos kariškius Suomijoje ir Švedijoje, jeigu šios šalys įstotų į NATO. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė  Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.
 
„Man tokie planai nežinomi“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą, pabrėždamas, kad dabar pernelyg anksti apie tai kalbėti. „Aš nenoriu pralenkti suverenių valstybių ir Aljanso sprendimų priėmimo proceso. Nevyksta joks aktyvus planavimas dėl JAV karinio buvimo šiose šalyse“, – pažymėjo jis. „Mes rengiame planus daugeliui situacijų, bet ne visoms“, –  konstatavo J. Kirby‘is.
 
Gynybos departamento atstovas buvo paklaustas, ar Pentagonas turi planą, jeigu Suomija ar Švedija paprašytų pagalbos.
 
„Tai dvi suverenios valstybės. Jos turi savarankiškai spręsti, prie kokio aljanso jungtis ar nesijungti. Jos nepriklauso NATO. Ar mes dabar turime aktyvių kurios nors iš šių dviejų šalių gynybos planų? Ne, mes jų neturime“, – pridūrė J. Kirby‘is. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV apsvarstytų Suomijos ir Švedijos pagalbos prašymą gresiant konkrečiam pavojui, jeigu jį gautų. „Šiuo atveju mes pernelyg užbėgame į priekį. Dabar mūšiai vyksta Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.
 
Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.
 
Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.10; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesvarsto apie referendumo galimybę Rytų Ukrainoje – apie tai Baltieji rūmai paskelbė paplitus spėlionėms, kad Rusija sieks surengti balsavimą separatistų rankose esančioje teritorijoje, kurio rezultatai būtų pripažinti tarptautiniu mastu, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nepaneigė, kad tokio referendumo galimybė buvo aptarta per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento susitikimą Suomijoje praėjusią savaitę.

V. Putinas ir D. Trumpas susitiko akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. JAV valdžios atstovai teigia nežinantys, kas tiksliai buvo aptarta.

JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Garrettas Marquisas sakė, kad „vadinamojo referendumo organizavimas Ukrainos dalyje, kurios nekontroliuoja vyriausybė, būtų neteisėtas“.

Be to, JAV gynybos departamentas paskelbė, kad Ukrainai bus skirta dar 200 mln. JAV dolerių paramos įvairioms rengimo programoms ir misijų poreikiams.

Taigi bendra nuo 2014 m. skiriamos paramos suma išaugtų iki 1 mlrd. JAV dolerių, be jau neseniai leistų ginklų pardavimų, įskaitant prieštankinius ginklus.

Penktadienį Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas sakė žurnalistams, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptarė „konkrečius pasiūlymus“, kaip išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. Žurnalistams paklausus, ambasadorius nepaneigė, kad ten galėtų būti surengtas referendumas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 08:38

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke valstybinius apdovanojimus įteikė svarbiems Pentagono pareigūnams, reikšmingai prisidėjusiems prie mūsų šalies saugumo ir gynybos stiprinimo. Apdovanojimai įteikti JAV Gynybos departamento Gynybos sekretoriaus biuro Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių direktoriui Davidui Bradley Millneriui ir buvusiam JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojui Europos ir NATO politikai Jamesui Joye Townsendui.

Prezidentė taip pat padėkojo šiems amerikiečių pareigūnams už profesionalumą ir asmenines pastangas stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą. Eidami aukštas pareigas JAV gynybos departamente, J. J. Townsendas ir D. B. Millneris suprato išskirtinę Lietuvos geopolitinę padėtį ir patys ėmėsi iniciatyvos stiprindami mūsų šalies saugumą ir užtikrindami regiono apginamumą. Valstybiniai apdovanojimai šiems pareigūnams buvo skirti liepos 6 dienos dekretu.

Prezidentė su amerikiečių gynybos politikos strategais taip pat aptarė geopolitinę ir saugumo situaciją regione. JAV įsitraukimas į Baltijos regioną yra strategiškai svarbus.

J. J. Townsendui skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo formuojant JAV politiką Lietuvai palankia linkme – jo pastangomis buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą JAV rotuojamas pajėgas ir dislokuoti ginkluotę, užtikrinta finansinė parama mūsų šalies gynybinių pajėgumų vystymui. J. J. Townsendas taip pat aktyviai rėmė Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigimą Lietuvoje.

Pulkininkui D. B. Millneriui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius skirtas už nuopelnus plėtojant dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą ir pastangas įtvirtinti JAV saugumo įsipareigojimus Lietuvoje. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo rengiant JAV atgrasymo priemonių mūsų regione planą, nuosekliai rėmė „Atlanto ryžto“ tęstinumą. D. B. Millneris anksčiau yra ėjęs JAV gynybos atašė Lietuvoje pareigas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.09.21; 00:02

JAV gynybos departamentas parengė prevencinio smūgio Šiaurės Korėjos kariniams objektams planą tam atvejui, jeigu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) duotų atitinkamą įsakymą, praneša televizijos kanalas NBC, remdamasis šaltiniais Amerikos ginkluotosiose pajėgose.

Pasak šaltinių, atakai būtų panaudoti strateginiai bombonešiai „B-1B Lancer“, dislokuoti Anderseno aviacijos bazėje Guamo saloje Ramiajame vandenyne. Jos taikiniai būtų apie dvi dešimtis Šiaurės Korėjos raketų paleidimo aikštelių, bandomųjų kompleksų ir pagalbinių pastatų. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad turi tikslios informacijos, kur yra šie objektai.

JAV prezidentas D. Trampas antradienį žurnalistams pareiškė, kad „Šiaurės Korėja neturėtų grasinti Jungtinėms Valstijoms, kitaip jai bus atsakyta tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nematė“.

Po to Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasirengusios raketomis smogti JAV kariniams objektams Guamo saloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 06:27

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per pokalbį telefonu su Filipinų prezidentu Rodrigu Duterte (Rodrigo Duterte) ne tik gyrė jo kruviną karą su narkotikais – bet ir išplepėjo, kad Vašingtonas tuo metu prie Šiaurės Korėjos krantų buvo dislokavęs du branduolinius povandeninius laivus, praneša agentūra „Reuters“.

Tai esą teigiama prezidentų telefoninio pokalbio, vykusio balandžio pabaigoje, protokole. Remiantis protokolu, D. Trampas R. Dutertei sakė, kad dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos su šia šalimi tikėtinas „didelis, didelis konfliktas“. Esą neatmetama jokia galimybė. JAV turi „daug ginkluotės“ regione. „Mes turime du povandeninius laivus – geriausius pasaulyje, – teigė D. Trampas. – Tačiau nėra taip, kad mes juos iš tikrųjų norėtume panaudoti“. Prezidentas pabrėžė norįs krizę išspręsti diplomatiniu keliu.

Paskelbtas telefoninio pokalbio tarp D. Trampo ir R. Dutertės turinys gali būti šokas Pentagonui. JAV gynybos departamentas dėl strateginių priežasčių niekuomet neatskleidžia, kur yra jo povandeniniai laivai.

Neseniai D. Trampas jau buvo sulaukęs kritikos, kai susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu perdavė slaptą informaciją apie „Islamo valstybę“ (IS) ir kaip šaltinį įvardijo Izraelio žvalgybą.

Informacijos šaltinis – ELTA

EPA – ELTA nuotraukoje: Donaldą Trampą pašiepianti karikatūra.

2017.05.25; 09:28

Czv_normalus

Š.m. spalio 21 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?

Gvantanamas ir Antaviliai

2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du  Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.

Continue reading „CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?”