Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Vietnamą, siekdamas pagerinti ryšius su Hanojumi ir kovoti su Kinijos įtaka regione.
„Netrukus vyksiu į Vietnamą, nes Vietnamas nori keisti mūsų santykius ir tapti partneriu“, – sakė J. Bidenas lankydamasis Naujojoje Meksikoje.
JAV ir Vietnamas palaiko vis glaudesnius prekybos ryšius, o abi šalys yra susirūpinusios dėl didėjančios Kinijos galios regione. Jau daugelį metų didėja trintis tarp Pekino ir Pietryčių Azijos šalių, ypač Vietnamo ir Filipinų, dėl Kinijos plataus masto jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
Vašingtonas ir Hanojus įsipareigojo stiprinti diplomatinius ryšius balandžio mėnesį, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sustojo Vietname pakeliui į Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje.
A. Blinkenas, be kita ko, dalyvavo naujos JAV ambasados Hanojuje statybų pradžios ceremonijoje.
O kovo mėnesį J. Bidenas kalbėjosi su Vietnamo valdančiosios komunistų partijos vadovu Nguyen Phu Trongu.
Vis dėlto Vašingtonas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vietname, o A. Blinkenas teigė, kad jis ir toliau „pabrėžia, jog būsima pažanga žmogaus teisių srityje yra labai svarbi siekiant išnaudoti visą Vietnamo žmonių potencialą”.
Pietų Kinijos jūra, kurioje nuo seno tvyro įtampa tarp Kinijos ir Vietnamo, yra laikoma pavojinga zona, ir daugelis baiminasi, kad klaidingas apskaičiavimas ar nelaimingas atsitikimas gali įžiebti karinį konfliktą.
Analitikai teigia, kad Hanojus gali vengti gerinti santykius su Vašingtonu, bijodamas supykdyti Pekiną – svarbų ekonominį partnerį – nepaisant konkurencijos Pietų Kinijos jūroje.
JAV neturi teritorinių pretenzijų į šiuos vandenis, tačiau atkakliai ten patruliuoja, tuo piktindamos Pekiną. Vašingtonas teigia, kad taip siekiama užtikrinti „laivybos laisvę“ jūroje, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių vertės prekyba.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį stos prieš teismą, kad atsakytų į kaltinimus sąmokslu siekiant sužlugdyti 2020 metų rinkimus, o ši byla gali užtraukti tamsų ir neramų šešėlį virš 2024 metų rinkimų, kuriuose jis išlieka tikėtinu respublikonų kandidatu.
Iš metalinių užtvarų ir komunalinių sunkvežimių buvo suformuotas saugumo žiedas aplink E. Barreto Prettymano teismo pastatą Vašingtone, kur vyks buvusio prezidento areštas ir kaltinimų pareiškimas – netoli nuo JAV Kapitolijaus, kurį 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo jo šalininkai. Policija ir tarnybiniai šunys susirinko šalia teismo pastato, o dešimtys pasaulio žiniasklaidos atstovų būriavosi per naktį, ieškodami galimybės patekti į vidų. Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Tikimasi, kad 77 metų D. Trumpas per 16.00 val. (20.00 val. Grinvičo laiku) prasidėsiantį teismo posėdį pas magistrato teisėją Moxilą Upadhyayą pateiks kaltės nepripažinimo pareiškimą. Tikėtina, kad bus paimti jo pirštų atspaudai, bet veido nuotrauka nebus daroma. Kaltinimai D. Trumpui ir šešiems neįvardytiems jo bendrininkams siekiu sužlugdyti 2020 metų rinkimus – tai jau trečias kaltinimas buvusiam prezidentui nuo kovo mėnesio ir rimčiausia iš visų bylų, galinti sužlugdyti jo sugrįžimo planus.
Savo įraše socialinėje platformoje „Truth Social“ jis pasmerkė, pasak jo, Teisingumo departamento „beprecedentį ginklavimąsi“ ir apkaltino prezidentą Joe Bideną siekiu apkaltinti jį „tiek nusikaltimų, kiek tik galima sugalvoti“. „Bet netrukus, 2024 metais, ateis mūsų eilė“, – rašė jis.
J. Bidenas savo ruožtu ir toliau laikėsi santūriai dėl savo varžovo teisinių problemų. Kai per rytinį pasivažinėjimą dviračiu atostogaujant Delavere jo buvo paklausta, ar jis stebės kaltinimo pareiškimą, jis trumpai atkirto: „Ne“.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 29 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pripažino savo septintąjį anūką. Omenyje turima ketverių metų Navy.
