Britų premjerė Liz Truss. EPA – ELTA foto
Niujorkas, rugsėjo 22 d. (PA Media/dpa-ELTA). Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss savo kolegai iš Izraelio pranešė, kad svarsto galimybę perkelti JK ambasadą iš Tel Avivo į ginčijamą šventąjį Jeruzalės miestą.
Ministrė pirmininkė apie sekimą buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu dėl galimo perkėlimo užsiminė Izraelio premjerui Yairui Lapidui per susitikimą Jungtinių Tautų viršūnių susitikime Niujorke trečiadienį.
JK ilgą laiką savo ambasadą Izraelyje išlaikė Tel Avive, nors Izraelis Jeruzalę yra paskelbęs savo sostine.
D. Trumpas 2017 metais sukėlė ginčus perkeldamas JAV ambasadą į Jeruzalę.
Dauningo gatvės atstovė spaudai sakė, kad L. Truss informavo Y. Lapidą „apie savo svarstymus dėl dabartinės britų ambasados Izraelyje vietos“.
Anksčiau, dar būdama užsienio reikalų sekretore, šį pažadą ji davė per torių partijos lyderių rinkimus, laiške Konservatyviųjų pažiūrų Izraelio draugams (CFI).
L. Truss teigė suprantanti ambasados naujosios vietos „svarbą ir jautrumą“.
Tel Avivas, lapkričio 7 d. (ELTA). Izraelio vyriausybė patvirtino savo pasipriešinimą JAV planams Jeruzalėje atidaryti konsulatą palestiniečiams.
„Mano pozicija, kuri perduota amerikiečiams, yra ta, jog nėra vietos JAV konsulatui Jeruzalėje, kuris tarnautų palestiniečiams, – šeštadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Naftalis Bennettas. – Mes savo nuomonę reiškiame nuosekliai, tyliai ir be dramos“. Užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas pasiūlė atidaryti konsulatą Ramaloje okupuotame Vakarų Krante, kur įsikūrusi faktinė palestiniečių vyriausybė. „Jei jie (JAV) nori atidaryti konsulatą Ramaloje, nematome problemos“, – sakė jis.
Palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso atstovas atmetė J. Lapido pasiūlymą. JAV konsulatas priimtinas tik Jeruzalėje, sakė Nabilas abi Rudeinehas agentūrai „Reuters“. JAV vyriausybė esą apie tai paskelbė ir yra tam įsipareigojusi.
Izraelis reiškia pretenzijas į Jeruzalę kaip į nedalomą savo ostinę. Palestiniečiai tuo tarpu 1967 metais Izraelio okupuotą rytinę dalį mato būsimos savo valstybės sostine. Užsienis nepripažįsta Izraelio įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos. Konfliktas paaštrėjo 2018 metais, kai, prezidentaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, JAV ambasada Izraelyje iš Tel Avivo buvo perkelta į Jeruzalę.
Tada JAV konsulatas Jeruzalėje buvo prijungtas prie ambasados ir palestiniečių reikalus tvarkantis personalas nuo tada dirba ambasadoje. Izraelį tai pradžiugino, tuo tarpu palestiniečius supykdė. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas siekia ištaisyti padėtį. Jo vyriausybė paskelbė, kad konsulatas bus atidarytas, tačiau konkrečios datos neįvardijo.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu trečiadienį teigė, kad Izraelio antskrydžių Gazos Ruože kampanija siekiama „Hamas“ atgrasymo, tačiau šalis neatmeta galimybės nukauti enklavo islamistų vadus.
„Yra tik du būdai, kuriais galime kovoti su „Hamas“ – galime arba nukauti juos, ir tai visada išlieka atvira galimybe, arba galime atgrasyti. Šiuo metu esame įsitraukę į priverstinį atgrasymą, tačiau, turiu pasakyti, pasiliekame visas galimybes“, – grupei užsienio ambasadorių Tel Avive sakė premjeras B. Netanyahu.
