JAV karinės pajėgos

Trumposios naujienos

Todas Woltersas. EPA – ELTA nuotr.

Tikimybė, kad Rusija užpuls Ukrainą, yra „žema arba vidutinė“, ketvirtadienį teigė JAV karinių pajėgų Europoje vadas, generolas Todas Woltersas, Maskvai telkiant pajėgas prie Ukrainos pasienio.
 
Pastarosiomis savaitėmis Rusija telkia karius ir karinę techniką prie Ukrainos sienų. Tai sukėlė Vakarų nerimą, o Jungtinės Valstijos pareiškė, kad karių skaičius yra didžiausias nuo 2014 m., kai prasidėjo karas Rytų Ukrainoje.
 
JAV Atstovų Rūmuose T. Woltersas sakė, kad regione padidėjusi įtampa „kelia didelį nerimą“.
 
Vis dėlto, kai parlamentaras generolo paprašė įvertinti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą per artimiausias kelias savaites tikimybę, T. Woltersas tikino, kad ji yra „žema arba vidutinė“.
 
„Įvertinęs dabartines tendencijas, manau, kad tokio įvykio tikimybė mažės“, – sakė JAV Europos štabo, kuris taip pat vadovauja NATO sąjungininkių pajėgoms, vadas.
 
Kelias pastarąsias savaites padažnėjo susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje, o tai sukėlė nerimą dėl atsinaujinsiančio karo grėsmės.
 
Ukrainos vyriausybė taip pat nerimauja, kad Maskva bando išprovokuoti veiksmus, kurie pateisintų karinę operaciją.
 
Vakarų šalys perspėja Maskvą nežvanginti ginklais, o penktadienį Paryžiuje susitiks Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Emmanuelis Macronas. Prie jų vaizdo ryšiu prisijungs Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.16; 00:02
Aktualijos

G.Nausėda ir A.Duda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė regiono saugumo klausimus. Sutarta, kad Lenkijos vadovas šios savaitės susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje.
 
„Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų. Prašiau, kad šią žinią Lenkijos prezidentas perduotų birželio 24 dieną vyksiančiame jo susitikime su JAV lyderiu D. Trumpu. Lenkija ir Lietuva vykdo savo principinę nuostatą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybos reikmėms, taip nacionaliniu lygiu demonstruodamos ryžtingą poziciją gynybos atžvilgiu ir atsakomybę NATO”, – teigė prezidentas.
 
Lenkijos ir Lietuvos vadovai per pokalbį skyrė dėmesio Rusijos vykdomai istorinio revizionizmo politikai. Sutarta, kad tiek Lietuva, tiek ir Lenkija neliks nuošalyje, Rusijai klastojant istorinius faktus ir siekiant sumenkinti Sovietų Sąjungos atsakomybę dėl Baltijos šalių okupacijos.
 
„Istorijos klastojimo procesai aktualūs ne tik mums, tiesiogiai nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos, bet ir mūsų sąjungininkams Vakaruose. Juk kuo giliau rytinių kaimynų istorinė sąmonė panyra į falsifikacijas ir užmarštį, tuo svarbesnis mums visiems yra atminties išsaugojimas”, – teigė G. Nausėda.
 
Šalių vadovai konstatavo, kad energetinis saugumas yra ir išliks bendru Lietuvos ir Lenkijos interesu. Abi šalys sutaria, kad šalia Lietuvos sienos iškilusi Astravo atominė elektrinė (AE) yra grėsmė visiems ES piliečiams, todėl būtina jos saugumo klausimus kelti aukščiausiu lygiu ES institucijose. Lenkija palaiko Lietuvos nuostatą nepirkti elektros energijos iš nesaugių trečiųjų šalių jėgainių, taip pat pasisako ir už elektros energijos nepirkimą iš Astravo AE.
 
Vadovai taip pat kalbėjosi apie spartesnį elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimą.
 
Prezidentas padėkojo Lenkijos vadovui už stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą ir palinkėjo sėkmės artėjančiuose Prezidento rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 08:00
Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Su tradicinio „Sniego susitikimo“ dalyviais Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį aptarė geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą.

Bendraudama su „Sniego susitikimo“ dalyviais, šalies vadovė pabrėžė, kad atvirai prieš Vakarus nukreiptas agresyvus Rusijos elgesys privertė Europą ir visą transatlantinę bendruomenę peržiūrėti savo gynybos prioritetus bei mobilizuoti visas pajėgas saugumui sustiprinti.