Pasak naujienų agentūros AP, mergaitė yra J. Bideno sūnaus Hunterio duktė iš jo santykių su Lunden Roberts, gyvenančia Arkanzaso valstijoje.
„Tai nėra politinis klausimas, tai šeimos reikalas. Jill (prezidento J. Bideno žmona) ir aš norime tik to, kas geriausia visiems mūsų anūkams, taip pat ir Navy“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas, kurį cituoja leidinys „People“.
H. Bideno tėvystė buvo nustatyta atlikus DNR tyrimą po to, kai L. Roberts padavė jį į teismą dėl vaiko išlaikymo. Abi šalys neseniai išsprendė teisinius klausimus.
Anksčiau kai kurie respublikonai ir demokratai kritikavo J. Bideną už tai, kad jis oficialiai nepripažįsta savo anūkės.
J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sveikindamas į Valdovų rūmus antradienio vakarą susirinkusius NATO ministrus, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino nepalikti Ukrainos vienos pačios kovoje su Rusija. Pasak jo, Ukrainai šiuo metu reikia tokių patikinimų, kokius prieš kelis dešimtmečius Vilniaus Rotušės aikštėje išsakė buvęs JAV prezidentas George W. Bushas.
Referuodamas į antrus metus besitęsiančią Ukrainos kovą su Rusijos agresija, G. Landsbergis akcentavo, jog istorija davė labai aiškią pamoką – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas.
„Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo paraštėse surengtame renginyje G. Landsbergis akcentavo naujai besiformuojančią Europos saugumo architektūrą, kurios neatsiejama dalis – Ukraina.
„Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę. Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi. Mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi“, – sakė G. Landsbergis.
„Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – teigė jis.
Savo kalboje ministras akcentavo, kad būtina imtis ryžtingų ir Kremliui „gerai matomų“ atgrasymo priemonių.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato. Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame“, – teigė G. Landsbergis ir baigdamas kalbą prisiminė prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje vykusį JAV prezidento George W. Busho vizitą. Pasak jo, šio buvusio JAV prezidento Rotušės aikštėje ištarti žodžiai šiuo metu yra be galo reikalingi Ukrainai.
„Kuomet prieš 21 metus JAV prezidentas George W. Bush tūkstančių prie Rotušės aikštės susitikusių žmonių akivaizdoje pakvietė Lietuvą į NATO, jis taip pat pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis [deja, vos keli miško broliai sulaukė šios akimirkos]. Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso ar po tamsios nakties išauš diena. Negalime praleisti šios galimybės! Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – sakė jis.
Antradienį paskelbtame Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo komunikate rašoma, kad Ukrainos įstojimui į Aljansą nebus taikomas narystės veiksmų planas. Visgi deklaracijos tekste konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, nėra apibrėžti.
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Deklaracijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 m. Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – rašoma dokumente.
Taip pat komunikate išsakoma parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO.
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę“, – akcentuojama susitikimo deklaracijoje.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą V. Zelenskis pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyksta į Lietuvą. ELTA / Žygimantas Gedvila
Prezidentas Gitanas Nausėda paspaudė ranką ką tik į Vilnių atvykusiam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Joe Bidenui.
Pasisveikinęs su G. Nausėda, prezidento patarėjais, taip pat amerikiečių ambasadoriumi Lietuvoje, J. Bidenas priėjo pabendrauti su susirinkusiais stebėti jo atvykimą.
Kartu su prezidentu J. Bidenu į Vilnių atvyko ir JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
Į Lietuvą J. Bidenas atvyko dėl NATO viršūnių susitikimo, taip pat numatytas dvišalis jo susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda bei vieša kalba Vilniaus universitete.
Pirmasis prezidentų susitikimas – pasisveikinimas numatomas J. Bidenui nusileidus Vilniaus oro uoste. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ELTA / Žygimantas Gedvila
Antradienį rengiama oficiali JAV prezidento pasveikinimo ceremonija Prezidentūros kieme. Planuojama, kad J. Bidenas taip pat pasirašys Prezidentūros svečių knygoje.
Vėliau Lietuvos ir JAV vadovai dvišaliame susitikime aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
Trečiadienį J. Bidenas dalyvaus specialiame renginyje Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme, kurio metu kreipsis į Lietuvos žmones.
Į Vilnių J. Bidenas atvyko iš Londono, kur pirmadienį susitiko su Anglijos premjeru Rishiu Sunaku.