Jis pabrėžė, kad Izraelis nesiekė eskalacijos, kuri prasidėjo gegužės 10 d., kai „Hamas“ grupuotė į Jeruzalę paleido raketų, reikalaudama, kad Izraelio saugumo pareigūnai pasitrauktų iš Al Aksos mečetės teritorijos.
B. Netanyahu situacijos eskalaciją susiejo su palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso sprendimu atšaukti savaitgaliui numatytus palestiniečių rinkimus.
Izraelio premjeras dėl susirėmimų Al Aksos mečetės teritorijoje taip pat apkaltino islamistus. Palestiniečiams ėmus svaidyti akmenis, Izraelio saugumo pajėgos aikštėje ėmėsi atsako ir susirėmė su palestiniečiais.
„Turiu pasakyti, kad mes nesitikėjome tokio įsiplieskimo“, – sakė B. Netanyahu.
„Padarėme viską, ką galėjome, kad apsisaugotume nuo galimo konflikto aplink Jeruzalę ir Šventyklos kalną“, – teigė jis, panaudodamas žydų vartojamą pavadinimą Al Aksos teritorijai. Tai taip pat yra ir žydų šventoji vieta.
Kampanijos Gazos Ruože tikslas – „sumažinti „Hamas“ galimybes, terorizmo išgales ir jų valią“, tikino Izraelio premjeras.
Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių.
Palestiniečiai po pavienių susirėmimų nakties į Izraelio pareigūnus svaidė daiktus, o šie šaudė guminėmis kulkomis ir naudojo ašarines dujas, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas įvykio vietoje.
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
Penktadienį vakare prie Al Aksos mečetės, kur dešimtys tūkstančių maldininkų suplūdo paskutinėms Ramadano penktadienio pamaldoms, per policijos ir palestiniečių susirėmimus buvo sužeista apie 200 žmonių.
Tai didžiausi tokio tipo neramumai Jeruzalėje nuo 2017 m. Juos paskatino Rytų Jeruzalėje susidariusi įtampa, žydams naujakuriams jau daugelį metų bandant perimti netoliese esančius palestiniečių namus.
Baiminamasi, kad smurto dar padaugės prieš pirmadienį planuojamą eiseną, kuria Izraelis siekia paminėti Jeruzalės perėmimą per 1967 m. Šešių dienų karą. Sekmadienio duomenimis, Izraelio policija patvirtino eiseną, ji turėtų prasidėti 16 val.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį per atsinaujinusius palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus Al Aksos mečetės teritorijoje Jeruzalėje sužeista šimtai žmonių, pranešė Palestinos Raudonasis Pusmėnulis.
„Per susirėmimus sužeista šimtai žmonių“, maždaug 50 jų buvo nugabenti į ligonines, žurnalistams sakė Raudonojo Pusmėnulio atstovai.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti smurtą aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kur per palestiniečių ir Izraelio policijos susirėmimus buvo sužeista daug palestiniečių.
Popiežius po „Regina Caeli“ maldos pro savo langą, atsiveriantį į Šv. Petro aikštę, pareiškė, kad su „ypatingu susirūpinimu seka įvykius Jeruzalėje“.
„Meldžiuosi, kad tai galėtų būti susitikimo, o ne smurtinių susirėmimų vieta, maldos ir taikos vieta“, – teigė popiežius ir paragino visus ieškoti bendrų sprendimų.
„Smurtas tik skatina smurtą. Sustabdykime šiuos susirėmimus“, – sakė popiežius Pranciškus.
Benjaminas Netanyahu. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Jeruzalės teismas prasidėjo nagrinėti bylą, kurioje Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltinamas korupcija.
Teismui vyriausioji prokurorė teigė, kad šalies premjeras „neteisėtai naudojosi“ savo galia, siekdamas žiniasklaidos magnatų paslaugų ir žadėdamas savo pagalbą.
Anot prokurorės Liat Ben Ari, B. Netanyahu piktnaudžiavo „jam patikėta didžiule valdžia ir, be kita ko, reikalavo bei gavo nederamų privilegijų iš pagrindinių Izraelio žiniasklaidos priemonių savininkų, siekdamas pasirūpinti savo asmeniniais reikalais, tarp kurių buvo ir sprendimas siekti perrinkimo“.
