Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmąją vizito JAV dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Vėlyvą pirmadienio vakarą Lietuvos laiku šalies vadovas sakys kalbą 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje ir akcentuos darnaus vystymosi svarbą.
Savo kalboje JT aukšto lygio susitikimo dalyviams, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, Lietuvos vadovas akcentuos, kad pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę yra didelė, bet dar nepakankama. Darnaus vystymosi darbotvarkę sudaro bendrai pasaulio valstybių sutarti 17 tikslų, orientuoti į socialinės atskirties, švietimo, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, inovacijų ir ekonomikos augimo, lygybės ir kitus tikslus.
JT narėms G. Nausėda pabrėš didelę solidarumo svarbą. „Mums solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną klausimą – klimato kaitos. Reikia imtis skubių veiksmų. Stiprindami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – teigia prezidentas.
Dėl pandemijos grėsmės kai kurios diskusijos JT šiemet vyksta nuotoliniu būdu.
Pirmadienį JT Generalinės Asamblėjos paraštėse prezidento dar laukia dvišaliai susitikimai su kitų valstybių lyderiais. Susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu tikslas – išreikšti paramą Kosovo nepriklausomybei ir ES integracijos siekiams, taip pat paskatinti Kosovą ir toliau vykdyti būtinas reformas teisinės valstybės, pagrindinių teisių, teisingumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse.
Susitikime su Norvegijos ministre pirmininke Erna Solberg bus aptariami regioninio saugumo klausimai, nelegalios migracijos iššūkis bei atsakas į Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką.
Pirmąją vizito JAV dieną šalies vadovas taip pat dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Niujorke, atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes.
JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja beveik 200 pasaulio valstybių vadovai, tarp jų ir su tiesiogine pratybų „Zapad 2017“ grėsme susiduriančių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentai.
Šalies vadovės teigimu, pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją, tačiau Ukrainoje ir greta NATO rytinės sienos Rusija taiko tuos pačius šantažo ir agresijos metodus.
„Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis“, – sakė Lietuvos vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga ginti taiką visame pasaulyje, tačiau nepaisydama to ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama JT Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžia melagingas žinias bei agresyvią, destabilizuojančią propagandą. O energetinis šantažas jau seniai tapo Rusijos itin mėgstamu ginklu. Baltarusijoje, vos už 40 km nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo AE, kuri tampa geopolitiniu ginklu, neatitinkančiu pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Prezidentės teigimu, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Pasak šalies vadovės, tarptautinei bendruomenei pristinga ryžto ir drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias pati sukūrė, būtų laikomasi. „Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja“, – teigė Prezidentė.
Tokia padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nevisaverčiai bei nesulaukia tinkamo atsako. Todėl reikia liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Agresija nepavers stipresniu ir nepelnys nė lašo pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau. Žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, būtina pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti. Todėl reikia pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
Jungtinių Tautų tribūnoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šių metų diskusijos tema kviečia susitelkti į žmones ir į mūsų pareigą užtikrinti jų taikią ir darnią ateitį.
Tačiau šiandienos pasaulyje, kaip niekada anksčiau, taikiai ateičiai kyla grėsmė.
Autoritariniai režimai ir toliau nebaudžiami tęsia žudynes, ekstremistinės ideologijos su nekaltais žmonėmis elgiasi nenusakomai žiauriai, žūsta tūkstančiai palikusių namus ir ieškančių geresnio ir taikesnio gyvenimo.
Pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją bei kai kuriuos kitus regionus, tačiau ir Ukrainoje bei greta NATO rytinės sienos, Rusija taiko tuos pačius šantažo, patyčių ir agresijos metodus.
Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.
Nepaisant to, kad Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga yra ginti taiką visame pasaulyje, ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžią melagingas žinias bei destabilizuojančią propagandą.
Rusijos itin mėgstamu ginklu jau seniai tapo energetinis šantažas. Baltarusijoje, vos keturiasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo atominę elektrinę, kuri yra geopolitinis ginklas, neatitinkantis pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Ponios ir ponai, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai ir nepaisymas nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Vėl ir vėl pristygstame drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias patys sukūrėme, būtų laikomasi. Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja.
Padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nesaugūs. Todėl turime liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
Agresija niekada nieko nepavers stipresniu. Ji niekada niekam nepelnys nė lašelio pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas.
Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau.
Privalome išmokti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nes žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio.
Galiausiai, mes turime pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų ir nestabilumo. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti.
Dabar turime pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Dėkoju už dėmesį.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
XXX
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Rusijai ir Baltarusijai pradedant karines pratybas „Zapad 2017“, Lietuvos pasiruošimas galimiems incidentams yra geresnis nei kada nors anksčiau.
„Mes esame gerokai geriau pasirengę negu per „Zapad“ pratybas 2009 m. ir 2013 m. Dabar mes ir patys pasirengę geriau – daugiau atgrasymo ir gynybinių instrumentų turime savo teritorijoje, taip pat mums padeda mūsų partneriai ir draugai iš NATO – daugiau girdėti, daugiau matyti ir daugiau žinoti“, – interviu LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad dėl pratybų nereikia nei gąsdintis, nei perdėtai reaguoti.
Prezidentė per „Zapad“ pratybas išvyksta į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Lietuvos vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė vis dėlto patikino, kad bus nuolat pasiekiama.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kariuomenė gali reaguoti tik tokiu atveju, jeigu kitos šalies kariuomenė peržengia Lietuvos sieną. Tai štai tuomet jau įsijungiu aš, kur bebūčiau, esu pasiekiama 24 valandas per parą ir duodu komandą įsijungti kariuomenei. Bet, jeigu tokia situacija įvyktų, pirmuoju lėktuvu grįžtu į Lietuvą ir čia turi būti visiškai aišku visiems“, – teigė Prezidentė, pabrėžianti, kad karinės invazijos galimybę vertina kaip mažai tikėtiną, o į smulkius vidaus incidentus turėtų reaguoti vidaus reikalų sistemos struktūros. Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo metu lieka kiti aukščiausieji šalies pareigūnai – Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak D. Grybauskaitės, Niujorke ji lankysis su kaimyninių šalių prezidentais ir sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į regiono problemas.
„Tik trims dienoms išvykstu. Vyksta visų penkių valstybių prezidentai – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir aš, – nes turime visi kartu kalbėti, kaip vertiname tokias pratybas. (…) Parodome, kad nebijome, kad mūsų išgąsdinti negalima ir kad mes visi kolektyviai kartu būsime ta jėga, tas balsas, kurio negalima užgožti ir kurį tikrai girdės pasaulis“, – sakė Prezidentė.
Lietuvos vadovė JT Generalinėje Asamblėjoje sakys kalbą, kuria sieks priminti pasauliui apie įtampas Baltijos regione.
Niujorke Prezidentė planuoja dalyvauti ir dvišaliame susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres), su kuriuo, be kita ko, ketina kalbėti apie Baltijos regiono saugumą. Numatytas susitikimas ir su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) saugumo ir dvišaliais klausimais.
Pratybos „Zapad 2017“ truks nuo rugsėjo 14 iki 20 dienos.
