Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas su JAE valstybės ministru Khalifa Shaheen Al Mararu Niujorke. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Niujorke pirmadienį susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų valstybės ministru Khalifa Shaheen Al Mararu ir pažymėjo matantis dideles galimybes plėsti šalių ekonominius santykius.
Susitikimo metu aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės, Lietuvos dalyvavimas „EXPO 2020“, Lietuvos ir JAE verslo forumas.
„Turime galimybių plėsti ekonominius santykius, skatinti investicijas, atverti kelius įvairiems turizmo maršrutams. Mūsų šalys geografiškai gal ir toli viena nuo kitos, bet mes turime daug bendrų interesų bei didžiulį potencialą dirbti kartu. Išgirdau patikinimą iš ministro, kad Lietuva JAE yra įdomi ir patraukli verslo partnerė“, – sakė ministras G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie teisinio bendradarbiavimo iššūkius, ministras G. Landsbergis paragino JAE paspartinti Lietuvai svarbių tarptautinių sutarčių, tokių kaip investicijų skatinimas, teisinės pagalbos bei ekstradicijos, rengimą.
Susitikime ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva remia ir skatina JAE iniciatyvas ir pastangas, susijusias su siekiu švelninti klimato kaitos padarinius, taip pat su inovacijų skatinimu.
Ministrai, kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, aptarė aktualiausius dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus, išreiškė paramą kandidatams į įvairias JT organizacijas. Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pakvietė JAE valstybės ministrą Khalifą Shaheen Al Mararą apsilankyti Lietuvoje.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis. EPA – ELTA nuotr.
Talibanui perėmus valdžią iš Afganistano pabėgęs prezidentas Ashrafas Ghanis yra Abu Dabyje. Jungtiniai Arabų Emyratai A. Ghanį ir jo šeimą priėmė „dėl humanitarinių priežasčių“, pranešė Užsienio reikalų ministerija Abu Dabyje, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra WAM.
A. Ghanis pabėgo iš šalies, kai Talibanas sekmadienį priešpiet pasiekė Kabulo apylinkes. Jis savo žingsnį argumentavo nerimu dėl gyventojų sostinėje saugumo. Jis esą norėjęs užkirsti kelią „kraujo praliejimui“. Jei jis būtų likęs, esą būtų žuvę „daugybė patriotų“, o Kabulas būtų buvęs sugriautas.
Talibanas netrukus praktiškai be kovos įžengė į sostinę ir praėjus beveik 20 metų nuo Vakarų dalinių invazijos į Afganistaną grįžo į valdžią.
Jungtiniai Arabų Emyratai netolimoje praeityje ne kartą suteikė prieglobstį aukštiems užsienio šalių atstovams, turintiems problemų savo šalyje. Pernai į Emyratus pasitraukė korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas. Už akių penkerių metų laisvės atėmimo bausme nuteista buvusi Tailando premjerė Yingluck Shinawatra Dubajuje rado prieglobstį 2017-aisiais.
J. Lapidas atidarė Izraelio ambasadą JAE. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Izraelio užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas per savo istorinį vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) Abu Dabyje atidarė Izraelio ambasadą. Izraelis nori taikos „su visais savo kaimynais“, – sakė jis antradienį per ceremoniją. J. Lapidas yra pirmasis Izraelio diplomatijos vadovas, kuri lankosi šioje monarchijoje.
Abi šalys tik praėjusį rugsėjį normalizavo savo santykius.
J. Lapidas tviteryje paskelbė nuotrauką, kaip jis kartu su JAE kultūros ministre Nura al-Kaabi perkerpa mėlynos ir baltos spalvų juostą ir atdaro ambasadą. Artimieji Rytai yra „mūsų tėvynė; mes esame čia, kad liktume“, – kalbėjo J. Lapidas. Jis paragino visas regiono šalis tai pripažinti. „Ir su mumis kalbėti“, – pridūrė jis.
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pirmosios Izraelio ambasados atidarymą Persijos įlankos šalyje pavadino „istoriniu“.
Izraelis praeitą rugsėjį, tarpininkaujant JAV, pasirašė susitarimus, kuriais buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su JAE ir Bahreinu. Iki tol Egiptas ir Jordanija buvo vienintelės arabų valstybės, palaikančios diplomatinius santykius su Izraeliu.
Palestiniečiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį šimtai palestiniečių keliuose Vakarų Kranto miestuose surengė protestų, prieš įvyksiant ceremonijai, kurios metu Vašingtone bus pasirašyti santykių normalizavimo sandoriai tarp dviejų Persijos įlankos šalių ir Izraelio.
