JAV Senate tęsiasi D. Trumpo apkaltos procesas. EPA-ELTA nuotr.
JAV Senate trečiadienį tęsiasi kadenciją baigusio šalies prezidento Donaldo Trumpo apkaltos prosesas.
Demokratų partijos apkaltos vadovams ir D. Trumpo teisininkų komandai paskirta po 16 valandų išdėstyti įžanginius argumentus.
Apkaltos proceso vadovas kongresmenas Jamie’is Raskinas iš Merilendo valstijos dieną pradėjo kalba, kurioje sakė, kad D. Trumpas užnugaryje paliko savo vyriausiojo vado pareigas.
„Įrodymai jums parodys, kad buvęs prezidentas (Donaldas) Trumpas nebuvo nekaltas stebėtojas, – sakė J. Raskinas. – Įrodymai parodys, kad jis akivaizdžiai pakurstė sausio 6-osios sukilimą. Jie parodys, kad Donaldas Trumpas atsisakė savo vyriausiojo vado vaidmens ir tapo vyriausiuoju pavojingo sukilimo kurstytoju.“
Antradienį abi partijos ginčijosi, ar apkaltos buvusiam prezidentui iškėlimas neprieštarauja šalies Konstitucijai. Po visą dieną trukusių įnirtingų diskusijų Senatas balsavo 56:44 tęsti apkaltos bylos nagrinėjimo procesą, prie demokratų prisijungus tik šešiems respublikonams.
Nors demokratams tereikėjo įprastos balsų daugumos tęsti apkaltos procesą, tik nedidelis respublikonų palaikymas beveik užtikrina, kad D. Trumpas per galutinį balsavimą nebus nuteistas. Tam yra reikalingas dviejų trečdalių senatorių pritarimas, o tai reiškia, kad teigiamą žodį turėtų tarti net 17 respublikonų.
JAV istorijoje iš viso surengti keturi apkaltos procesai, du iš jų – būtent D. Trumpui. Nė vienam prezidentui ar kitam federaliniam pareigūnui istorijoje apkalta nebuvo surengta du kartus.
Atstovų rūmai pareiškė kaltinimus D. Trumpui sukilimo kurstymu, tvirtindami, kad prezidento retorika per sausio 6 d. vykusį kampanijos renginį paskatino jo rėmėjus šturmuoti Kapitolijaus pastatą.
Per incidentą mirė penki žmonės, įskaitant policijos pareigūną.
Pirmasis D. Trumpo apkaltos procesas truko beveik tris savaites, tačiau antrasis veikiausiai bus trumpesnis, kadangi galutinis balsavimas gali būti surengtas jau kitą savaitę.
Kaip ir per pirmąjį apkaltos procesą, D. Trumpas atsisakė atvykti į Senatą pateikti parodymų.
Donaldas Trampas (Trump). EPA-ELTA nuotr.
Po riaušių Vašingtone demokratų lyderis JAV Senate pareikalavo nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą. „Tai, kas vakar vyko Kapitolijuje, buvo sukilimas prieš Jungtines Valstijas, pakurstytas prezidento, – ketvirtadienį pareiškė Chuckas Schumeris. – Šitas prezidentas nė dienos ilgiau negali likti poste“.
Anot Ch. Schumerio, greičiausias apkaltos kelias yra remtis JAV Konstitucijos 25 straipsnio priedu. Tam reikėtų, kad viceprezidentas Mike‘as Pence‘as ir D. Trumpo vyriausybė pasisakytų už prezidento atstatydinimą, o Senatas ir Atstovų Rūmai tam pritartų dviejų trečdalių balsų dauguma. Jei M. Pence‘as ir kabinetas tokio proceso neinicijuos, Kongresas turi pradėti įprastą apkaltos procedūrą, sakė Ch. Schumeris.
Anot JAV žiniasklaidos, atskiri kabineto nariai trečiadienio vakarą diskutavo apie prezidento nušalinimą pagal 25 straipsnį. Įprastas apkaltos procesas per likusias dvi D. Trumpo kadencijos savaites vargu ar galėtų būti baigtas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė nelaikanti masinių armėnų žudynių 1915 metais genocidu, nepaisant JAV Kongreso priimtų rezoliucijų, oficialiai pripažįstančių šias žudynes genocidu, skelbia BBC.
