Jemene paleisti penki anksčiau pagrobti JT darbuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Kairas, rugpjūčio 11 d. (DPA-ELTA). Paleisti penki Jungtinių Tautų darbuotojai, kurie buvo pagrobti Jemene prieš 18 mėnesių. Tai penktadienį pranešė JT atstovas. Pasak jo, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas „džiaugiasi“ ir „jaučia palengvėjimą, kad pagaliau baigėsi jų išmėginimai ir jų šeimų bei draugų nerimas“.
Guterresas paragino nusikaltėlius patraukti atsakomybėn, konkrečiai nenurodydamas nė vienos grupuotės. Jis taip pat išreiškė solidarumą su kitais žmonėmis, kurie vis dar laikomi prieš savo valią Jemene.
Turima informacija rodo, kad visi penki JT darbuotojai jaučiasi gerai, priduriama pranešime.
JT darbuotojus Jemeno pietuose esančioje Abjano provincijoje pagrobė ginkluoti vyrai, kurie, kaip manoma, buvo susiję su „Al Qaeda“. „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ teroristinės grupuotės aktyviai veikia Jemene, naudodamosi prasta saugumo padėtimi šalyje. Jemeną niokoja vyriausybės ir husių sukilėlių, kurie 2014 metų pabaigoje užėmė šalies sostinę Saną ir kitus rajonus, kova dėl valdžios.
Praėjusį mėnesį pietvakarinėje Taizo provincijoje buvo nužudytas Jungtinių Tautų pagalbos darbuotojas – jį nušovė nežinomas užpuolikas, važiavęs motociklu.
Saudo Arabija atmeta santykių normalizavimą su Izraeliu. EPA-ELTA nuotr.
Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas trečiadienį lankydamasis Berlyne pareiškė, kad taika tarp Izraelio ir palestiniečių turi būti pasiekta remiantis tarptautiniu mastu pripažintais principais. „Kai tai bus padaryta, viskas bus įmanoma“, – pridūrė jis.
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai praėjusią savaitę apstulbino pasaulį, paskelbdami, kad užmezga diplomatinius santykius. Emyratai po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezganti diplomatinius santykius su Izraeliu.
Susitarimas pasiektas tarpininkaujant Vašingtonui. Jis po maždaug trijų savaičių turėtų būti pasirašytas Baltuosiuose rūmuose. Susitarimas numato ir laikiną Izraelio atsisakymą aneksuoto dalį Vakarų Kranto.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras su kolega iš Vokietijos Heiko Maasu aptarė virtinę tarptautinių temų, įskaitant konfliktus Jemene ir Libijoje.
Saudo Arabija šiuo metu pirmininkauja G-20 šalių grupei ir lapkritį rengia viršūnių susitikimą.
„The Washington Post“ ir CNN pašnekovai tvirtina, kad Irano generolo Kasemo Soleimanio (Qasem Soleiman) nužudymo dieną JAV atliko itin slaptą operaciją Jemene prieš islamo revoliucijos gvardijos korpuso finansininką ir vyriausiąjį narį Abdulą Reza Shahlai. Tačiau išpuolio metu amerikiečiams nepavyko likviduoti taikinio. Iranietis liko gyvas.
Tą dieną, kai buvo nužudytas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso Islamo elito padalinio „Al-Quds“ vadas generolas majoras Kassem Soleimani, JAV bandė pašalinti kitą aukštą Irano karinį pareigūną, bet nesėkmingai. Tai praneša „ The Washington Post“, cituodamas šaltinius.
Misija, kuri buvo vykdoma Jemene, buvo itin slapta. Pasak keturių su padėtimi susipažinusių Amerikos pareigūnų, Jemene esantis IRGC finansuotojas ir elito specialiųjų pajėgų „Al-Quds“ vadovas Abdul Rez Shahlai išvengė mirties.
Laikraštis mano, kad ši informacija byloja, jog amerikiečiai sausio pirmosiomis dienomis bandė įgyvendinti kur kas platesnę operaciją, nei skelbta.
Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad operacija Jemene buvo slapta, ir atsisakė pateikti bet kokią informaciją, išskyrus tai, kad ji patyrė nesėkmę. Vienas iš pareigūnų teigė, kad Pentagono ir Floridos vadovybės pareigūnai stebėjo abi operacijas ir, jei Shakhlai būtų nužudytas, Jungtinės Valstijos „būtų pasigyrusios nedelsiant, tą pačią naktį“.
Pentagono atstovė Rebecca Rebaric teigė, kad Gynybos departamentas nesiteikia kalbėti apie „tariamas operacijas“ Viduriniuose Rytuose“. JAV valstybės departamentas ir Baltieji rūmai taip pat susilaikė nuo komentarų.
Pagal Valstybės departamento Teisingumo pagalbos apdovanojimo programą JAV pasiūlė iki 15 milijonų dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų sužlugdytų IRGC finansavimo mechanizmus ir padėtų susekti Shahlai. Valstybės departamentas teigė, kad tas iranietis – „ilgą laiką buvusių išpuolių prieš amerikiečius ir JAV sąjungininkus visame pasaulyje istorija“.
„Shakhlai planavo daugybę išpuolių prieš koalicijos pajėgas Irake, tiekė ginklus ir sprogmenis šiitų ekstremistinėms grupuotėms ir planavo išpuolį 2007 m. sausio 20 d. Karbaloje (Irakas), per kurį žuvo penki amerikiečių kareiviai ir buvo sužeisti dar trys … Jis taip pat planavo išpuolius prieš JAV ir vėliau “, – sakoma pareiškime.
Dėl 2020-ųjų sausio 3-osios naktį JAV pradėto raketų puolimo Bagdado tarptautiniame oro uoste Irake žuvo Irano „Al-Quds” vadas, Islamo revoliucijos gvardijos generolas majoras Soleimani. Pentagonas teigė, kad ataką prieš Suleimanį pradėti įsakė asmeniškai JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Tarptautinės karinės pajėgos toliau tęsia karinę operaciją Libijoje prieš M.Kadafio režimo pajėgas. Nuo kovo 22 dienos 16 valandos iki kovo 23 dienos 10 valandos ryto kariniai lėktuvai atliko virš 300 skrydžių ir numetė daugybę bombų.
Toliau atakuojami strateginiai objektai – karinės bazės ir M.Kadafio karinių pajėgų susitelkimo vietos. Kovo 22-23 dienomis toliau rengti ir strateginių objektų apšaudymai iš galingų raketų. Iš viso paleistos jau 163 sparnuotosios raketos ,,Tomahawk“. Tuo tarpu Libijos sukilėliai pareiškė, kad jie rengiasi puolimui prieš M.Kadafio pajėgas. Kovo 22 dienos vakare per Libijos televiziją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame kalbėjęs M.Kadafis kvietė savo šalininkus „kovoti iki galo“ ir nugalėti visus priešus – tiek sukilėlius, tiek tarptautinės koalicijos pajėgas. „Mes nepasisuosime, mes kovosime. Esame pasirengę karui, ir nesvarbu, ar tas karas bus ilgas, ar trumpas“, – pareiškė jis.
