Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Jūros šventėje, pagerbė žuvusiuosius Baltijos jūroje.
Prezidentas dalyvavo tradicinėje vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonijoje, kurios metu į Baltijos jūrą nuleisti vainikai iš karo laivo „Jotvingis“. Ceremonijoje žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.
Ši ceremonija – kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, kurioje kasmet pagerbiami žuvę jūroje, taip pat ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami mūsų šalies jūreivystės istoriją.
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, kuri skirta Karinių jūros pajėgų 30-mečiui pažymėti.
Prezidentas G. Nausėda šeštadienį taip pat bendravo su klaipėdiečiais ir miesto svečiais, dalyvaujančiais Jūros šventės renginiuose, apsilankė istoriniame burlaivyje „Meridianas“.
Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.
Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Tarp numatomų pokyčių – 50 proc. daugiau besimokančiųjų regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose, penktadaliu daugiau besirenkančiųjų gamtos mokslų, technologines, inžinerines ir matematines (STEAM) studijų kryptis, o pusė šias kryptis studijuojančiųjų turėtų sudaryti merginos ir moterys.
Atskiras dėmesys skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei jos atstovavimui visoje šalyje.
Planą rengę aukštųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų, su švietimu susijusių įstaigų atstovai sutarė dėl 32 priemonių, kaip pagerinti regiono švietimo ir mokslo kokybę bei sustiprinti visą sektorių. Tai padės regionui siekti išsikelto specializacijos strategijos tikslo tapti tvarios jūrinės ekonomikos lydere.
Švietimas – pagrindas regiono sėkmei
„Tokį išsamų ir ilgalaikį švietimo bei mokslo stiprinimo planą parengėme pirmą kartą. Tai yra šiemet baigtos rengti ir patvirtintos regiono specializacijos strategijos dalis. Švietimas yra regiono sėkmės pagrindas, nes išugdo būsimuosius gyventojus, darbuotojus, potencialius kūrėjus ir inovatorius. Siekiame užauginti kartą, kuri turėtų reikalingų įgūdžių, suvoktų jūrinio regiono svarbą, mylėtų savo regioną ir norėtų čia gyventi bei kurti savo ateitį“, – sako savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Vakarų savivaldybės pirmosios Lietuvoje Europos šalių pavyzdžiu parengė savo regiono ekonominės specializacijos strategiją iki 2030 metų. Joje įtvirtinti trys horizontalieji prioritetai, vienas jų – ugdantis regionas. Švietimo stiprinimo veiksmų planas ir buvo parengtas kaip ugdančio regiono tikslų įgyvendinimo dokumentas.
Kad liktų studijuoti namie
„Darbo grupėje, kurioje kartu dirbo švietimo bei mokslo bendruomenė, išskyrėme penkias iššūkių grupes, su kuriomis turėtume dirbti. Pirmasis mūsų uždavinys – norėtume padidinti regiono aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų patrauklumą ir prieinamumą, rengti specialistus, kurių regionui reikia“, – sako plano rengimo procese dalyvavęs Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Antanas Jurevičius.
Šiuo metu tik mažiau nei pusė Klaipėdos regiono abiturientų įstoja į regione esančias aukštąsias ar profesines mokyklas. Didelė dalis abiturientų nori išvykti. Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Šiai problemai spręsti ketinama sukurti paskatų sistemą studentams, patrauklesnes darbo sąlygas dėstytojams, diegti inovatyvius mokymosi būdus, skatinti tarptautiškumą ir mobilumą bei plačiau pristatyti regiono aukštąsias bei profesines mokyklas. Tikimasi, kad įgyvendinus šias priemones pavyks 50 proc. padidinti besimokančiųjų skaičių Klaipėdos regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose.