JAV valstybės departamento pranešime, kaip manoma, skirtame nuraminti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, nurodoma, kad D. Trumpo administracijos pozicija šiuo klausimu lieka nepakitusi ir Kongreso veiksmai neatitinka administracijos politikos.
Praėjusią savaitę JAV Senatas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines maždaug 1,5 mln. armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. JAV Atstovų rūmai dar anksčiau pripažino armėnų genocidą.
Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, įnirtingai atmeta bet kokį pareiškimą, kad 1,5 mln. armėnų žudynės, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos Pirmojo pasaulinio karo metu, yra genocidas.
Turkiją supykdė JAV Kongreso balsavimai ir penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė JAV ambasadorių Ankaroje. Ankara apkaltino JAV politizuojant istoriją.
Po balsavimų JAV Atstovų rūmuose ir Senate Turkijos autoritarinis prezidentas pagrasino uždaryti Inčirliko oro pajėgų bazę Turkijoje, kuria naudojasi JAV. Pasak R. T. Erdogano, šie JAV Kongreso balsavimai, paprastos rezoliucijos, yra „beverčiai“ ir „didžiausias įžeidimas“ Turkijos žmonėms.
JAV Senato žvalgybos komitetas per itin svarbų balsavimą trečiadienį pritarė Ginos Haspel kandidatūrai į Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorės postą.
Komitetas 10 balsų prieš 5 pritarė jos kandidatūrai, nepaisant jos sąsajų su kankinimais šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau jos kandidatūrai dar turės pritarti visas Senatas.
61 metų G. Haspel kandidatūra vertinama prieštaringai, nes ji, anot žiniasklaidos, 2002-aisiais vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande. Jame terorizmu įtariami asmenys buvo kankinami taikant vadinamąjį „Waterboarding“ metodą, kai imituojamas skandinimas.
„G. Haspel yra labiausiai kvalifikuotas asmuo, kurį prezidentas galėjo pasirinkti vadovauti CŽV, ir labiausiai pasiruošusi kandidatė per 70 metų trunkančią tarnybos gyvavimo istoriją“, – sakė komiteto pirmininkas Richardas Burras.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė naujas JAV Senato patvirtintas sankcijas. Anot Rusijos lyderio, sankcijos skiriamos visiškai netikėtai, jos grindžiamos Vakarų vidaus politikos ir istorinėmis pastangomis „suvaržyti“ Rusiją, informuoja naujienų agentūra AFP.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
Sugriežtino Rusijai taikomas ekonomines sankcijas
„Žinome, kad šiuo metu JAV Senate yra pateiktas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Ir kodėl? Nieko ypatingo nevyksta. Kodėl jie netikėtai vėl pradėjo kalbėti apie sankcijas? Žinoma, tai įrodymas apie Jungtinėse Valstijose besitęsiantį vidaus politikos mūšį, tačiau sankcijos skiriamos visiškai netikėtai. Jei tai būtų ne dėl Krymo ar kitų problemų, jie sugalvotų kitų priežasčių suvaržyti Rusiją“, – aiškino V. Putinas.
Trečiadienį JAV Senatas vieningai balsavo už naujų sankcijų Rusijai priėmimą. Įstatymo projektas taip pat draus JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) vienašališkai sušvelninti nuo 2014 metų Rusijai galiojančias sankcijas dėl Maskvos įvykdyto Krymo pusiasalio aneksijos ir separatistų rėmimo Rytų Ukrainoje. V. Putino teigimu, Krymas – paprasčiausiai yra Vakarų pasiteisinimas kenkti ekonomikos konkurentei.
Vladimiras Putinas įves atsakomąsias sankcijas
„Kai tik mūsų partnerės pasaulyje pajuto, kad Rusija yra rimta konkurentė, jos naudojosi įvairiais pretekstais įvesti apribojimus. Būta daugybė pretekstų sovietiniu laikotarpiu ir net prieš spalio revoliuciją. Tai vyko per visą mūsų istoriją“, – teigė Rusijos lyderis.
