Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvyksta darbo vizito į Ispaniją. Čia, Santandere, jis rugpjūčio 21–22 dienomis dalyvaus konferencijoje „Quo Vadis, Europe?“
Pranešama, kad kartu su Ukrainos ir Austrijos užsienio reikalų ministrais Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvaus pagrindinėje konferencijos sesijoje „Europos Sąjunga karo ir taikos Ukrainoje akivaizdoje“ („The European Union in the face of war and peace in Ukraine“), kurioje aptars tolesnę ES politiką remiant Ukrainą.
Jau keletą metų Europos Komisijos ir ES Išorinių veiksmų tarnybos rengiamoje konferencijoje dalyvaujantys ES ministrai, politikai, akademikai bei ekspertai aptaria aktualiausius ES užsienio ir saugumo politikos klausimus. Šiemet rengiamoje konferencijoje didžiausias dėmesys bus skirtas ES paramai Ukrainai, ES plėtros perspektyvoms, santykiams su Kinija, ES energetikos politikai.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad po trumpo „Wagner“ samdinių maišto, apnuoginusio kur kas didesnį, nei anksčiau manyta, prezidento Vladimiro Putino silpnumą, Rusija tapo nestabili ir pavojingesnė.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Wagner“ maišto padariniai dar neišsemti.
„Silpnesnis Putinas yra didesnis pavojus“, – sakė į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat dalyvaujantis viršūnių susitikime, sakė, kad „dar per anksti daryti galutines išvadas“, tačiau birželio 24 d. „Wagner“ maištas ir žygis Maskvos link atskleidė „įtrūkius ir susiskaldymą“ Rusijoje.
Vakarų lyderiai, įskaitant daugelį Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvių, pakartojo, kad neramumai Rusijoje yra jos vidaus reikalas, jų vyriausybės šiuose įvykiuose nevaidino jokio vaidmens.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Diskusijos per viršūnių susitikimą sutelktos į pastangas „padvigubinti“ karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sakė U. von der Leyen. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime turi dalyvauti vaizdo ryšiu.
Su Baltarusija besiribojančios ES šalys išsakė susirūpinimą, kad paskui „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją gali atvykti ir daugelis jo samdinių.
„Esame nepaprastai susirūpinę dėl įvykių Baltarusijoje“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kovotojų grupės arba šie serijiniai žudikai, kaip aš juos vadinu (…) gali atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jie galėtų atsisukti prieš mus“, – sakė jis.
Pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, galimas jų persikėlimas tik sustiprino jos požiūrį, kad „Baltarusija ir Rusija kartu yra ir bus pavojingos“. Jos teigimu, Rusijos valdžioje yra „įtrūkių“, tad „mes turime išlaikyti spaudimą Rusijai“ taikydami sankcijas. Kiaulės snukis. Youtube.com
Nors Maskva nesustabdė karo Ukrainoje ir mėgina išlaikyti normalumo fasadą, ES pareigūnai mano, jog V. Putinas imsis veiksmų Rusijoje, siekdamas atkurti savo įvaizdį, kad jo valdžia tvirta.
„V. Putinas prarado jėgos monopolį“, – sakė J. Borrellis ir pridūrė manąs, jog V. Putinas imsis vidaus valymo ir demonstruos tvirtybę. Pasak jo, „visos Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos“ analizuoja galimus scenarijus Maskvoje, nes „dabar dėl Rusijos vidaus nestabilumo turime ją vertinti kaip riziką“.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Nepaisant galimų Maroko sąsajų su korupcijos skandalu Europos Parlamente, Briuselis gina planuojamą ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio kelionę į šią šalį.
„Nepamirškime, kad tai šiuo metu tik teiginiai, įrodymų nėra“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Borrellio atstovas Peteris Stanas. ES diplomatijos vadovas Maroke ketina lankytis ketvirtadienį ir penktadienį.
Anot atstovo, „niekas“ oficialiai nepasakė, kad Marokas kaip šalis yra kalta ir kad reikia vengti tarptautinių kontaktų su ja. Dėl to J. Borrellis prieš Kalėdas regioninio viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose susitiko ir su Kataro užsienio reikalų ministru.
Be Kataro ir Marokas yra atsidūręs korupcijos skandalo Europos Parlamente dėmesio centre. Iki šiol žinoma, kad Kataras mėgino daryti įtaką ES politikai. Kataras neigia bet kokį netinkamą elgesį.
Anot vokiečių leidinio „Spiegel“, kuris remiasi slaptais tyrimo dokumentais, ir Maroko užsienio žvalgyba DGED aukščiausiu lygiu siekė įtakos europarlamentarams.
J. Borrelis ketvirtadienį Rabate ketina susitikti su vyriausybės vadovu Azizu Akhannouchu, užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita ir ekonomikos atstovais.
