Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Jūros šventės metu numatomi eismo ir parkavimo apribojimai centrinėje miesto dalyje, praneša Klaipėdos miesto savivaldybė.
Pranešime nurodomos šios gatvės, kuriose numatomi apribojimai: Tiltų g., Turgaus g., Teatro g., Tomo g., Pilies g. Žvejų g., Danės g. Naujojoje Uosto g., Naujojo Sodo g., Manto g. (iki Daukanto g. sankryžos), Liepų g., Taikos pr. (nuo Sausio 15-osios g. sankryžos), Galinio Pylimo g., Bangų g., Kulių vartų g.
Penktadienį pasiruošimo Jūros šventės eisenai metu apribojimai numatomi ir I. Kanto – J. Janonio g., nuo 18.00 iki 19.30 Jūros šventės eisenos metu – H. Manto. g., Naujojo Sodo g.
Šeštadienį nuo 22.00 iki 22.30 vykstant Šv. Magdalenos nakties bėgimo metu – Naujojo Sodo g., Daukanto g. Naujojoje Uosto g.
„Atkreipiame dėmesį, kad penktadienį nuo 18.00 iki 19.30 vykstant Jūros šventės eisenai ir šeštadienį nuo 22.00 iki 22.30 vykstant Šv. Magdalenos nakties bėgimui, viešasis transportas per centrą nevažiuos“, – rašoma pranešime.
Užsibuvusiųjų šventėje paslaugoms numatomi proginiai maršrutai. Į šiaurę nuo Laikinosios Atgimimo stotelės veš 140-as , o į pietus – trys maršrutai nuo Turgaus stotelės. Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
Ilgiau per šventę veš taip pat ir įprasti reguliarieji maršrutai, ir maršrutiniai taksi: M5 – tik naktį į šeštadienį. M6 ir M8 – į šeštadienį ir sekmadienį.
Be to, penktadienį nuo 14.45 laivyba Danės upėje bus ribojama dėl irklavimo varžybų, todėl vandens autobusai dirbs tik iki pietų – atliks 4 plaukimus (po du kiekvienas).
Šeštadienį dėl drakonų valčių varžybų laivyba bus ribojama dar ilgiau, todėl vandens autobusai reisų išvis nevykdys.
Sekmadienį vandens autobusų trasoje ribojimų neplanuojama ir turėtų vykti visi numatyti plaukimai.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Jūros šventėje, pagerbė žuvusiuosius Baltijos jūroje.
Prezidentas dalyvavo tradicinėje vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonijoje, kurios metu į Baltijos jūrą nuleisti vainikai iš karo laivo „Jotvingis“. Ceremonijoje žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.
Ši ceremonija – kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, kurioje kasmet pagerbiami žuvę jūroje, taip pat ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami mūsų šalies jūreivystės istoriją.
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, kuri skirta Karinių jūros pajėgų 30-mečiui pažymėti.
Prezidentas G. Nausėda šeštadienį taip pat bendravo su klaipėdiečiais ir miesto svečiais, dalyvaujančiais Jūros šventės renginiuose, apsilankė istoriniame burlaivyje „Meridianas“.
„Drakonų“ valčių varžybos Dangės upėje. Uosto direkcijos nuotr.
Jūros šventės šeštadienį Dangės upėje jėgas išbandė „Drakonų“ valčių komandos. Greičiausieji apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taurėmis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šias azartiškas, geras emocijas keliančias lenktynes surengė jau dvyliktą kartą.
Uosto direkcijos duomenimis, net 42 komandos varžėsi dėl geriausiųjų taurės, iš jų net 8 iš užsienio valstybių – Kanados, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Portugalijos.