Demonstrantai mojavo Palestinos vėliavomis ir laikė ženklus, ant kurių buvo matyti užrašai „Ne normalizacijai ir okupacijai“. Ši diena buvo pavadinta „Populiariojo atmetimo diena“ (angl. Day of Popular Rejection).
Vėliau planuojama surengti papildomą protestą Ramalos mieste.
Ceremonija, kurios metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Bahreinas pasirašys atskirus santykių normalizavimo sandorius su Izraeliu, vyks Baltuosiuose rūmuose ir įtvirtins pirmuosius didelės svarbos susitarimus tarp arabų šalių ir žydų valstybės per ketvirtį amžiaus.
Viename susitarimų taip pat numatomas Izraelio atsisakymas aneksuoti Vakarų Krantą. Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
Palestinos valdžia kritikuoja šiuos taikos sandorius, kurie sudarinėjami nepaisant to, jog nėra vykdomas joks rimtas taikos procesas.
Palestiniečių frakcijos paragino antradienį surengti demonstracijų prie JAV, Izraelio ir Bahreino ambasadų visame pasaulyje.
Mauritanijos sostinėje Nuakšote saugumo pajėgos išvaikė prie JAV ambasados vykusį protestą. Demonstrantai laikė plakatus su įvairiais šūkiais ir taip atmetė bet kokį santykių su Izraeliu normalizavimą.
Saudo Arabija atmeta santykių normalizavimą su Izraeliu. EPA-ELTA nuotr.
Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas trečiadienį lankydamasis Berlyne pareiškė, kad taika tarp Izraelio ir palestiniečių turi būti pasiekta remiantis tarptautiniu mastu pripažintais principais. „Kai tai bus padaryta, viskas bus įmanoma“, – pridūrė jis.
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai praėjusią savaitę apstulbino pasaulį, paskelbdami, kad užmezga diplomatinius santykius. Emyratai po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezganti diplomatinius santykius su Izraeliu.
Susitarimas pasiektas tarpininkaujant Vašingtonui. Jis po maždaug trijų savaičių turėtų būti pasirašytas Baltuosiuose rūmuose. Susitarimas numato ir laikiną Izraelio atsisakymą aneksuoto dalį Vakarų Kranto.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras su kolega iš Vokietijos Heiko Maasu aptarė virtinę tarptautinių temų, įskaitant konfliktus Jemene ir Libijoje.
Saudo Arabija šiuo metu pirmininkauja G-20 šalių grupei ir lapkritį rengia viršūnių susitikimą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį teigė, kad Ankara gali nutraukti diplomatinius santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), kai šie pasirašė susitarimą su Izraeliu.
„Užsienio reikalų ministrui daviau įsakymą. Sakiau, kad galėtume įšaldyti diplomatinius santykius su Abu Dabio administracija arba atšaukti mūsų ambasadorių“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Pasirašęs susitarimą Izraelis pažadėjo stabdyti suplanuotą palestiniečių teritorijų aneksiją mainais už santykių su JAE normalizavimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Muhamedu bin Rašidu Al Maktumu (Mohammed bin Rashid Al Maktoum) aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse.
Pasak Prezidentės, nors Lietuva ir JAE yra itin skirtingos, bet abi šalis vienija ambicingi tikslai, didelis intelekto potencialas ir noras būti pirmaujančiomis. Pasitelkę savo gebėjimus išgyvenome milžinišką transformaciją ir sukūrėme pažangias valstybes, todėl dalydamiesi savo patirtimi galime pasiekti dar daugiau.
Lietuvai jau pavyko įsitvirtinti kaip lyderei informacinių ir aukštųjų technologijų srityje: pirma vieta Europos Sąjungoje (ES) ir trečia pasaulyje pagal 4G interneto sklaidą, jau testuojame 5G internetą, tapome finansinių technologijų centru regione, eksploatuojame saulės jėgaines įvairiose šalyse. Lietuvos patirtis inovacijų srityje sulaukė didelio pripažinimo ir susidomėjimo JAE. Šalies ekonomikos ministras Sultanas Bin Saidas Al Mansūris (Sultan Bin Saeed Al Mansoor) kitąmet pažadėjo atvykti į Lietuvą su didele verslo delegacija.
Dubajus dėl išradingų IT sprendimų, drąsios vizijos, įspūdingos architektūros pelnė ateities miesto vardą. Todėl Lietuvos verslas domisi galimybėmis dirbti šioje augančioje ir itin pelningoje rinkoje.