J. Bidenas – antrasis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas
JAV prezidento lėktuvas. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
J. Bidenas yra antrasis į Lietuvą atvykęs JAV prezidentas. Pirmasis čia 2002-ųjų lapkritį, Lietuvai dar laukiant narystės NATO, Vilniuje lankėsi respublikonas George’as W. Bushas. JAV ir Lietuvos vėliavos. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
Tąkart Lietuvoje jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi. G. W. Bushas taip pat sakė istorine tapusią kalbą, kuria pabrėžė, kad nuo šiol Lietuvos priešas „bus ir JAV priešu“.
„Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – Vilniuje kalbėjo galingiausios valstybės tuo metinis vadovas G. Bushas.
Su G. W. Bushu Lietuvoje tąkart lankėsi ir jo žmona Laura Bush.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO.
Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.
JAV kasmet remia Izraelį 3,8 mlrd. JAV dolerių – reikšminga dalis šios sumos tenka gynybai nuo raketų ir karinėms technologijoms. Remiantis naujausia JAV Kongreso mokslinės tarnybos ataskaita, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jokia kita pasaulio valstybė nėra gavusi didesnės JAV paramos.
Joe Bideno kritimai
2022 m. kovą Kongresas patvirtino papildomą milijardinį finansavimą Izraelio priešraketinei gynybos sistemai „Iron Dome“, prie kurios kūrimo JAV prisidėjo ir kuri naudojama nuo 2011 m. Ši sistema, be kita ko, dar ore sunaikina trumpojo nuotolio raketas.
JAV jau dabar teikia Ukrainai didelę paramą. Nuo karo pradžios šaliai skirta ar pažadėta karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Rusijos užpulta Ukraina norėtų kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būti pakviesta į Aljansą. Tačiau to nesitikima. J. Bidenas nemano, kad Ukraina jau pasirengusi narystei – be kita ko, dėl besitęsiančio karo.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai sekmadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas liepą vyks vizito į Europą ir apsilankys Jungtinėje Karalystėje, dalyvaus NATO viršūnių susitikime Lietuvoje ir lankysis Suomijoje, informuoja AFP. Joe Bideno kritimai
JAV prezidentas į Jungtinę Karalystę vyks liepos 9 d., kur susitiks su karaliumi Karoliu III ir šalies premjeru Rishi Sunaku. Liepos 11-12 d. J. Bidenas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vilniuje, o po to vyks vienos dienos vizito į Suomiją, kur dalyvaus JAV ir Šiaurės šalių lyderių susitikime.
Tuo metu kitą savaitę į Vašingtoną vyks Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas, kuris aptars šalies siekį stoti į NATO.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad prieš Rusijos agresiją kovojanti Ukraina tikisi, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ji bus pakviesta prisijungti prie Aljanso po karo.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad po samdinių grupuotės „Wagner“ nutraukto žygio į Maskvą dar „per anksti“ daryti galutines išvadas, ir pridūrė, jog Vakarai „neturi nieko bendra“ su šiuo maištu ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negalės teisintis, kad dėl to kalti Vakarai ir NATO.
„Aš taip pat sukviečiau svarbiausias mūsų sąjungininkes per „Zoom“ skambutį“, – žurnalistams sakė J. Bidenas. Jis pridūrė, kad visos sąjungininkės sutarė, kad V. Putinui jokiu būdu nebus leista „pasiteisinti (…) ir dėl to apkaltinti Vakarus ir NATO“.
Sumaištį sukėlė „kova Rusijos sistemoje“, sakė J. Bidenas. Joe Bidenas. Suklupo…
Jis taip pat teigė pasakęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad JAV parama išliks tvirta. „Kad ir kas nutiktų Rusijoje, mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir toliau remsime Ukrainos gynybą, suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą“, – teigė savaitgalį V. Zelenskiui sakęs J. Bidenas, kai sukilę „Wagner“ samdiniai trumpam užėmė svarbų Rusijos pietų miestą ir grasino pasiekti Maskvą.
JAV prezidentas pridūrė, kad pirmadienį vėl skambins svarbiausioms sąjungininkėms. Jis neatskleidė, kuriems lyderiams, bet šeštadienį konsultavosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku.
J. Bidenas priėmė su valstybiniu vizitu atvykusį Indijos premjerą N. Modį. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė su valstybiniu vizitu į Vašingtoną atvykusį Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
Per iškilmingą ceremonija prie Baltųjų rūmų J. Bidenas pareiškė, kad JAV ir Indija yra „dvi didžios valstybės, dvi didžios draugės, dvi didžios galybės, galinčios formuoti XXI amžiaus kursą“. Partnerystė tarp abiejų valstybių esą yra „viena svarbiausių XXI amžiaus partnerysčių“. N. Modis pabrėžė, kad jo priėmimas Balstuosiuose rūmuose yra „garbė ir pasididžiavimas 1,4 mlrd. žmonių Indijoje“. Tik trečiasis valstybinis vizitas Vašingtone per J. Bideno kadenciją turi didelę politinę reikšmę: JAV nori pasiekti, kad Indija taptų atsvara Kinijai ir įtikinti vyriausybę Naujajame Delyje nutraukti santykius su Rusija.