Savo ruožtu Rusija didžiajai daliai Vakarų šalių taip pat įvedė atsakomąsias sankcijas, uždrausdama produkcijos ir kitų prekių importą. Tačiau, anot V. Putino, Vakarams atšaukus sankcijas, Rusija padarytų tą patį.
„Jei mūsų partnerės atšauks sankcijas, mes turėsime padaryti tą patį“, – teigė prezidentas.
Buvęs ambasadorius JAV, o dabar spalio mėnesį išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis į Washingtoną sugrįžo po rinkimų Amerikoje.
LR Seimo delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, kartu su Estijos ir Latvijos parlamentų delegacijomis susitiko su JAV Senato vadovybe, abiejų Kongreso rūmų, Senato ir Atstovų rūmų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkais ir nariais, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku ir nariais, Baltijos šalių draugų grupe Atstovų rūmuose. Susitikime su Senato daugumos lyderiu senatoriumi M. McConnell dalyvavo senatoriai D. Durbin, B. Cardin, J. McCain, B. Menendez, J. Ernst, Ch. Coons, Ch. Murphy.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žygimantas Pavilionis sakė – net per penkerius jo darbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone metus nebuvo tokio plataus masto visų Baltijos šalių atstovų vizito JAV Kongrese. Abiejų JAV partijų atstovai patvirtino, jog Kongresas vykdo nepriklausomą užsienio politiką, jog JAV visada gins Baltijos šalių interesus. Ir Amerikos Kongreso nariai, ir senatoriai sakė gerai suprantantys Baltijos šalių karines ir energetines problemas, matantys agresyvią Rusijos vykdomą propagandos kampaniją.
Baltijos šalių ir JAV parlamentarų susitikimuose buvo kalbėta ir apie Ukrainą. Kongreso nariai tvirtino, jog negali būti net kalbų apie sankcijų Rusijai švelninimą.
Ž. Pavilionis pabrėžė, jog tai buvo susitikimai su tikrais draugais, kurie norėjo patvirtinti anksčiau duotus įsipareigojimus Lietuvai ir jos kaimynėms. Ir, nors nebuvo susitikimų su išrinktojo Prezidento Donald Trump kuriamos administracijos narias, politiniai strateginiai saugikliai patvirtinti.
Aiškėja, kad naujojoje administracijoje jau yra žmonių, kurie artimi Lietuvos idealams. Tai taip vadinamos Lotynų Amerikos grupės atstovai. Ž. Pavilionis minėjo brolius Diaz-Balart, kurie daug padėjo ieškant ryšių JAV valdžioje. Pasak jo, būtent šių žmonių dėka Lietuvos ambasadoriui pavyko prieš kelerius metus susitikti su tuometinio Kongreso lyderiais. Ž. Pavilionis mano, jog Lotynų Amerikos grupė turėtų būti įtakinga D. Trump administracijoje, ir Lietuvai tai būtų labai palanku.
Buvęs ambasadorius pripažino, jog jaučiasi laisvesnis susitikinėdamas su JAV Kongreso nariais, užsienio politikos ekspertais kaip Seimo narys, nes nėra varžomas diplomatijos normų.
Todėl jis nebijojo pripažinti ir to, jog nepaisant apklausų ir kone visuotinio įsitikinimo abipus Atlanto, kad H. Clinton bus išrinkta JAV prezidente, jis visada jautė, jog D. Trump laimės, ir to neslėpė. Netgi priešingai, jis ragino Lietuvos užsienio reikalų ministrą ir kitus pareigūnus užmegzti ir palaikyti ryšius su abiejų kandidatų komandomis.
Ž. Pavilionis sako, kad gyvendamas Amerikoje suvokė, jog D. Trumpo žodžiai, jo politiškai nekorektiški pareiškimai buvo artimi ir suprantami daugeliui amerikiečių, ir ne tik dešiniųjų pažiūrų, nes taikė tiesiai į jų širdis.