JAE garsėja palankiu klimatu verslui, patogia mokesčių sistema – čia nėra pelno mokesčio, veikia 7 laisvosios ekonomikos zonos. Tačiau užsienio verslas susiduria ir su įvairiomis kliūtimis: yra daug specifinių reikalavimų ir barjerų, sudėtinga rasti patikimų importuotojų, susiduriama su logistinėmis problemomis. Į rinką atėję investuotojai privalo turėti vietinį verslo partnerį ir įdarbinti bent vieną JAE pilietį.
Siekiant valstybiniu lygmeniu padėti Lietuvos verslui, Prezidentės oficialaus susitikimo metu pasirašyti du susitarimai tarp Lietuvos ir JAE – Ekonominio ir techninio bendradarbiavimo susitarimas ir Energetikos memorandumas.
Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas paskatins prekybos, investicijų, transporto, mokslo, technologijų, žemės ūkio, energetikos, turizmo, aplinkosaugos, švietimo, sveikatos apsaugos ryšius. Šio susitarimo pagrindu bus įsteigta tarpvalstybinė komisija, kuri padės šalinti bendradarbiavimui trukdančius apribojimus.
Energetikos memorandumas leis Lietuvai perduoti savo atsinaujinančiosios energetikos patirtį. Dubajus kuria didžiausią pasaulyje saulės energijos parką ir siekia ateityje 75 proc. energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvos verslininkai jau eksploatuoja saulės elektrines Malaizijoje ir Pietų Afrikoje, todėl yra pajėgūs dalyvauti aukščiausio lygio projektuose.
Prezidentė Dubajuje atidarė pirmą kartą aukščiausiu lygiu rengiamą Lietuvos ir JAE verslo forumą, kuriame dalyvauja per 20 mūsų šalies įmonių. Pasak Prezidentės, sumanūs Lietuvos verslininkai jau yra daug pasiekę JAE rinkoje, o šis ypač aukšto lygio forumas padės kurti ir naujas sėkmės istorijas.
JAE jau parduodami ir vertinami lietuviški baldai, elektros prietaisai, maisto produktai. Transporto valdymo sprendimus kurianti įmonė „Ruptela“ patenka į geriausių šios srities įmonių penketuką, o lietuvių sukurtomis GPS sistemomis naudojasi ir JAE policija. Sėkmės sulaukė ir baldų įmonė „Narbutas“ – per 3 metus lietuviai čia savo pardavimus išaugino net 300 proc. Ypač gerai sekasi maisto pramonei – JAE galima rasti lietuviško vandens, šokolado, sūrio ir ledų.
Dubajuje taip pat veikia aktyvi lietuvių profesionalų bendruomenė. Vizito metu šalies vadovė padovanojo tautiečiams trispalvę ir davė startą juos vienijančios Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje veiklai.
Oficialaus vizito į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Abu Dabio sosto įpėdiniu Mohamedu bin Zajedu bin Suntanu Al-Najenu (Mohammed bin Zayed bin Sultan Al-Nahyan). Susitikime daugiausia dėmesio skirta Lietuvos ir JAE ryšių stiprinimui prekybos, energetikos ir inovacijų srityse. Vadovai taip pat aptarė tarptautinę saugumo padėtį, kovos su terorizmu bei ekstremizmu svarbą, JAE bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir NATO.
Prezidentės susitikimas su būsimuoju JAE vadovu atveria naują Lietuvos ir JAE santykių etapą. Ekonomikos, prekybos ir politikos klausimų aptarimas aukščiausiu lygiu – unikali galimybė Lietuvos verslininkams, aukštųjų technologijų specialistams, ūkininkams geriau įsitvirtinti pažangioje ir sparčiai augančioje JAE rinkoje, kuri yra vartai ir į visos Persijos įlankos rinką, rašoma Prezidentės tarnybos pranešime.
Gausūs gamtos ištekliai ir apgalvotos investicijos į technologijas JAE per 4 dešimtmečius pavertė viena turtingiausių pasaulio šalių. Tačiau šios valstybės ambicija – tapti nepralenkiama inovacijų lydere pasaulyje. Prezidentės teigimu, Lietuva turi ką pasiūlyti JAE – lietuviški lazeriai, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų technologijos pasauliui jau tapo kokybės ir pažangos ženklu.