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Liuksemburgas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). ES šalių užsienio reikalų ministrai dar nepriėmė sprendimo dėl galimų naftos importo iš Rusijos ribojimų. Buvo tik bendra diskusija, pirmadienį po ministrų susitikimo Liuksemburge sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
Tačiau jis, turėdamas omenyje tolesnes sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, pabrėžė: „Nieko neatmetame, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms“.
Anot J. Borrelio, reikėtų atskirti šiuos du energijos šaltinius ir pradėti nuo naftos. Sąskaita už naftos importą pernai buvo keturiskart didesnė nei už dujas, sakė jis. Iš esmės esą svarbu kiek įmanoma greičiau sumažinti ES energetinę priklausomybę. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, pasak J. Borrellio, prisideda prie strateginės valstybių bendrijos autonomijos.
ES diplomatijos vadovas „siaubu“ pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą. Rusų kariuomenė palieka nužudytus civilius ir sugriautus miestus. Laukiamas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje esą didina ES pasirengimą karinėmis priemonėmis toliau remti Ukrainą.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte.
„Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, – antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
Paryžius, vasario 22 d. (ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas pranešė, kad ES šalių URM vadovai suderino naujų sankcijų Rusijai, pripažinusiai separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, paketą.
„Mes vienbalsiai susitarėme dėl pirmojo sankcijų paketo, – pareiškė antradienį per spaudos konferenciją Paryžiuje J. Y. Le Drianas. – Tai svarbus momentas“.
Savo ruožtu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad sankcijos, kurių ketina imtis ES, skaudžiai smogs Rusijai. Jis taip pat pranešė, kad ES savo veiksmus koordinuoja su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada.
„Šiandien mes susitarėme, kad į mūsų sankcijų sąrašą bus įtrauktas 351 Rusijos Valstybės Dūmos narys, balsavęs už šį tarptautinės teisės ir Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pažeidimą, – pareiškė J. Borrellis. – Mes susitarėme taikyti sankcijas 27 fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Sankcijų taip pat bus imtasi prieš bankus, kurie finansuoja operacijas Donbaso teritorijoje. Šių bankų J. Borrellis neįvardijo.
„Mes stebėsime Rusijos elgesį ir būsime pasirengę taikyti jai dar griežtesnes sankcijas“, – pridūrė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, trečiadienį atvykęs į Ukrainą, pažadėjo visapusišką bloko paramą šaliai, baiminantis Maskvos planų surengti puolimą ir artėjant JAV bei Rusijos deryboms dėl šios krizės.
Vizitas vyksta Vakarams bandant atgrasyti Maskvą nuo puolimo prieš kadaise draugišką kaimyninę valstybę, kuri nuo 2014 metų kovoja su prokremliškais separatistais dviejuose rytiniuose regionuose, besiribojančiuose su Rusija.
„Esame čia pirmiausia tam, kad patvirtintume visapusišką Europos Sąjungos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakė J. Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Bet kokia karinė agresija prieš Ukrainą turės nemalonių pasekmių ir didelių išlaidų, – sakė jis Stanyca Luhanska kaime Luhansko regione. – Ir mes su JAV, NATO ir kitais panašiai mąstančiais partneriais deriname veiksmus, siekdami deeskalacijos“.
D. Kuleba sakė, kad Ukraina ir ES turi bendrą tikslą – „diplomatinėmis priemonėmis deeskaluoti situaciją, kad Maskva sumažintų įtampą ir atsisakytų savo agresyvių ketinimų“.
J. Borrellio vizitas – pirmasis ES užsienio politikos vadovo vizitas Rytų Ukrainoje nuo tada, kai prieš beveik aštuonerius metus prasidėjo karas.
J. Borrellis sakė, kad dabar tam tinkamas laikas, nes „geopolitinis kraštovaizdis keičiasi labai greitai, o konfliktas prie Ukrainos sienų linkęs tik gilėti“.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją planuojant invaziją, kadangi ši prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai ketina sekmadienį atvykti į dviejų dienų derybas Ženevoje dėl krizės, Kremliui pateikus daugybę reikalavimų Vašingtonui.
Briuselis baiminasi, kad bus nustumtas į šalį, JAV ir Rusijai ėmus diskutuoti apie galios pusiausvyrą Europoje.
„Europoje nebus saugumo, jei Ukraina nebus saugi. Ir aišku, kad bet kokia diskusija dėl Europos saugumo turi apimti ES ir Ukrainą”, – trečiadienį tvirtino J. Borrellis.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti… kalbantis vienam su kitu“. Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus”.
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
Pašiepiama ponia Angela Merkel ir ponas Barakas Obama
Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
ES: pandemija didina smurtą prieš LGBTI žmones. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis Bendrijos vardu atkreipė dėmesį į dėl pandemijos blogėjančią gėjų, lesbiečių, translyčių, interseksualų ir biseksualų padėtį.
„COVID-19 pandemija paskatino dar didesnį smurtą ir diskriminaciją LGBTI žmonių atžvilgiu“, – pareiškė J. Borrellis sekmadienį, prieš pirmadienį (gegužės 17 d.) minimą tarptautinę kovos su neapykanta seksualinėms mažumoms dieną.