Daugiau technologinių mokslų
Antrasis išsikeltas uždavinys – siekis užtikrinti kokybiškų švietimo paslaugų, ypač STEAM ugdymo, prieinamumą ir įvairovę regione.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės, šiuo metu didžiosios daugumos regiono savivaldybių abiturientai valstybinius egzaminus išlaiko vidutinišku arba aukštesniu balu už bendrą šalies mokyklų rodiklį. Geresni už šalies vidurkį matematikos, lietuvių kalbos mokinių pasiekimai Klaipėdos miesto ir rajono mokyklose, ypač geri informatikos įvertinimai Neringoje, labai gerai lietuvių ir užsienio kalbas moka Palangos moksleiviai. Aukščiau šalies vidurkio buvo Skuodo rajono biologijos ir Šilutės rajono chemijos, fizikos ir biologijos mokinių pasiekimai.
„Per ateinantį dešimtmetį regione ketiname daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų ir gamtos mokslų mokymui – tiek mokinių, tiek mokytojų kvalifikacijai kelti. Ir tai darysime skatindami šių mokslų programas, kad jos būtų prieinamos vaikams jau nuo darželių. Norime plėsti STEAM centrų skaičių, įkurti mobilias laboratorijas, įsteigti daugiau universitetinių klasių gimnazijose“, – vardija A. Burbienė.
Visos šios priemonės turėtų padėti pasiekti, kad 20 proc. daugiau mokinių pasirinktų STEAM pakraipos studijas ar profesinio mokymo programas. Taip pat bus siekiama, kad pusė šių mokinių būtų merginos ir moterys, nes šiuo metu visoje Lietuvoje moterys tris kartus rečiau įstoja į STEAM studijas.
Jūrinės profesijos ir kultūra
Pagal patvirtintą veiksmų planą, Vakarų Lietuvos regionas planuoja daugiau rengti tokių specialistų, kurių reikės numatytoms regiono specializacijos kryptims – jūrinei ekonomikai, bioekonomikai, darniam jūriniam ir pakrančių turizmui, pažangios pramonės ekonomikai ir paslaugų ekonomikai vystyti bei stiprinti. Numatytos priemonės ir mokytojų rengimui bei jų kvalifikacijos kėlimui.
Skaičiuojama, kad tikslingai rengiant specialistus ir skatinant tos pačios srities verslų plėtrą, 50 proc. turėtų išaugti absolventų įsidarbinimas jau pirmaisiais metais po studijų. Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Rimos Mickienės, Vakarų Lietuva išsiskiria tuo, kad regionas yra įsikūręs prie jūros. Todėl keliamas uždavinys plėtoti jūrinę kultūrą regione ir jai atstovauti visoje šalyje. Tam pirmiausia bus skatinamas neformalusis švietimas vaikams ir suaugusiesiems. Jūrinė tematika turėtų dažniau atsirasti ir mokyklų programose, nes visoje Lietuvoje atnaujinant bendrojo ugdymo programas iki 30 proc. turinio leidžiama kurti mokyklos lygiu.
„Ir galiausiai, turime dar daugiau bendrauti, keistis patirtimi ir bendradarbiauti – švietimas, mokslas, verslas ir viešasis sektorius. Tik veikdami išvien galime sukurti ekonomiškai stiprų, savitą regioną, kuriame būtų gera gyventi. Tai penktasis uždavinys, kurį išsikėlėme, ir kurį sieksime įgyvendinti“, – sako R. Mickienė.
Viena iš šio uždavinio įgyvendinimo priemonių – rengti disertacijas bendradarbiaujant su verslo įmonėmis ir mokslo pagalba spręsti jiems aktualias problemas.
Įgyvendins pačios švietimo įstaigos
Klaipėdos jūrų uostas žiemą. Slaptai.lt nuotr.
„Parengtas švietimo sistemos stiprinimo planas – daug platesnis ir ambicingesnis, nei bet kuri institucija būtų pajėgi įgyvendinti viena. Todėl tikimės, kad jis stiprins norimus pokyčius mūsų regiono švietimo sistemoje ir tai padės pasiekti išsikeltus ekonominio augimo tikslus“, – sako specializacijos strategijos įgyvendinimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stonkė. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Vakarų Lietuvos regioną sudaro Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonų ir Neringos savivaldybės. Jose iš viso gyvena 357 tūkst., arba apie 13 proc. šalies gyventojų.