N. Modžio viešnagės proga paskelbta apie virtinę ginkluotės ir ekonominių susitarimų tarp JAV ir Indijos. JAV koncernas „General Electric“, pavyzdžiui, perduodamas technologijas, nori kartu su Indijos valstybiniu koncernu „Hindustan Aeronautics“ gaminti turbinas Indijos naikintuvams. Indija, be to, siekia iš JAV įsigyti „MQ-9B SeaGuardians“ tipo karinių dronų.
Dar vienas susitarimas numato, kad JAV mikroschemų gamintoja „Micron 800“ investuos 800 mln. dolerių (730 mln. eurų) į puslaidininkių gamyklą Indijoje. Kartu su Indijos lėšomis bendra investicijų suma pasieks 2,75 mlrd. dolerių.
N. Modis jau trečiadienį atvyko į Vašingtoną ir susitiko su J. Bidenu neoficialios vakarienės Baltuosiuose rūmuose. Ketvirtadienį buvo numatyti politiniai pokalbiai, abiejų jų spaudos konferencija, Indijos premjero kalba Kongrese bei valstybinis banketas Baltuosiuose rūmuose.
N. Modžio vizitas nėra vertinamas vienareikšmiškai: kritikai kaltina jį vis labiau autoritariniu valdymo kursu. JAV valstybės departamentas neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuoja išpuolius prieš religinių mažumų atstovus, pavyzdžiui, krikščionis ir musulmonus, šalyje. Virtinė J. Bideno demokratų partijos parlamentarų pareiškė, kad boikotuos N. Modžio kalbą Kongrese.
J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios 2021 m. sausį priėmė du valstybinių vizitų atvykusius prezidentus: Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną pernai ir Pietų Korėjos vadovą Yoon Suk Yeolą balandį. N. Modis yra tik trečias svečias, kuriam suteikta tokia garbė.
Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris sutiko pripažinti savo kaltę pagal du punktus nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą, antradienį pranešė prokurorai.
H. Bidenas, kurio verslo reikalus jau daug metų puola respublikonų įstatymų leidėjai, prisipažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus. Susitarimą dėl kaltės pripažinimo, sudarytą tarp 53 metų H. Bideno ir JAV prokuratūros jo gimtojoje Delavero valstijoje, dar turės patvirtinti federalinis teisėjas. Tikėtina, kad prezidento sūnui nebus skirta jokia laisvės atėmimo bausmė.
Prezidentas J. Bidenas ir jo žmona Jill paskelbė trumpą pareiškimą. „Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jo pastangas atkurti savo gyvenimą, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ianas Samsas. – Daugiau komentarų neturėsime“.
JAV prokuroras Davidas Weissas sakė, kad H. Bidenas sutiko pripažinti savo kaltę dėl „dviejų kaltinimų sąmoningu federalinio pajamų mokesčio nemokėjimu“. Kaip teigiama kaltinimuose, H. Bidenas laiku nepateikė mokesčių deklaracijų apie 2017 ir 2018 metais gautas daugiau kaip 1,5 mln. dolerių pajamas. Tais metais jis turėjo sumokėti po daugiau kaip 100 000 dolerių mokesčių nuo šių pajamų. Už kiekvieną kaltinimą gresia iki 12 mėnesių kalėjimo ir bauda iki 100 000 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnė nei ta, kurią jis galėjo gauti pažeisdamas įstatymą.
D. Weissas sakė, kad H. Bidenui taip pat pateiktas vienas kaltinimas dėl „šaunamojo ginklo laikymo kaip asmeniui, kuris neteisėtai vartoja ar turi priklausomybę nuo kontroliuojamos (narkotinės – red.) medžiagos“. H. Bidenas yra prisipažinęs, kad praeityje kovojo su priklausomybe nuo narkotikų. Jis nebus persekiojamas dėl ginklo laikymo, bet dalyvaus vadinamojoje „ikiteisminio nukreipimo programoje“, kuri dažnai apima konsultavimą arba reabilitaciją.