B. Netanyahu, kuriam šiuo metu yra 71-eri, yra pirmasis Izraelio istorijoje premjeras, kuriam teko stoti prieš teismą.
Trijose atskirose bylose jis kaltinamas kyšininkavimu, sukčiavimu ir pateisinamų lūkesčių pažeidimu. Prokurorų teigimu, B. Netanyahu sistemingai priimdavo jam skirtas brangias dovanas ir mainais į savo paslaugas stengėsi pagerinti įvaizdį šalies žiniasklaidoje.
Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo prieš palestiniečius paskelbimui“. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Pasipriešinimas sprendimą aneksuoti Vakarų Krantą ir Jordano slėnį laiko karo prieš mūsų žmones paskelbimu“, – teigė „Hamas“ ginkluoto sparno atstovas Abu Ubaida.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Pirmieji žingsniai gali būti žengti jau liepos 1-ąją.
1967 metais Izraelis okupavo Vakarų Krantą kartu su Rytų Jeruzale, Gaza ir Sirijos Golano aukštumomis. 1980 metais Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, o Golano aukštumas – 1981 metais, nors dešimtmečius nė vienas žingsnis nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Jordano slėnis ir šiaurinė Negyvosios jūros dalis sudaro apie trečdalį Vakarų Kranto.
Palestinos vėliava. ELTA nuotr.
Palestiniečių vadovybė pateikė kontrapasiūlymą JAV Artimųjų Rytų planui. Palestiniečiai siūlo įkurti „suverenią, nepriklausomą, demilitarizuotą Palestinos valstybę“, antradienį žurnalistams Ramaloje sakė ministras pirmininkas Mohammedas Shtayyehas. Pasiūlymas esą numato „nežymius sienų pakeitimus ten, kur reikia“.
Dokumentas prieš kelias dienas pateiktas JAV, Rusijai, JT ir ES. Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
JAV vyriausybė sausio pabaigoje pristatė savo ginčytiną Artimųjų Rytų planą. Jis numato žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksiją. Palestiniečiai, anot JAV plano, gautų galimybę turėti savo valstybę – tačiau be strategiškai ir ekonomiškai svarbaus Jordano slėnio Vakarų Krante ir be sostinės Rytų Jeruzalės.
Naujoji Izraelio vienybės vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio jo priešininko Benny‘io Gantzo, liepos 1-ąją ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų planui įgyvendinti.
Didelė dalis tarptautinės bendruomenės palestiniečių teritorijų aneksiją vadina tarptautinės teisės pažeidimu.
Trečiadienio vakarą dėl koronaviruso plitimo „iki tolesnių potvarkių“ uždaryta Viešpaties Kapo bazilika Jeruzalėje. Tai pranešė Izraelio valstybinis radijas „Kan“.
Jo žiniomis, tokį sprendimą priėmė Bažnyčios hierarchai, derindami jį su Izraelio policija.
Izraelio vyriausybė trečiadienį sugriežtino šalyje įvestą karantino režimą, siekdama užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Be kita ko, izraeliečiams duotas nurodymas nenutolti nuo savo namų daugiau kaip 100 metrų, taksistams draudžiama vežti daugiau kaip vieną keleivį. Važiuoti nuosavu transportu gali ne daugiau kaip du žmonės ir tik į parduotuvę pirkti maisto produktų arba į vaistinę, taip pat pas gydytoją, arba į darbą, jei jį leidžiama dirbti.
Viešpaties Kapo bazilika – svarbiausia pasaulio krikščionių šventykla. Pasak Šventojo Rašto, ji stovi toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas, palaidotas, o paskui prisikėlė Jėzus Kristus. Šią vietą praėjus trims amžiams po nukryžiavimo rado Romos imperatoriaus Konstantino pasiuntiniai.