Pasak Prezidentės, objektyvių prielaidų, kad ateityje sumažės geopolitinė įtampa, nėra. Rusija toliau reformuoja savo karines pajėgas ir ginkluotę, testuoja puolamuosius scenarijus prieš Vakarus. Pavasarį, artėjant rinkimams Rusijoje, akivaizdu, kad nesikeis ir Vakarų atžvilgiu priešiška retorika. Todėl esminis Europos ir NATO uždavinys – efektyviai atgrasyti ir atremti besikeičiančias saugumo grėsmes.

Pasak šalies vadovės, transatlantinis saugumas priklauso nuo Baltijos šalių saugumo, todėl NATO viršūnių susitikime liepą būtina parengti efektyvią Aljanso pastiprinimo strategiją, numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai, ir užtikrinti regioninę oro gynybą. Prezidentės teigimu, NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą ir vykdyti itin plataus masto kolektyvinės gynybos operaciją, todėl reikalinga ir esminė Aljanso štabų reforma.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad fizinis JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra kertinis atgrasymo ir regiono saugumo elementas. Valstybės vadovės teigimu, geopolitinė realybė taip pat verčia ES šalis daugiau investuoti į saugumą ir nedubliuojant NATO stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Vladimirą Putiną smerkiantis plakatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mažuoju Davosu vadinamas susitikimas kasmet į neformalias diskusijas sutraukia žymiausius užsienio ir saugumo politikos ekspertus iš viso pasaulio. Šiemet į Lietuvą atvyko buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow, buvęs vyriausiasis JAV ginkluotojų pajėgų Europoje vadas, prisidėjęs prie rotacinių pajėgų Baltijos valstybėse dislokavimo, generolas leitenantas Frederickas Benjaminas Hodgesas, buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas, garsus tarptautinis apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kiti įtakingi analitikai, žurnalistai ir politologai.

„Sniego susitikimas“ rengiamas jau 11 metus. Neformaliose diskusijose Lietuvos bei užsienio valstybių aukšto rango pareigūnai ir ekspertai apsikeičia analitinėmis įžvalgomis, kurios taip pat padeda mūsų partneriams geriau suprasti šalies bei viso regiono saugumo poreikius ir specifiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.12; 00:04

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vadavietės (EUCOM) sausumos pajėgų vadu generolu leitenantu Benu Hodgesu.

Susitikime aptarta saugumo padėtis Baltijos šalyse, dvišalis Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, NATO gynybos ir atgrasymo stiprinimas.

Pasak Prezidentės, JAV dėmesys Baltijos šalių saugumui, ypač šiuo metu, kai rugsėjo viduryje Rusijoje ir Baltarusijoje prasidės plataus masto puolamosios pratybos „Zapad 2017“, yra labai svarbus.

Šalies vadovė padėkojo generolui už tvirtą JAV paramą ir asmeninį jo indėlį stiprinant Lietuvos, Latvijos bei Estijos saugumą 2014 m., kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą ir okupavo Krymą. Generolas Benas Hodgesas taip pat vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į „Suvalkų koridoriaus“ problemą ir skiria didelį dėmesį jo gynybos stiprinimui.

Įvertinus dabartinę įtemptą saugumo padėtį ir artėjančias „Zapad 2017“ pratybas, Baltijos oro policijos misiją perėmė didelę patirtį turinčios JAV karinės oro pajėgos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo dvigubai daugiau nei įprasta naikintuvų. Į Lietuvą taip pat atvyko rotacinė JAV karių kuopa su karine technika.

Kalbėdama apie tolesnį Baltijos šalių saugumo ir gynybos stiprinimą, Prezidentė pabrėžė, jog JAV lyderystė užtikrinant nuolatinį karių buvimą ir regioninę oro gynybą yra itin svarbi. Šalies vadovės teigimu, didelę patirtį turinčios JAV pajėgos ir moderni ginkluotė regione yra geriausias atgrasymas.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog tolesnis rytinio NATO flango gynybos stiprinimas yra viso Aljanso saugumo klausimas. Todėl būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais pajėgumais, kuriuose taip pat būtų numatytos priemones užkirsti kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai. Taip pat greitinti sprendimų priėmimą, daugiau galių perduodant karinei vadovybei. Atsižvelgiant į kylančias grėsmes atitinkamai geografiškai perdislokuoti karines pajėgas.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.09.02; 00:01