Buvęs prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas, kuriam gresia kaltinimai nusikalstama veika dėl netinkamo valstybės paslapčių tvarkymo, H. Bideno ir prokurorų susitarimą pavadino „paprasčiausia bauda už eismo taisyklių pažeidimą“. „Mūsų sistema yra sugedusi!“ – D. Trumpas teigė įraše savo platformoje „Truth Social“.
Joe Bideno kritimai
Vašingtonas, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos netaikys jokių specialių mechanizmų, kad Ukraina įstotų į NATO karinį aljansą, nepaisant Rusijos invazijos, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes neketiname to palengvinti“, – teigė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono. Šie komentarai išsakyti prieš liepos mėnesį Lietuvoje įvyksiantį NATO vadovų susitikimą.
Aljanso lyderiai siekia žengti simbolinį žingsnį ir Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Susitikime Kijevui bus suteikta lygiateisiškesnė vieta prie derybų stalo „konsultuotis ir spręsti saugumo klausimus“, sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pridūrė, kad nors viršūnių susitikime NATO stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kijevo narystę nebus kalbama.
„Per Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galėtume priartinti Ukrainą prie NATO, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Esu įsitikinęs, kad rasime tinkamą sprendimą ir konsensusą.“
Rytų Europai priklausančios NATO šalys siekia, kad būtų parengtas geresnis Ukrainos narystės planas, tačiau pagrindinės sąjungininkės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nėra linkusios peržengti 2014 metais duoto migloto pažado, kad Kijevas vieną dieną įstos į NATO.
Tačiau penktadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad gali būti sušvelninti kai kurie narystės reikalavimai, jei Ukraina galiausiai bus pasirengusi prisijungti.
Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, NATO šalys jau perdavė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių.
Visgi kai kurie NATO lyderiai nerimauja, kad narystės išplėtimas įtraukiant Ukrainą gali padidinti tiesioginės aljanso konfrontacijos su Rusija kare tikimybę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Suomija tapo 31-ąja NATO nare, o Švedijos prašymą prisijungti prie aljanso stabdo Turkija. Ankara kaltina Švediją suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais.
Šeštadienį J. Bidenas taip pat sulaukė klausimo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, esą Maskva dislokavo branduolinius ginklus artimos sąjungininkės ir kaimynės Baltarusijos teritorijoje.
„Apie tai esu kalbėjęs daugybę kartų. Tai visiškai neatsakinga“, – sakė J. Bidenas žurnalistams karinėje bazėje netoli Vašingtono, pakeliui į Filadelfiją, kur ruošėsi sakyti kalbą.
Prezidento komentarai atkartojo valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno, kuris diena anksčiau Baltarusijos sprendimą priimti ginklus pavadino „provokuojančiu“, žodžius.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Donaldas Trumpas atvyko į Majamio teismo rūmus, ten jam turi būti pateikti federaliniai kaltinimai dėl dešimčių nusikalstamų veikų, susijusių su netinkamu JAV vyriausybės paslapčių tvarkymu – tai iki šiol rimčiausia baudžiamųjų tyrimų virtinė, grasinanti sužlugdyti jo siekį sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Aplink teismo pastatą buvo sustiprintas saugumas. Tai pirmoji federalinė baudžiamoji byla, iškelta buvusiam JAV prezidentui.
Pasak šaltinio teisme, D. Trumpas bus teisiamas kaip ir kiti kaltinamieji. Jo pirštų atspaudai bus paimti skaitmeniniu būdu, o jo nuotrauka bus įkelta į teismo protokolą, bet nebus paskelbta viešai.
Prie teismo rūmų susirinko dešimtys D. Trumpo šalininkų, kai kurie dėvėjo beisbolo kepures su užrašu „Padarykime Ameriką vėl didžią“, o ant vieno šalininko kepurės buvo raginama „Apkaltinti Jacką Smithą“ – specialųjį advokatą, pateikusį kaltinimus D. Trumpui.
Policininkai, taip pat ir raiti bei važiuoti dviračiais, buvo pasirengę protestams ir galimiems neramumams, tačiau atmosfera buvo šventiška, vietos radijo stotis transliavo kubietišką salsos muziką.
D. Trumpas, pradėjęs 25 minučių kelionę automobilių kortežu nuo savo golfo aikštyno iki teismo rūmų, antradienio rytą savo socialinėje platformoje užsipuolė J. Smithą, pavadinęs prokurorą „galvažudžiu“ ir „bepročiu“.
D. Trumpui gresia 31 kaltinimas dėl neteisėto įslaptintų dokumentų laikymo, už tai gresia iki 10 metų kalėjimo, taip pat sąmokslo trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų ir kitų nusikaltimų.