Iki šiol Izraelyje nustatyta 2170 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, penki infekuotieji mirė, 37 pacientų būklė sunki, 58 žmonės pasveiko.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 410 tūkstančių žmonių, per 18 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Afrikos lyderiai sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Artimųjų Rytų taikos planą, pavadindami jį „neteisėtu“.
Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas, sekmadienį kreipdamasis į Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvius, sakė, kad sausio pabaigoje pristatytas Artimųjų Rytų taikos planas „pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos rezoliucijų“.
Pasak pirmininko, planas buvo paruoštas nesurengus jokių tarptautinių konsultacijų ir „juo buvo sutryptos Palestinos žmonių teisės“.
Savo ruožtu Afrikos Sąjungos pirmininkas, Egipto prezidentas Abdelis Fattah al-Sisis teigė, kad „Palestinos problema visada gyvuos Afrikos žmonių širdyse ir mintyse“.
Palestiniečiai D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą atmetė netrukus po jo paskelbimo. Pasiūlytame plane, tarp kitų dalykų, Izraeliui suteikiama žalia šviesa įteisinti žydų nausėdijas Izraelio okupuotame Vakarų krante, sutrypiant paleistiniečių teisę į tas žemes, o Jeruzalė skelbiama nedaloma Izraelio sostine, nors šis miestas taip pat labai svarbus paleistiniečiams ir jie taip pat turi teisę Jeruzalę vadinti savo sostine.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas šeštadienį paskelbė, kad nutraukiami visi santykiai su Izraeliu ir JAV, taip pat ir saugumo srityje. Jis tai pareiškė Kaire skubiai sušauktame Arabų valstybių lygos (AVL) užsienio reikalų ministrų posėdyje.
„Aš nenoriu patekti į istoriją kaip lyderis, kuris pardavė Jeruzalę“, – sakė jis.
M. Abbasas turėjo omenyje JAV parengtą ir Izraelio palaikomą padėties Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo planą. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas per bendrą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu spaudos konferenciją paskelbė esminius vadinamojo amžiaus sandorio – palestiniečių ir izraeliečių konflikto taikaus sureguliavimo plano – principus. Šis planas grindžiamas abipusiu dviejų valstybių pripažinimu.
JAV siūlo sujungti Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, kurie sudaro Palestinos teritoriją, greitojo susisiekimo koridoriumi, o arabų valstybės sostine pripažinti Rytų Jeruzalę. Tuo pat metu D. Trumpas pavadino „nedalijama Izraelio sostine“ visą Jeruzalę ir pareiškė, kad JAV ketina pripažinti žydų gyvenvietes Izraelio teritorija.
Lietuvos žiniasklada jau ne sykį pranešė, kokį planą Donaldas Trampas (Trumpas) antradienį pristatė Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benjaminas Netanyahu).
Pirmasis įspūdis – slogus. Tai – visiškas Palestinos lūkesčių ignoravimas. Beje, teisėtų lūkesčių.
Pavyzdžiui, remiantis naujuoju planu, Jeruzalė lieka „nedaloma Izraelio sostine“, nors Jeruzalė – taip pat ir palestiniečiams šventas miestas.
Tiesa, susitarimas taip pat ragina, kad žydai mažiausiai ketverius metus įšaldytų Izraelio gyvenviečių statybas (naujų nebestatytų), tačiau tuo pačiu plano nuostatos leidžia Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Kitaip tariant, žydamas nereikės pasitraukti iš daugelio šiuo metu neteisėtai apgyvendintų (užimtų) teritorijų.
Žodžiu, plano sudarytojai kategoriškai reikalauja, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas žydiškas nausėdijas Vakarų krante pripažintų neginčijama Izraelio teritorija.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Taigi nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas verčia palestiniečius peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – jie prievartaujami anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante pripažinti esant Izraelio teritorija.
Dėl tų nausėdijų dera prisiminti 1967-uosius metus. 1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis, neteisėtai apgyvendinamomis (tik iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis pasitraukė).