„Šios „Drakonų“ valčių lenktynės išskirtinės azartu, komandų skaičiumi, tiek palaikančių žiūrovų gausa. Lenktynių geografija jau seniai yra peržengusi Lietuvos ribas, tačiau dar nebuvome sulaukę šitiek komandų iš užsienio valstybių. Man labai smagu, kad aktyviai dalyvauja ir jūrinės bendruomenės atstovai, kariškiai, šį renginį nuspalvino net karinis orkestras iš Danijos. Sveikinu komandas nugalėtojas, kurios iškovojo Uosto direkcijos taures. Taip pat noriu pasveikinti visus šių lenktynių dalyvius, kurie čia dalyvaudami, irkluodami, demonstruodami savo ištvermę taip pat yra nugalėtojai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiemet nepralenkiami buvo ir pirmąją vietą iškovojo komanda „Atsipūtę“. Antroji vieta atiteko labai arti pirmosios vietos buvusiai komandai „Kogas“. Garbingą trečiąją vietą iškovojo komanda „Žalčiai“.
Uosto direkcijos organizuojamose varžybose gali dalyvauti visi norintys, dalyviai nėra skirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį, svarbu būti sulaukus pilnametystės. „Drakonų“ valčių varžybose negali dalyvauti profesionalūs irkluotojai.
Kiekviena komanda savo ištvermę ir jėgas demonstruoja įveikdama 500 m atstumo distanciją.
Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė jachtoje „Ambersail 2“. Roberto Dačkaus (LR Kanceliarija) nuotr.
Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užlipo ir ant prestižinėse pasaulio regatose Lietuvos garbę ginančios jachtos „Ambersail 2“ denio.
Susipažinęs su jachtos įgula, prezidentas palinkėjo buriuotojams sėkmingų startų artėjančiuose Viduržemio jūros ir 2021 m. Karibų regatose, informuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga.
„Sėkmės ir geros nuotaikos laivo įgulai. Laukiu, kada pakviesite paplaukioti regatoje!“, – tokį įrašą Lietuvos prezidentas paliko naujam varžybų sezonui besiruošiančios jachtos žurnale.
„Ambersail 2“ įgula supažindino G. Nausėdą su jachtos valdymu bei sąlygomis, kuriomis jachtoje gyvena buriuotojai ilguose okeaniniuose plaukimuose. Šalies vadovas, išgirdęs artimiausius įgulos planus, linkėjo gero vėjo garbingai atstovaujant Lietuvos valstybę pasaulio vandenyse.
Pasak „Ambersail 2“ komandos vadovo Raimundo Daubaro, iš karantino Barselonoje trumpam į namų uostą grįžusi jachta „Ambersail 2“ Klaipėdoje ilgai neužsibus ir jau ruošiasi kelti bures naujiems varžybų iššūkiams.
„Jei dabartinė situacija dėl COVID-19 pandemijos Europoje stipriai nepasikeis, rugsėjo 10 d. ketiname pajudėti link Viduržemio jūros. Ten mūsų rudens tvarkaraštyje suplanuotos trys aukšto rango pasaulinės regatos. Ši jachta sutverta varžytis, tai – vienas iš 8 pasaulyje sukurtų identiškų vandenynų bolidų. Ji savo pajėgumus jau buvo įrodžiusi praėjusiais metais, kai dovanojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą Karibų ir kitų akvatorijų regatose. Šiemet ir ateinančiais metais jachtos įgula pasiruošusi dėti visas pastangas, kad tokie rezultatai tik augtų“, – teigia R. Daubaras.
Kaip teigiama Lietuvos buriuotojų sąjungos pranešime, Viduržemio jūroje jachta spalio 4-10 dienomis ketina startuoti „Les Voiles de Saint Tropez“ regatoje, spalio 17-24 d. – prestižinėje „Rolex Middle Sea Race“ regatoje, o spalio pabaigoje – „Palma Vela“ regatoje.
Sėkmingai užbaigus Viduržemio regiono sezoną, „Ambersail 2“ pajudės per Atlantą Karibų link, kur jau dėliojama 2021 metų varžybų programa.