Užsispyręs respublikonas sakė, kad neprisipažins kaltas, bet po posėdžio teismo rūmuose nepateiks jokio pareiškimo. „Aš tiesiog pasakysiu: nekaltas“, – vėlų pirmadienio vakarą sakė D. Trumpas radijo laidų vedėjui Howie Carrui.
Įžūlus milijardierius, kuriam trečiadienį sukanka 77 metai, kaltinamas tyčia kaupęs dešimtis įslaptintų dokumentų, neteisėtai atsinešęs juos į savo pajūrio dvarą Floridoje, kai 2021 m. baigė eiti pareigas, atsisakęs juos grąžinti ir susimokęs trukdyti tyrėjams.
Jis taip pat atskleidė JAV paslaptis žmonėmis, neturėjusiems teisės susipažinti su slapta informacija.
Donald Trump. EPA – ELTA foto
D. Trumpas pažadėjo tęsti rinkimų kampaniją, kad taptų respublikonų kandidatu į prezidentus ir siektų būti išrinktas JAV prezidentu per rinkimus 2024 m., nesvarbu, kuo baigsis byla dėl dokumentų.
49 puslapių kaltinime, kurį D. Trumpas pavadino „absurdišku“, yra nuotraukos, kuriose matyti dokumentų dėžės, sukrautos jo rezidencijoje Palm Byče, pobūvių salėje, vonios kambaryje ir duše.
Manoma, kad po antradienio posėdžio D. Trumpas išskris į savo golfo klubą Naujajame Džersyje ir pakartos šalininkams, kad yra nekaltas.
Vis dėlto jo teisinės bėdos dar tik prasideda, nes jam gresia daugybė baudžiamųjų kaltinimų sukčiavimo byloje Niujorke, susijusioje su pornografijos žvaigžde Stormy Daniels.
Specialusis advokatas J. Smithas taip pat tiria D. Trumpo dalyvavimą 2021 m. JAV Kapitolijaus riaušėse, valstijos ir federaliniai tyrėjai nagrinėja jo pastangas panaikinti 2020 m. rinkimų, kuriuos jis pralaimėjo demokratui Joe Bidenui, rezultatus.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas atidėjo planuotą susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl netikėtai suplanuoto danties gydymo.
Susitikimas su J. Stoltenbergu, skirtas aptarti karą Ukrainoje, taip pat diplomatinis priėmimas „bus perkeltas į rytojaus dieną“, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenui turi būti atliktas vieno apatinio danties šaknų kanalo gydymas.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prokurorai informavo Donaldo Trumpo advokatus apie buvusio prezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą, kuriame domimasi jo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais, trečiadienio vakarą pranešė amerikiečių žiniasklaida. Tai laikoma ženklu, kad D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai.
„The New York Times“, CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvusio Baltųjų rūmų šeimininko teisininkus apie tyrimą informavo specialiojo advokato Jacko Smitho biuras. Šis žingsnis laikomas aiškiausiu iki šiol pastebėtu ženklu, liudijančiu, kad prokurorai artėja prie kaltinimų pateikimo. „The Times“, remdamasis „dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis“, rašė, kad nėra aišku, kada D. Trumpo komanda sulaukė žinių apie eksprezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Specialusis advokatas J. Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų. D. Trumpui gali grėsti kaltinimai trukdžius vykdyti teisingumą, nes jis kelis mėnesius priešinosi pastangoms sugrąžinti šiuos dokumentus.
Pats D. Trumpas neigia įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką. „Man niekas nesakė, kad man reiškiami kaltinimai, o taip būti neturėtų, nes aš nepadariau nieko blogo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis. Buvęs prezidentas tvirtino, kad esą jau daugelį metų mano, jog yra atsidūręs šalies Teisingumo departamento ir FTB taikinyje.
D. Trumpas jau yra susilaukęs kaltinimų kitoje byloje.
Eksprezidentas yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad D. Trumpo teisininkai susitiko su Teisingumo departamento advokatais. Pasak „The Washington Post“, D. Trumpo advokatai atvyko išsakyti poziciją, kad jų klientas neturėtų susilaukti kokių nors kaltinimų.
MSNBC kalbino vieną ekspertą, kuris pareiškė, kad trečiadienio naujienos leidžia manyti, jog galimai laukia kaltinimų pateikimas. „Jei prokuroras jums praneša, kad jūsų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, tai reiškia, jog jie tikisi pareikšti jums kaltinimus“, – teigė buvęs federalinis prokuroras Renato Mariottis.