Ką dar žinome apie šį Izraeliui palankų D.Trampo žingsnį? JAV vadovas planą vadina „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Palestiniečių vadovybė griežtai atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, kategoriškai pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. D.Trumpo planą jis viešai pavadino „mėšlu“, o ne šimtmečio susitarimu“.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ planą be užuolankų pavadino nesąmone. Šis judėjimas, kaip ir palestiniečių prezidentas, mano, jog Vašingtonas trukdo palestiniečiams Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Koks turėtų būti Lietuvos požiūris į šį D.Trampo žingsnį? „Lietuvos ryto“ televizijoje neseniai stebėjau beveik 20-ies minučių trukmės interviu su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir Vilniaus Universiteto lektoriumi Šarūnu Rinkevičiumi. Negaliu sakyti, jog lrytas.lt laida buvo neįdomi, paviršutiniška. Abu pašnekovai užtektinai išsamiai, argumentuotai išdėstė savo nuomonę, kaip į Vašingtono dovaną Izraeliui žiūri kitos šio neramaus regiono valstybės, ar regione gali kilti nauji rimti karai, ar palestiniečiai turi užtektinai jėgų priešintis…
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Visa tai, žinoma, ir įdomu, ir svarbu. Bet nei lrytas.lt žurnalistas, nei jo pašnekovai, mano supratimu, nesvarstė svarbiausios dilemos – kaip šis D.Trumpo sprendimas, t.y. leidimas žydamas įsitvirtinti neteisėtai okupuotose palestiniečių teritorijose, įtakos Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija), Moldovos, Azerbaidžano pastangas susigrąžinti dėl Rusijos ir Rusijos – Armėnijos agresijos prarastas savas žemes?
Ar tik D.Trumpas neskatina Vladimiro Putino elgtis dar agresyviau? Jei Izraeliui leidžiama ne tik okupuoti svetimas žemes, bet ir po kelių dešimtmečių jas neteisėtai apgyvendinti saviškiais, kodėl tada Rusijai neleidžiama okupuoti Padniestrės, Krymo, Abchazijos, o Armėnijai – užimti Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho?
Man regis, V.Putinas dabar turi moralinę teisę priekaištauti Amerikai, taikančiai ekonomines sankcijas dėl, sakykim, neteisėtai okupuoto Krymo, nes kitu atveju JAV remia Izraelio pastangas visiems laikams įsitvirtinti iš palestiniečių jėga ir klasta atimtose teritorise. Jei ekonominės sankcijos taikomos Rusijai, tai ir Izraelis nusipelno ne pagyrimų, ne paramos, bet ekonominių trukdžių – ar ne taip? Kitaip turime dvigubus standartus.
Todėl ir klausiu: ar tik nenutiko būtent taip, kad Kremliaus agresoriams ir į juos panašiems grobikams dabar atrišamos rankos gvieštis naujų teritorijų…
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių vadovybė griežtai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas.
„Kai išgirdome visą šį šlamštą, dar kartą sakome „ne“ šimtmečio sandoriui“, – pabrėžė jis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pavadino planą nesąmone.
„Šimtmečio sandoris“ yra nesąmonė, tai priešiškas sandoris“, – kalbėjo aukštas „Hamas“ atstovas Chalikas al Haja. – Palestiniečiai imsis visų įmanomų pastangų ir visų priemonių, kad kovotų su juo, kol jis žlugs“.
D. Trumpas antradienį pristatė planą Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahui. JAV vadovas planą pavadino „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Jis pareiškė, kad Jeruzalė, pagal planą, išliks Izraelio „nedaloma sostine“. D. Trumpas taip pat teigė, kad būsimą palestiniečių valstybės sostinę turėtų sudaryti dalis Rytų Jeruzalės pagal savotišką jungtinės teritorijos susitarimą.
Susitarime taip pat raginama mažiausiai ketverius metus įšaldyti Izraelio gyvenviečių statybas, tačiau tai leistų Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas reikalauja iš palestiniečių peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – plane reikalaujama, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante laikytų Izraelio teritorija.
