juodaodis

Atsargiai

JAV buvęs policininkas nuteistas kalėti 22 metus už Georgeo Floydo nužudymą. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį JAV buvęs policininkas Derekas Chauvinas buvo nuteistas kalėti 22 su puse metų už juodaodžio vyro, Georgo Floydo, nužudymą. Po jo mirties JAV kilo demonstracijos prieš rasizmą ir policijos smurtą, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Dar balandžio mėnesį D. Chauviną dėl antro laipsnio nužudymo kaltu pripažino prisiekusiųjų teismas.
 
G. Floydas mirė suėmimo metu Mineapolyje 2020 m. gegužės 25 d., kai D. Chauvinas laikė prispaudęs jį prie žemės 9 minutes, atsirėmęs keliu į kaklą. Policininkai vyrą siekė suimti dėl įtarimų atsiskaičius padirbtu 20 JAV dolerių banknotu už pakelį cigarečių.
 
„Mes turime pripažinti G. Floydo šeimos skausmą. Visuomenės nuomonė nedaro įtakos mano skelbiamam nuosprendžiui“, – penktadienį teismo metu sakė teisėjas Peteris Cahillas.
 
Prokurorai reikalavo buvusį policininką įkalinti 30 metų, o jo advokatai prašė skirti lygtinį nuosprendį. G. Floydo šeimai atstovaujantis teisininkas buvo patenkintas bausme.
 
„Šis istorinis nuosprendis Floydų šeimą ir mūsų šalį vienu žingsniu priartino link gijimo, užbaigdamas bylą ir pripažindamas atsakomybę. Bent kartą policijos pareigūnui, kuris neteisėtai nužudė juodaodį vyrą, teko atsakyti“, – teigė Benas Crumpas.
 
„Diena po dienos, metai po metų policija žudo juodaodžius žmones be jokių pasekmių. Tačiau šiandien su D. Chauvinui skirta bausme mes žengiame didelį žingsnį pirmyn, o dar visai neseniai tai buvo neįsivaizduojama. Tie, kurių balsai buvo girdimi reikalaujant teisybės Georgeui Floydui turi žinoti, kad jų aktyvumas atnešė pokyčių“, – sakė teisininkas.
 
Kalbėdamas su žurnalistais, JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nuosprendis yra tinkamas.
 
Policininkas taip pat pripažintas kaltu dėl trečio laipsnio nužudymo ir antro laipsnio žmogžudystės.
 
Nepaisant iš trijų dalių susidedančio verdikto, remiantis Minesotos valstijos įstatymais, D. Chauvinas buvo nuteistas tik už patį rimčiausią kaltinimą.
 
Teisėjas paskelbė, kad 199 dienos, kurias jis jau praleido kalėjime bus įskaitytos į bausmės trukmę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.26; 08:30
Trumposios naujienos

74-ojo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkaus režisierius S. Lee. EPA-ELTA nuotr.

JAV režisierius Spike’as Lee šiemet vadovaus Kanų kino festivalio žiuri, antradienį patvirtino organizatoriai.
 
S. Lee bus pirmasis juodaodis festivalio žiuri pirmininkas.
 
Režisierius ir aktyvistas S. Lee vadovaus 74-ojo Kanų kino festivalio žiuri, kuris, kaip tikimasi, vyks liepos 6-17 dienomis. S. Lee dar pernai turėjo pirmininkauti festivalio žiuri, bet dėl pandemijos festivalis buvo atšauktas.
 
Režisierius žinomas dėl tokių filmų, kaip „Jai šito verkiant reikia“ (She’s Gotta Have It), „Elkis teisingai“ (Do the Right Thing) ir „Juodaodis iš Kukluksklano“ (BlacKkKlansman) režisūros.
 
Organizatoriai taip pat nurodo, kad pasiruošimas festivaliui įsibėgėjo, o daugiau detalių bus paskelbta ateinančiomis savaitėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 07:30
Trumposios naujienos

Riaušės Portlende. EPA-ELTA nuotr.

JAV federaliniai teisėsaugos pareigūnai panaudojo ašarines dujas bandydami išvaikyti riaušininkus, susirinkusius prie teismo rūmų Portlende, Oregono valstijoje, rašo „Deutsche Welle“.
 
Prieš tai tūkstančiai žmonių išėjo į Portlendo gatves JAV teisėjui atmetus Oregono valstijos prašymą apriboti federalinių agentų veiksmus prieš protestuotojus.
Neramumai Portlende. EPA – ELTA nuotr.
 
20 val. vakaro vietos laiku, keli šimtai kaukėtų žmonių, kai kurie dėvintys šalmus, buriavosi prie fontano, kur paprastai renkasi protestuotojai, kurie vėliau patraukia link federalinio teismo pastato.
 
Po valandos didelė žmonių grupė pasklido po gatves ir mušdami būgnus skandavo „juodųjų gyvybės svarbios“ („black lives matter“) ir „federaliniai agentai eikite namo“ („feds go gome“).
 
Prie teismo rūmų susirinkę protestuotojai šaudė fejerverkus į pastatą, įnirtingai kratė jį supančią tvorą ir bandė padegti pastatą bei tvorą.
 
Tuo metu prezidento Donaldo Trumpo pasiųsti federaliniai agentai panaudojo ašarines dujas ir kitas specialiąsias priemones bandydami įvesti tvarką. Dešimtys žmonių buvo sulaikyti.
 
Neramumai Portlende trunka beveik du mėnesius po to, kai suimamas policininkų gegužės 25 d. Minesotos valstijos Mineapolio mieste mirė juodaodis vyras Georgeas Floydas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 03:00
Atsargiai

Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.

Sulaikydami žmones policijos pareigūnai negalės naudoti smaugimo manevro (choke hold), nebent būtų iškilusi grėsmė pareigūno gyvybei, paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jo administracijai rengiant policijos sistemos reformas.
JAV policija. EPA-ELTA nuotr.
 
„Pagal naują įgaliojimų procesą, smaugimo manevras bus uždraustas, nebent būtų kilusi grėsmė pareigūno gyvybei“, – prieš pasirašydamas dekretą dėl teisėsaugos reformos sakė D. Trumpas.
 
„Taip pat svarstome naujus pažangius ir galingus, tačiau mažiau mirtinus ginklus, kurie padėtų išvengti mirtimi besibaigiančių incidentų“, – teigė jis.
 
Vėliau jis pasirašė dekretą dėl policijos reformų, kurios esą padės užtikrinti „elegantišką teisingumą“ Jungtinėse Valstijose, kur pastaruoju metu policijos pareigūnai nužudė kelis neginkluotus juodaodžius.
 
„Turime nutraukti senąsias nesėkmių virtines. Dabar nereikia daugiau baimės ir nesutarimų kurstymo. Mums reikia teisėsaugą ir bendruomenes suartinti, o ne atitolinti“, – sakė D. Trumpas.
 
JAV prieš kelias savaites prasidėjo masinės demonstracijos po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George’ą Floydą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30
Trumposios naujienos

Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
 
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
 
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
 
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
 
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
 
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
 
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
 
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
 
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
 
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
 
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
 
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.16; 00:30