D. Trumpas jau yra apkaltintas įvykdęs dešimtis finansinių nusikaltimų pagal galimą schemą, susijusią su pinigais, sumokėtais mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Eksprezidentas bus teisiamas kitų metų kovą.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė anksčiau Kongreso priimtą įstatymą dėl skolos lubų padidinimo. Po ilgą laiką trukusių ginčų JAV, didžiausia pasaulio ekonomika, galų gale sugebėjo išvengti įsipareigojimų nevykdymo grėsmės, praneša AFP.
2023 m. Fiskalinės atsakomybės aktas padidino taip vadinamas skolos lubas ir suteikė teisę JAV vyriausybei toliau skolintis. JAV Iždo departamentas buvo įspėjęs, kad iki pirmadienio nepadidinus skolos lubų, šalis nebegalėtų vykdyti su 31 trilijono JAV dolerių skola susijusių įsipareigojimų. Dėl to biržoje galėjo kilti panika, išaugti bedarbystė ir įvykti recesija, o visą tai neigiamai paveiktų ir pasaulio ekonomiką.
Baltieji rūmai šeštadienį išplatino pranešimą, kuriame dėkojama respublikonų ir demokratų vadovams Kongrese už jų bendradarbiavimą.
Penktadienį J. Bidenas iš Ovaliojo kabineto transliuotoje kalboje sakė, kad skolos lubų padidinimo įstatymas išgelbėjo JAV ekonomiką nuo žlugimo.
Tačiau JAV ekonomikos reputacija patyrė smūgį nepaisant skubiai pasiekto susitarimo – penktadienį kredito reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino JAV ilgalaikio skolinimosi „AAA“ reitingą su neigiama perspektyva.
Skolos lubos yra neįprastas apskaitos metodas, kurį kasmet tvirtina Kongresas. Tai leidžia vyriausybei nuolat skolintis pinigus ir apmokėti esančias skolas.
Tačiau šįmet JAV Atstovų rūmuose, žemesniuose parlamento rūmuose, daugumą turintys respublikonai nusprendė paskelbti privalomąjį balsavimą dėl skolos lubų siekdami, kad J. Bidenas sutiktų sumažinti finansavimą Demokratų partijai prioritetinėse srityse. Galiausiai abi partijos sutiko pakelti skolos lubas ir įšaldyti kai kurias biudžeto išlaidas, bet ne tiek, kiek iš pradžių siekė respublikonai.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas per karinių oro pajėgų absolventų išleistuvių šventę parkrito vidury scenos. 80-metis ketvirtadienį per ceremoniją Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo. Vienas karininkas ir apsauginiai padėjo prezidentui atsistoti, o šis tada parodė ranka į smėlio maišą.
Po to J. Bidenas grįžo į savo vietą. Jis, atrodo nesusižalojo. Pasak Baltųjų rūmų, prezidentas jaučiasi gerai. Demokratas prieš tai per ceremoniją sakė kalbą ir įteikė diplomus.
Vėliau grįždamas į sostinę Vašingtoną J. Bidenas neišvengė dar vieno incidento: lipdamas iš prezidentinio sraigtasparnio „Marine One“ jis trinktelėjo galvą į durų rėmą. Tačiau ir čia prezidentas nesusižalojo, jis šūktelėjo reporteriams ironišką komentarą. Joe Bideno kritimai
J. Bidenas yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje. Jis paskelbė sieksiąs perrinkimo 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose. Galimos antrosios kadencijos pabaigoje J. Bidenui būtų 86 metai. Asmeninis prezidento gydytojas vasarį sakė, kad jo sveikata gera ir kad jis puikiai gali eiti pareigas.
J. Bidenas pastaraisiais metais ne kartą suklupo ar parvirto. Netrukus po pergalės 2020 m. lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose jis žaisdamas su savo šunimi Majoru susilaužė koją.
Praėjusį birželį J. Bidenas virto nuo dviračio netoli savo paplūdimio namo Delavero valstijoje. Jis sustojo pakalbėti su praeiviais ir prarado pusiausvyrą, kai norėjo ištraukti kovą iš pedalo kilpos.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į G7 viršūnių susitikimą Japonijoje. Jį atskraidinęs lėktuvas ketvirtadienį nusileido JAV kariniame aerodrome į pietus nuo Hirošimos. Šiame mieste nuo penktadienio iki sekmadienio vyks šiųmetis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas.
G7 grupei be JAV priklauso Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Kanada. Susitikime taip pat dalyvaus ES atstovai. Pagrindinės susitikimo temos bus Rusijos invazija į Ukrainą, pasaulio ekonomikos problemos, taip pat Vakarų santykiai su Kinija.
