Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Jūros šventėje, pagerbė žuvusiuosius Baltijos jūroje.
Prezidentas dalyvavo tradicinėje vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonijoje, kurios metu į Baltijos jūrą nuleisti vainikai iš karo laivo „Jotvingis“. Ceremonijoje žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.
Ši ceremonija – kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, kurioje kasmet pagerbiami žuvę jūroje, taip pat ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami mūsų šalies jūreivystės istoriją.
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, kuri skirta Karinių jūros pajėgų 30-mečiui pažymėti.
Prezidentas G. Nausėda šeštadienį taip pat bendravo su klaipėdiečiais ir miesto svečiais, dalyvaujančiais Jūros šventės renginiuose, apsilankė istoriniame burlaivyje „Meridianas“.
Istorinių jūrinių minų (I ir II pasaulinių karų) paieškos operacija. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės nuotr.
Lietuvos karininko komandoro Audriaus Venckūno vadovaujama NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) kartu su Danijos karališkojo laivyno priešmininiais laivais Danijai priklausančiame Kategato sąsiauryje (tarp Danijos ir Švedijos) išžvalgė 23 kvadratinių jūrmylių plotą (apie 42 kvadratiniai km) ir jūros dugne surado 20 laivybai pavojingų minų.
Istorinių jūrinių minų (Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų) paieškos operacija vyko gruodžio 1–9 d. Joje dalyvavo keturi NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės laivai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos, taip pat du Danijos karališkojo laivyno priešmininiai laivai.
Visi surinkti duomenys apie nustatytus jūros dugno objektus, kaip teigiama Karinių jūrų pajėgų pranešime, buvo perduoti Danijos karališkajam laivynui tolesniems veiksmams atlikti.
„NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė šiemet jau antrą kartą grįžo į Danijos sąsiaurį ir abu kartus dugne buvo surasta daugybė istorinių sprogmenų. Tai įrodo ne tik tai, kad iki šiol vis dar egzistuoja niūrus Antrojo pasaulinio karo paveldas šiuose vandenyse, bet ir parodo šiuolaikinės kovos su minomis veiksmingumą. Šiemet įvykdėme savo užduotį padaryti Danijos teritorinius vandenis saugesne vieta laivybai, žvejybai ir kitai jūrinei veiklai“, – sakė NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė vadas A. Venckūnas.
Kol grupės priešmininiai laivai vykdė savo pagrindinę minų paieškos užduotį, NATO laivų grupės flagmanas N42 „Jotvingis“ vykdė bendras manevravimo jūroje pratybas su Danijos karališkojo laivyno fregata HDMS „Peter Willemoes“. Istorinių jūrinių minų (I ir II pasaulinių karų) paieškos operacija. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės nuotr.
Ši jūrinių minų paieškos operacija, kaip nurodoma Karinių jūrų pajėgų pranešime, šiemet buvo paskutinė žyminti NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės aktyvių veiksmų jūroje pabaigą. Nuo 2020 m. rugpjūčio iki gruodžio NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė iš viso dalyvavo septyniose jūrinių istorinių minų paieškos ir sunaikinimo operacijose. Šių operacijų metu bendrai buvo išžvalgytas 125 kvadratinių jūrmylių (apie 231 km²) plotas įvairiuose Šiaurės Europos (įskaitant trijų Baltijos valstybių) vandenyse.
Buvos surasto 73 jūrinės minos, kurių dauguma buvo sunaikintos. Kitų duomenys ir aptikimo koordinatės perduotos tų valstybių kariniams laivynams, kurių teritoriniuose vandenyse ir ekonominėse zonose buvo vykdytos operacijos.
NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupę, vadovaujama kmdr. A. Venckūno, šiuo metu sudaro: flagmanas (laivas-vadavietė) „Jotvingis“ (Lietuva) su tarptautiniu štabu, ir trys priešminiai laivai – „Admiral Cowan“ (Estija), „Sulzbach-Rosenberg“ (Vokietija) ir „Imanta“ (Latvija).
Išlydėti štabo ir aprūpinimo laivo ,,Jotvingis“ įgula ir kariai. Karinių jūrų pajėgų nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Arūnas Mockus ceremonijos metu ketvirtadienį atsisveikino su karo laivo ,,Jotvingis“ (N42) įgula ir priskirtais kariais, liepos 20-ąją išplauksiančiais atstovauti Lietuvai NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje (SNMCMG1).
Šiai grupei nuo birželio 18 dienos vadovauja Karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras Audrius Venckūnas, pakeitęs Norvegijos karininką komandorą Henningą Knudseną-Hauge’ą.
Kadangi flot. adm. A. Mockus pajėgų vadas bus iki rugpjūčio 3 d., Karinių jūrų pajėgų vadas iš anksto padėkojo kariams už drauge vykdytą tarnybą.
Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. A. Venckūnas vadovavo priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.
„BALTOPS 2020“ pratybos mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – sakė kmdr. A. Venckūnas.
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė yra NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtinė dalis. Laivai Baltijos jūroje dislokuojami siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, sakoma Karinių jūrų pajėgų pranešime.
Komandoras Audrius Venckūnas perima vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei. Vyr. srž. Marius Vågenes Villanger nuotr.
Šią savaitę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkas kmdr. Audrius Venckūnas perėmė vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei (SNMCMG1) iš Norvegijos kmdr. Henningo Knudseno-Haugės. Tai ne tik didelė garbė ir atsakomybė, bet ir stiprus pasitikėjimas Lietuva kaip stipria NATO partnere, pabrėžia Lietuvos kariuomenė.
Komandoras Audrius Venckūnas. Ltn. Tomo Donausko nuotr.
Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. A. Venckūnas vadovavo jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.
„BALTOPS 2020“ pratybos mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas kmdr. A. Venckūnas.
Karininkas grupei vadovaus pusę metų iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42).
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė ir ją sudarantys laivai yra NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtinė dalis. Laivai Baltijos jūroje dislokuojami siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis dalyvaus kasmetinėse kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė 2019/2“.
Mokymų metu nuo Karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ denio Oro gynybos bataliono kariai atliks kovinius šūvius į oro taikinius RBS-70 sistemomis.
Pratybos vyks Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Juodkrantės.
Šiais mokymais bus siekiama įvertinti oro gynybos baterijų taikytojų pasiruošimą naikinti oro taikinius iš raketinio oro gynybos komplekso RBS-70.