Jungtiniams Arabų Emyratams mūsų šalies mokslininkai ir jų žinios gali būti ypač naudingi vystant lazerių technologijų centrą naujai įkurtame Masdaro mokslo ir technologijų universitete Abu Dabyje. Lietuvos gaminami moksliniai lazeriai yra eksportuojami daugiau kaip į 100 šalių ir užima net 10 proc. pasaulinės rinkos. Dar viena niša bendradarbiauti – atsinaujinančioji energetika. JAE beveik visą elektrą pasigamina iš dujų, o Lietuva yra tarp pažangiausių valstybių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų srityje – mūsų šalyje gaminami saulės elementai pagal efektyvumą Europoje užima 3 vietą.
Prezidentės vizito metu, trečiadienį, planuojama pasirašyti Lietuvos ir JAE ekonominio ir techninio bendradarbiavimo sutartį bei du memorandumus – Energetikos ir Verslo bendradarbiavimo skatinimo. Dubajuje taip pat pirmą kartą rengiamas aukšto lygio Lietuvos ir JAE verslo forumas.
Didelis ir dar neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo potencialas glūdi ir tradicinėse ekonomikos šakose, tokiose kaip žemės ūkis. JAE importuoja net 90 proc. maisto produktų. Čia sėkmingai jau parduodami lietuviški javai, žuvis, pieno produktai, bet iki šiol negalėjome įvežti mėsos ir kiaušinių. Per Prezidentės vizitą šis klausimais išspręstas ir galutinai suderinti mėsos ir kiaušinių eksporto sertifikatai. Tai suteiks naujų galimybių ir atvers pasaulinės prekybos kelius mūsų maisto pramonei – daug Lietuvos įmonių laukia šių leidimų. Lietuva sieks eksportuoti į JAE ir gyvus galvijus.
Šiemet Lietuva ir JAE mini diplomatinių santykių sukūrimo 25-metį. JAE yra vienas artimiausių mūsų partnerių Artimuosiuose Rytuose: mus sieja bendras požiūris į kovą su terorizmu ir ekstremizmu, JAE gaudžiai bendradarbiauja su JAV ir NATO. Tiek Lietuva, tiek JAE apmokė Afganistano saugumo pajėgas, kartu dalyvaujame JAV vadovaujamoje misijoje „Įgimtas ryžtas“ Irake ir Sirijoje.
Su JAE turime sėkmingo bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose pavyzdžių: JAE palaikė Lietuvos kandidatūrą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, šalys palaikė viena kitą rinkimuose į UNESCO Vykdomąją tarybą, Lietuva pasisakė už JAE iniciatyvą parodą „EXPO 2020“ surengti Dubajuje. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai buvo pasiektas JAE bevizis režimas su Šengeno erdvės valstybėmis. Lietuva palaiko derybų atnaujinimą dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos.
Diplomatinę Kataro krizę, anot amerikiečių žiniasklaidos, sukėlė rusų programišių inicijuota melagingos informacijos kampanija. Rusų programišiai valstybinėje Kataro naujienų agentūroje paliko „melagingą“ medžiagą, kuri paskatino Saudo Arabiją ir kelias kitas šalis nutraukti diplomatinius santykius su Kataru, pranešė stotis CNN, remdamasi JAV žvalgybos darbuotojais.
Atsargiai – hakeriai
Anot CNN, Kataro vyriausybė nurodė, kad gegužės 23-iąją buvo paskelbta melaginga informacija apie Kataro vadovybę, kuri atrodė palanki Iranui ir Izraeliui. Be to, joje buvo abejojama, ar JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) gali išsilaikyti poste.
Kataro užsienio reikalų ministras šeichas Mohamedas Bin Abdulrahmanas al Thanis (Mohammed Bin Abdulrahman al-Thani) CNN sakė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) patvirtino programišių išpuolį ir „melagingų žinių“ istoriją. „Kokie bebuvo kaltinimai, jie remiasi melaginga informacija“, – sakė jis.
Jei kaltinimai Rusijai pasitvirtins, tai rodys, kad Maskva siekia sužlugdyti JAV užsienio politiką. Anot amerikiečių tyrėjų, Rusija programišių ataka norėjo pakurstyti įtampą tarp JAV ir jų sąjungininkių.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkės Bahreinas, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai pirmadienį netikėtai nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Tai, be kita ko, buvo argumentuojama Dohos ryšiais su „teroristinėmis organizacijomis“.
Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.
Sausiausias periodas per 900 metų
Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.
Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.
SOS: vandens ir maisto!
Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!
Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?
Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.
Blogas oras pranašauja konfliktą
Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.
Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.
Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.
Artimuosiuose Rytuose bus ankšta
Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.
Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.
Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?
Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.