Izraelis 1967 metais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis. Iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis atsitraukė. Palestiniečiai nori Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nepasinaudos kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse, kurias rengia Jad Vašem institutas Jeruzalėje, pranešė penktadienį laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Oficialiai prezidento sprendimas dar nepaskelbtas, bet, pasak leidinio šaltinių, viskas jau aišku: A. Duda nevažiuos į Izraelį, kur sausio 22-23 dienomis vyks 5-asis Pasaulinis Holokausto atminimo forumas („World Holocaust Forum”). Svarbiausias šių iškilmių svečias bus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu kvietimą oficialiai perdavė jau rugsėjo mėnesį, lankydamasis Sočyje su vizitu.
Gruodžio mėnesį V. Putinas kelis sykius užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke, kuriai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“. Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
„Iškilmės Izraelyje laikomos alternatyva renginiams, kurie vyks Aušvice sausio 27 d.“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Leidinys pabrėžia, kad Jeruzalėje Lenkijos prezidentui nenumatyta galimybė pasakyti kalbą.
Be to, prie renginio Jeruzalėje organizavimo prisideda Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas, kuris anksčiau pareiškė, kad „lenkai įsiurbia antisemitizmą su motinos pienu”.
Popiežius Pranciškus antradienio vakarą šv. Petro bazilikoje Romoje aukos kasmetines Kalėdų nakties šv. Mišias. Į pamaldas Kūčių vakarą 22.30 val. Lietuvos laiku laukiama susirenkant tūkstančių tikinčiųjų. Tradicinį popiežiaus palaiminimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) Katalikų bažnyčios vadovas paskelbs pirmąją Kalėdų dieną.
Iškilmių netrūks ir Šventojoje Žemėje. Švęsti Kalėdų Betliejuje tikimasi susirenkant daugybės krikščionių. Tradicinė procesija iš Jeruzalės judės į mažą vietovę Vakarų Krante, kur, anot Biblijos, gimė Jėzus. Mišias aukos apaštališkasis administratorius Šventojoje Žemėje Pierbattista Pizzaballa.
Į vėlesnes vidurnakčio Mišias laukiama atvykstant ir palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso. Dešimtys palestiniečių krikščionių iš Gazos Ruožo gavo Izraelio leidimus atvykti į Jeruzalę ir Vakarų Krantą švęsti Kalėdų.
Net 56 musulmonų valstybių vadovai šeštadienį pasmerkė tas šalis, kurios „neteisėtai ir neatsakingai“ nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, informuoja naujienų agentūra dpa.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Saudo Arabijoje vykstančio „Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ (OIC) viršūnių susitikimo metu priimtas bendras pareiškimas, kuriame musulmonų valstybių lyderiai ragino savo ambasadas į Jeruzalę perkėlusias šalis dar kartą apsvarstyti šį žingsnį, kuris, anot jų, yra „rimtas tarptautinės teisės ir tarptautinio teisėtumo“ pažeidimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jeruzalės miestą Izraelio sostine pripažino 2017 m. gruodį, taip nutraukdamas du dešimtmečius iki tol buvusią tvarką. 2018 m. gegužę JAV ambasada buvo perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę, o JAV pavyzdžiu netrukus po to pasekė ir Gvatemala.
Jeruzale savo sostine laiko tiek žydai, tiek palestiniečiai. Pastarieji pasmerkė JAV sprendimą dėl ambasados perkėlimo ir teigė, kad JAV nebegali apsimetinėti esanti neutrali tarpininkė tarp abiejų pusių.
„Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ pareiškime teigiama, kad „palestiniečiai turi teisę siekti savo neatimamų nacionalinių teisių, įskaitant teisę į savarankišką apsisprendimą ir nepriklausomos bei suverenios Palestinos valstybės įkūrimą.“
Tai buvo trečiasis tarptautinis viršūnių susitikimas vykstantis Saudo Arabijoje nuo ketvirtadienio.
„Arabų lyga“ ir „Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba“ (GCC) ketvirtadienį surengė skubius posėdžius Mekoje, kylant tarptautinei įtampai dėl Irano ir paragino Teheraną gerbti arabų šalių suverenumą ir nustoti kištis į kitų valstybių reikalus.