Tai, pavyzdžiui, apima yra šeiminį smurtą, internete ir ne internete skleidžiamą neapykantą bei nusikaltimus iš neapykantos. J. Borrellis pabrėžė, kad visi žmonės gimė laisvi ir lygiateisiai. ES, ano jo, patvirtina savo įsipareigojimą ginti ir skatinti ir LGBTI žmonių teises. Bendrija esą susirūpinusi, kad 69 šalyse tos pačios lyties asmenų santykiai yra kriminalizuoti, o 11 valstybių už tai net gresia mirties bausmė.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Dešimtys Europos Parlamento narių paragino Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį atsistatydinti po „žeminamo“ jo vizito Maskvoje, kuris „padarė didelės žalos ES reputacijai“.
„Per praėjusią savaitę vykusį vizitą ponas J. Borrellis ne kartą nesugebėjo apginti ES interesų“, – teigiama Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen skirtame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 80 europarlamentarų.
„Manome, kad Europos Komisijos pirmininkė turėtų imtis veiksmų, jei ponas J. Borrellis neatsistatydins savo noru“, – pažymima laiške.
J. Borrellis sulaukė kritikos po vizito Maskvoje, kur politikas atvyko paraginti paleisti įkalintą Rusijos disidentą Aleksejų Navalną, tačiau nesėkmingai.
Netrukus po bendros spaudos konferencijos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris retkarčiais atvirai rodė priešiškumą, paaiškėjo, kad Rusija išsiuntė tris ES diplomatus dėl tariamo dalyvavimo A. Navalno šalininkų protestuose. J. Borrellis prašė atšaukti sprendimą, bet tai nedavė jokių rezultatų.
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, J. Borrellis turėjo paprieštarauti S. Lavrovui, kuris kalbėjo apie ES „aroganciją“ dėl A. Navalno bylos, ir nutraukti vizitą, kai tik sužinojo apie diplomatų išsiuntimą.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusija nenori dialogo su Europa ir atsisakė atmesti tolesnes sankcijas Maskvai dėl jos elgesio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, skelbia „Euronews“.
Tviteryje paskelbtame pareiškime J. Borrellis teigia, kad jo vizitas Rusijoje parodė, jog Rusija nenori pasinaudoti galimybe užmegzti konstruktyvesnį dialogą su ES. „Apmaudu dėl to ir turėsime padaryti išvadas“, – teigė jis.
Pasak J. Borrellio, Europa ir Rusija „tolsta“ po „komplikuoto“ jo vizito Maskvoje, kurio metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose.
J. Borrellis pažymi, kad Europos ir Rusijos santykiai jau kelerius metus yra prasti, bet po A. Navalno apnuodijimo, dėl kurio opozicionierius kaltina Rusijos valstybę, santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje A. Navalnas sugrįžo į Rusiją ir netrukus buvo sulaikytas, o tada įkalintas.
Jo areštas ir nuteisimas laisvės atėmimo bausme paskatino Rusijoje masinius gatvės protestus, kurių metu dauguma protestuotojų tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
J. Borrellis vyko į Maskvą aptarti šio incidento su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo.
„Agresyviai surengta spaudos konferencija ir trijų ES diplomatų išsiuntimas mano vizito metu rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti konstruktyvesnio dialogo su ES galimybe “, – rašė J. Borrellis.
Vasario 22 d. numatytas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptartas J. Borrellio vizitas Rusijoje ir tolesnės sankcijos Rusijai.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo bloko raginimą Rusijai paleisti opozicionierių Aleksejų Navalną, praneša agentūra „Reuters“.
J. Borrelis teigė, kad derybos su S. Lavrovu buvo atviros ir intensyvios, ir jų metu jis paragino Maskvą paleisti įkalintą Kremliaus kritiką A. Navalną.
„Aš perdaviau ministrui S. Lavrovui gilų mūsų susirūpinimą ir prašymą jį paleisti bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo“, – per spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė J. Borrellis, omenyje turėjęs A. Navalno apnuodijimą Rusijoje pernai rugpjūtį.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį skrenda į Maskvą, jis sieks spausti Kremlių dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su protestuotojais.
Pirmasis aukšto lygio ES pasiuntinio vizitas į Rusiją nuo 2017 m. susilaukė kai kurių ES valstybių narių kritikos, esą Maskva apsilankymą gali palaikyti įrodymu, kad Briuselis yra pasiruošęs grįžti prie normalių santykių.
Tačiau J. Borrellis pažadėjo Kremliui perduoti „aiškią žinią“, nors Maskva ignoruoja Vakarų raginimus paleisti Vladimiro Putino oponentą A. Navalną, kuriam antradienį buvo paskelbta beveik trejų metų nelaisvės bausmė.
„Privalome įsitraukti būtent tada, kai reikalai eina blogyn“, – pirmadienį sakė J. Borrellis.
Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