Buvęs diplomatas nebuvo nusiteikęs prieš H. Clinton, nes, nepaisant jam nepriimtinų buvusios Valstybės sekretorės pažiūrų ir asmeninių savybių, ji padarė nemažai teisingų ir naudingų Baltijos šalims sprendimų. Jos komandos žmonės skyrė daug dėmesio Baltijos šalių regionui tuo metu, kai prezidento Barack Obama komandai jis nebuvo labai svarbus, ir užtruko ilgai, kol pavyko tuos santykius nors kažkiek sušildyti.
Žinoma, jog Lietuvos ir jos kaimynių santykiai su Respublikonų partijos politikais tradiciškai yra glaudesni. D. Trumpo asmeniškai nepažįstantis Ž. Pavilionis sako, jog šūkis „Make America great again” jam patiko, nes tai rodo norą stiprinti Amerikos gynybinę galią ir lyderystę pasaulyje. Anot jo, „stipri Amerika pasauliui gyvybiškai reikalinga, o B. Obama metais Amerikos lyderystė pasaulyje buvo beveik prarasta, lyderiavimas iš už nugaros nėra efektyvus”.
Paklaustas, ar pagrįsta baimė, jog D. Trump tapęs prezidentu sukirs rankomis su Vladimiru Putinu, Ž. Pavilionis neatmetė tokios galimybės, bet priminė, jog tokias klaidas darė kone visi JAV prezidentai – ir Bush jaunesnysis, ir B. Obama.
Pirmi naujosios Baltųjų rūmų administracijos mėnesiai ir netgi metai paprastai yra įtemptas ir pavojingas laikotarpis. Ir dabar Rusija darys viską, kad JAV nebūtų stipri valstybė, darys viską, kad JAV nebūtų galinga lyderė.
„Šio vizito metu susitikau su daugeliu savo senų bičiulių abiejose partijose, ir visi jie sutartinai sakė, jog V. Putino Rusija yra didžiausia trumpalaikė grėsmė Amerikai ir pasauliui. Yra kitų grėsmių, bet niekas kitas neturi tokio išvystyto aparato, tokios karinės galios, kuri gali sunaikinti ištisus regionus”, – sakė Ž. Pavilionis. Tačiau tai, kad Rusijos grėsmė yra pripažįstama, jau yra gerai.
Seimo narys priminė, kad JAV demokratai apdegė pirštus su „perkrova” (Reset) ir gavo didžiausią smūgį iš Kremliaus. Tai buvo gera pamoka, jog su KGB žaisti nereikia, nes vis tiek praloši. Ir jeigu D. Trump administracija kartos tas pačias klaidas, mėgins dar vieną „perkrovą” su V. Putinu, baigsis taip pat.
„Tik klausimas, kuo tai baigsis mums”, – svarstė Ž. Pavilionis.
Bet, kita vertus, ar nėra V. Putinui palanku, jog visi nuolat šneka apie Rusiją? Ar neatrodo Rusija galingesnė nei yra iš tikrųjų, nes nuolat apie jos grėsmę šnekama?
„Be abejonės, juk Rusijos ekonomika tesudaro vos du procentus pasaulio ekonomikos, jos gynybos biudžetas yra mažas, palyginus su JAV, todėl Kremlius skiria milžiniškas lėšas propagandai, kad palaikytų galingos ir grėsmingos valstybės įvaizdį”, – sutiko Ž. Pavilionis.
Tačiau kai kurie draugai Washingtone patarė Baltijos šalių parlamentarams ruoštis blogiausiam scenarijui, nes šitoje nežinomybėje visko gali būti.
Seimo narys teigė, kad krašto gynyba yra finansuojama prastai, kad du procentus reikėtų skirti jau kitais metais, o ne 2018 m., kaip numatoma dabar. Gerai yra bent tai, kad kitos Baltijos valstybės ir Lenkija jau kitais metais pasieks 2 proc. BVP krašto apsaugai, kaip numato NATO reikalavimai.