Premjerą Saulių Skvernelį toliau persekioja nemalonios naujienos po pasibaigusio vizito Izraelyje. Vyriausybės vadovas sulaukė ne tik pašaipų dėl to, kad vizito metu nekalbėjo angliškai, bet ir palestiniečių notos.
Eltos šaltinių žiniomis, Palestina yra nusivylusi, kad šią savaitę vykusio S. Skvernelio vizito Izraelyje metu premjeras taip ir neapsilankė Palestinoje.
Šaltinių teigimu, palestiniečiai piktinasi, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
Palestinos atstovai reiškia priekaištus, kad premjeras S. Skvernelis sulaužė nusistovėjusią vizitų Rytų Jeruzalėje praktiką, pagal kurią ir oficialių, ir privačių vizitų Rytų Jeruzalėje metu, ypač senamiestyje, Europos Sąjungos aukštus pareigūnus lydi Palestinos akredituotų atstovybių vadovai ir tų atstovybių Europos Sąjungos delegacijos apsauga.
Po Sauliaus Skvernelio apsilankymo Palestina įteikė Lietuvai notą. LR Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Šaltinių teigimu, Palestina prašo patvirtinimo, kad Lietuva nekeičia savo kurso ir laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos. Palestina taip pat klausia, ar Lietuva toliau laikysis tarptautinės teisės nuostatų.
Užsienio reikalų ministerija patvirtina notą iš Palestinos gavusi, tačiau jos turinio nekomentuoja.
„Notą Užsienio reikalų ministerija gavo, jos turinio nekomentuojame“, – Eltai sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
JAV nutraukia paramą Palestinos pabėgėlių agentūrai UNRWA. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nutraukia bet kokį finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), praneša BBC remdamasi JAV valstybės departamentu, anot kurio, ši organizacija turi „nepataisomų trūkumų“.
JAV administracija „atidžiai išnagrinėjo“ klausimą ir nusprendė „nebeskirti UNRWA papildomų įmokų“, – sakė atstovė spaudai Heather Nauert.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas vėliau šį žingsnį pavadino „išpuoliu“ prieš jo žmones.
„Kai sausį mes skyrėme 60 mln. dolerių paramą, mes aiškiai leidome suprasti, kad JAV daugiau neketina prisiimti perdėm neproporcingos išlaidų UNRWA naštos. Be biudžeto deficito ir negebėjimo organizuoti adekvatų ir tikslingą finansinės naštos paskirstymą – įskaitant nepaliaujamai ir sparčiai augantį paramos gavėjų skaičių, – pats darbo modelis ir biudžeto praktikos, kurias taikė daugelį metų UNRWA, yra tiesiog neracionalūs ir krečiami krizės jau daugelį metų. Jungtinės Valstijos neskirs naujų lėšų šiai veiklai, turinčiai „nepataisomų trūkumų“, – teigiama Valstybės departamento spaudos tarnybos pareiškime. Kartu JAV valdžia pabrėžė ketinanti apsvarstyti naujus sąveikos modelius ir būdus.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti daugiau nei 200 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, kuri turėjo būti skirta Gazai ir Vakarų Krantui, šios lėšos bus nukreiptos kitur. Pasak Valstybės departamento, toks spendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad pinigai būtų skirti nepažeidžiant JAV nacionalinių interesų.
Palestinos ir Jungtinių Valstijų santykiai tapo itin komplikuoti tada, kai į valdžią atėjo D. Trumpas. Žemiausias taškas pasiektas, kai 2017 m. gruodį JAV oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Po šio žingsnio palestiniečiai pareiškė, kad JAV nebegali gali būti taikos proceso tarpininkės, ir įšaldė dvišalius ryšius. Be to, Vašingtonas sausį drastiškai sumažino savo įnašą į JT Palestinos pabėgėlių agentūros UNRWA biudžetą.
UNRWA agentūra šiuo metu remia daugiau nei penkis milijonus žmonių visuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų teikimą.