Regione veikia 88 vaikų darželiai, 110 bendrojo ugdymo mokyklų, 8 profesinės ir 8 aukštosios mokyklos arba jų filialai – iš viso 214 švietimo ir mokslo institucijų. Būtent jos, taip pat ir neformaliojo švietimo įstaigos bus atsakingos už parengto ugdančio regiono veiksmų plano įgyvendinimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą škotų mokslininkui, rašytojui ir diplomatui Jamesui Youngui Simpsonui.
Iškilmėse šalies vadovas priminė, kad šiandien sunku net įsivaizduoti nepriklausomą Lietuvos valstybę be Palangos ir Šventosios, kad būtent Palangoje Lietuva grįžo į jūrinių valstybių gretas, jog jau niekada iš jų nebepasitrauktų.
Prieš 100 metų Lietuva ir Latvija draugiškai ir taikiai susitarė dėl naujos tarpvalstybinės sienos. Šalies vadovas pažymėjo, kad išskirtinis nuopelnas dėl šio susitarimo tenka arbitru pakviestam J. Y. Simpsonui. Remdamasis dideliu abiejų pusių pasitikėjimu jis nešališkai ir preciziškai tiksliai išsprendė teritorinį ginčą.
„Profesoriaus Simpsono pagalba leido dviem valstybėms sėkmingai išeiti svarbią diplomatijos pamoką. Taigi Palangos klausimo baigtis mums iki šiol primena, kad tarptautinės teisės viršenybė, taikus dialogas ir konflikto vengimas yra svarbiausias draugiškų tarpvalstybinių santykių garantas”, – atidengiant paminklą škotų diplomatui sakė prezidentas.
Pasinaudodamas proga šalies vadovas pasveikino visus Palangos žmones, o kartu ir visą Lietuvą, su šimtmečio sukaktimi, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 6-ąjį Tautos Ateities Forumo pirmininko dr. Algimanto Matulevičiaus pasakojimą apie kvailiausius, nemokšiškiausius, idiotiškiausius lietuviškojo privatizavimo atvejus, surengtus po nepriklausomybės atkūrimo.
Per pastaruosius du laisvės dešimtmečius tokių pavyzdžių susikaupė užtektinai. Visi jie – skandalingi. Dėl tyčia ar netyčia prarastų gamyklų, įmonių, fabrikų mūsų šalies biudžetas neteko milijardinių įplaukų. Pelną valstybei galėję teikti objektai prarasti amžiams. Bet dėl tų milžiniškų nuostolių niekas iš valdžios vyrų bei moterų nenubaustas. Net deramai neišbartas, nepasmerktas. Šiandien mūsų dėmesio centre – klaipėdietiškos nesąmonės. Su Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininku dr. Algimantu MATULEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.
Lietuva – jūrinė valstybė. Šį teiginį sunku paneigti. Tačiau atgavę nepriklausomybę mes praradome beveik visą savo prekybinį ir žvejybinį laivyną. Arba laivus itin pigiai pardavėme užsieniečiams, arba juos supjaustėme kaip metalo laužą. Tiksliau tariant, užtektinai galingus, modernius, pelną mums nešti galėjusius laivus pardavėme pusvelčiui. Arba atsisakėme jų tam, kad … būtume kuo greičiau priimti į NATO. Žodžiu, buvome tiesiog apgauti. Todėl nenuostabu, kad danai šiandien stintomis šeria kiaules, o mes stintas laikome delikatesu.
Šis videointerviu – apie tai, kas, kaip ir kodėl mus apmulkino, versdamas atsisakyti prekybinių bei žvejybinių laivų. Pokalbio dalyviai – klaipėdietis, verslininkas, Žemaičių partijos pirmininko pavaduotojas Stasys GVAŽIAUSKAS ir Tautos Ateities Forumo (TAF) lyderis Algimantas MATULEVIČIUS. Ponas S.Gvažiauskas taip pat išdėstė savąją nuomonę, kodėl buvo įkurta Žemaičių partija ir kodėl jos nemėgsta Lietuvos VSD.