J. Bidenas po atvykimo susitiko su amerikiečių kariais, dislokuotais karinėje bazėje į pietus nuo Hirošimos. Viename angarų jis spaudė kareiviams rankas, kalbėjosi su jais ir darėsi asmenukes. Ketvirtadienį Hirošimoje numatytas dvišalis susitikimas su Japonijos premjeru Fumio Kishida.
Su prezidentu į Japoniją atskrido jo anūkė Maisy, prieš kelias dienas šventusi savo studijų Pensilvanijos universitete baigimą. Ketvirtadienio vakarą į Horošimą turėtų atvykti ir J. Bideno duktė Jill. Šalių lyderių žmonoms/vyrams viršūnių susitikime numatyta atskira programa.
Joe Bidenas. Suklupo…
Vašingtonas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas jau kitą savaitę gali paskelbti, kad 2024 m. sieks perrinkimo, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, tai atvertų kelią dar vienoms jo varžyboms su Donaldu Trumpu.
Neįvardyti J. Bideno padėjėjai ketvirtadienį laikraščiams „The Washington Post“ ir „The New York Times“ sakė, kad jis gali apie tai pranešti antradienį vaizdo įrašu, nors perspėjo, jog tai gali būti padaryta ir vėliau.
Demokratas ne kartą leido suprasti, kad norėtų siekti antros kadencijos. Neseniai per kelionę į Airiją jis gana aiškiai išsakė savo ketinimą. „Paskelbsime tai gana greitai“, – sakė J. Bidenas.
Vis dėlto J. Bideno amžius net jo paties partijoje kelia abejonių, ar jis būtų geriausias kandidatas. Per kitus JAV prezidento rinkimus 2024 m. J. Bidenas bus 81-erių, o pradėjęs antrąją kadenciją – 82-ejų. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jei J. Bidenas oficialiai dalyvaus varžybose, kaip tikimasi, vargu ar sulauks didelės kolegų demokratų konkurencijos.
76 metų respublikonas D. Trumpas jau pradėjo kampaniją, kad grįžtų į Baltuosius rūmus per rinkimus 2024 m. lapkritį, nors jam gresia kelios administracinės ir baudžiamosios bylos. Šį mėnesį jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
2020 m. D. Trumpas pralaimėjo rinkimus J. Bidenui ir skleidė nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad rinkimai buvo iš jo pavogti.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dublinas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, baigiantis emocingą vizitą Airijoje, penktadienį apsiašarojo atsitiktinai susitikęs kunigą, kuris skaitė Paskutines apeigas (Mirštančiųjų pagyrimą) jo mirusiam sūnui.
Airių kilmės JAV prezidentas paskutiniąją iš trijų kelionės po savo protėvių žemę dienų lankėsi garsioje Romos katalikų piligrimų šventovėje Knoke, šiaurės vakarų Airijoje.
Vėliau J. Bidenas užbaigs savo kelionę, sakydamas kalbą tūkstančiams gerbėjų Balinos Švento Muredacho katedroje.
1828 metais J. Bideno protėvis Edwardas Blewittas pardavinėjo plytas, kurios buvo naudojamos statant katalikų katedrą, o gautus pinigus panaudojo vėlesnei savo šeimos emigracijai į JAV finansuoti.
Knoko šventovėje organizatoriai paskutinę minutę atrado ryšį tarp Bidenų šeimos ir vieno iš jų kunigų, tėvo Franko O‘Grady, kuris grįžo į Airiją po ilgų metų tarnystės JAV kariuomenėje kapelionu.
Prezidento sūnus Beau Bidenas 2015 metais, būdamas 46 metų, mirė nuo smegenų vėžio. Tėvas F. O‘Grady katalikiškas apeigas atliko Walterio Reedo armijos medicinos centre netoli Vašingtono.
F. O‘Grady nebuvo įtrauktas į oficialų svečių sąrašą, tačiau jam buvo skubiai suteiktas kvietimas dalyvauti iškilmėse.
J. Bidenas „norėjo su juo susitikti iš karto, jis pasiuntė slaptosios tarnybos agentą, kad šis nueitų ir jį surastų“, – BBC pasakojo Knoko šventovės parapijos kunigas tėvas Richardas Gibbonsas.
JAV prezidentas su seserimi Valerie Biden Owens, kitu sūnumi Hunteriu ir pussesere Laurita Blewitt dar lankėsi netoliese esančiame hospise „Mayo Roscommon“. 2017 metais jis buvo atvykęs į šio pastato įkurtuves, o ten esančioje atminimo lentoje įamžintas B. Bideno atminimas.