Ž. Pavilionis taip pat pabrėžė, jog reikia geriau finansuoti ne tik krašto apsaugą, bet ir diplomatinę tarnybą. Pasak jo, Lietuvos valstybės resursai Vašingtone yra menki, aktyvią veiklą vykdo tik dvi institucijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, o kur visos kitos institucijos? Tiek metų kalbama apie būtinybę kone visoms ministerijoms turėti savo atstovus JAV, bet veiksmų nėra, netgi kultūros atašė atšauktas.
„Argi normalu, kad nėra nė vieno žmogaus Seime darbui su JAV Kongresu, o Briuselyje toks pareigūnas yra, nors ES Parlamento galios yra juokingos?” – stebėjosi buvęs Lietuvos ambasados JAV vadovas. Mažai dėmesio tam, kas vyksta Lietuvai bene svarbiausioje valstybėje, rodo ir Lietuvos žiniasklaida. Piktinamasi Rusijos propagandos įtaka, bet nieko nedaroma jai atsverti. Nė vienas Lietuvos laikraštis ar interneto svetainė neturi savo kameros ir žurnalisto Washingtone, kai estai jau prieš penkerius metus atsiuntė žurnalistę, kurios darbas yra nušviesti Washingtono politiką ir kitas JAV aktualijas. Lenkai turi gal ir dešimt tokių žmonių.
Rinkimų rezultatai nustebino ne tik Ameriką, bet ir Lietuvą, kurioje mėnesiu anksčiau vykusių rinkimų baigtis buvo vertinama kaip netikėta. Tačiau su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais rinkimuose dalyvavęs Ž. Pavilionis sakė, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė Lietuvoje yra dabartinės globalios politikos ligos pasekmė, pasaulinis fenomenas, kuris kartojasi skirtingose šalyse.
Susitikimai Washingtone jam padėjo geriau suvokti tos ligos priežastis. Apie tai jis daug kalbėjosi su žinomais ekspertais, kuriuos įvardijo kaip globalios demokratijos prižiūrėtojus. Ir jie mato, jog ketvirtoji naujausių technologijų keliama industrinė revoliucija naikina viduriniąją klasę, kuri buvo demokratijos pagrindas. Ekonominė pasaulio krizė buvo suvaldyta tik finansinėmis priemonėmis, nematant gilesnių jos priežasčių ir neįvertinant žmonių, kurie naujosios revoliucijos buvo nustumti į nuošalę.
Seimo narys įsitikinęs, kad jei neinvestuosime į demokratiją, neugdysime naujų lyderių, ta globalios politikos liga taps neišgydoma. Jis džiaugiasi, kad apsidairęs Seime mato jaunų veidų. Bet kiek gabių būsimų Lietuvos politikų yra užsienyje?! Todėl jis pakartojo, jog vienas pagrindinių jo darbo Seime tikslų – labai rimtai užsiimti lietuvių susigrąžinimu į Lietuvą.
Ž. Pavilionis teigė nesigailįs palikęs diplomatinę tarnybą, kurioje buvo nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir tapęs politiku. Jis mano, jog diplomatinėje tarnyboje nieko naujo per artimiausius ketverius metus nebus, o plaukti pasroviui nėra įpratęs.
Panašu, jog Seime Ž. Pavilionis nebus paklusnus, tylus narys.
“Komanda B” – tai nepriklausomų ekspertų grupė, kuri turėjo neribotą priėjimą prie slaptos informacijos ir kuriai buvo iškeltas uždavinys įvertinti CŽV parengtą pranešimą apie Sovietų karinę galią.
Nepriklausomo recenzavimo organizacijos idėja gimė dėl nesutarimų, kilusių žvalgybos bendrijoje po to, kai ten nukeliavo CŽV pranešimas su išklotinėmis apie sovietų 1975 metų strateginę galią. Admirolas Džordžas V. Andersonas – jaunesnysis (George Whelan Anderson), prezidento konsultacinės tarybos išorės žvalgybos klausimais vadovas, pareiškė, kad rusų galia pranešime deramai neįvertinta.
Reaguodamas į tai, prezidentas Fordas nusprendė atlikti nepriklausomą CŽV informacijos recenzavimą, ir tam buvo sudaryta “Komanda B”.