2019 m. Karibų sezone jachta „Ambersail 2“ Lietuvai iškovojo prizines vietas tokiose prestižinėse regatose kaip „St. Maarten Heineken Regatta“, „Les Voiles de St. Barth“, „Antigua Sailing Week“, bei pagerino lenktynių aplink Barbadoso salą rekordą.
Jūros šventės eisena. Eimanto Chachlovo („Vakarų ekspresas”)-Eltos nuotr.
Pasigirstant valstybės vadovų raginimams vasarą poilsiauti Lietuvoje, dalis suplanuotų renginių organizatorių jau suskubo pranešti apie atšauktus koncertus ar festivalius. Vis dėlto dalis Eltos kalbintų švenčių iniciatorių neslepia turį vilties suorganizuoti jau tradiciniais tapusius renginius, tačiau pripažįsta – šventės nebūtų tokios, kaip įprastai.
Renginių organizatorių teigimu, švenčių planavimo procesas yra laukimo stadijoje – galutiniai sprendimai, pasak jų, bus priimti po Vyriausybės rekomendacijų paskelbimo dėl masinių renginių organizavimo.
Jūros šventėje pagrindiniai akcentai išliks
Itin gausų žiūrovų ir turistų būrį kasmet prikaustanti Jūros šventė šiais metais bus organizuojama ir išlaikys pagrindinius akcentus. Tiesa, kaip Eltai sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, dėl galutinės renginio programos bus apsispręsta kiek vėliau. Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Principinis sprendimas yra, kad pagrindiniai, esminiai Jūros šventės akcentai tokiais išskirtiniais metais išliks – grynai klaipėdietiški akcentai, kurie neabejotinai siejami su Jūros švente: vainiko nuleidimas į jūrą, pirmojo kapitono pagerbimas (Liudviko Stulpino – ELTA), jūrininkų pagerbimas prie „Albatroso“ paminklo. Tai tikrai išliks, dėl to diskusijos nekyla“, – Eltai sakė V. Grubliauskas.
Pasak uostamiesčio mero, yra svarstoma ir dėl Jūros šventės, kuri įprastai būna paskutinį liepos mėnesio savaitgalį, perkėlimo. Jubiliejinė dainų šventė. Visi į Vingio parką. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„(…) dar tebėra diskusija dėl gilesnio turinio – viena iš diskusijos krypčių yra dėl galimo datos pakeitimo dviem savaitėmis vėliau, orientuojantis į Žolinės savaitgalį. Kitas svarstymas yra, kiek šalia tų esminių akcentų papildomai kažko turėtų būti arba ko reikėtų jau dabar atsisakyti. Natūralu, kad kalbėti apie tokias Jūros šventės spalvas, kaip karnavalinė eisena, ta didžioji mugė per gatves – jau būtų labai rizikinga“, – pripažino V. Grubliauskas.
Mero teigimu, nors Jūros šventės organizatoriai yra nusiteikę optimistiškai – pasiruošę valdyti žmonių srautus, tačiau pats V. Grubliauskas pripažįsta turįs abejonių.
„Sukelti nepamatuotus lūkesčius arba lūkesčius, kuriuos įgyvendinti sunku, manau, kad dar didesnė nuodėmė, nei kol kas išlaukti tam tikrą pauzę – bent jau iki kitos savaitės, ir tada sudėlioti galutinius taškus“, – akcentavo Klaipėdos miesto meras.
Tikisi, kad Žagarės vyšnių festivalis įvyks
Kito nemažą būrį lankytojų suburiančio renginio – Žagarės vyšnių festivalio iniciatoriai neslepia vis dar tikį, kad renginį bus galima suorganizuoti, nors neslepia, jog šansų nėra daug. 2018-ųjų liepos 6-oji. Vilnius. Gedimino prospektas. Slaptai.lt nuotr.
„Esame pasiruošimo būsenos – turime daug sutarčių su muzikantais, atlikėjais, bet, žinoma, šios dienos sąlygomis labai abejotina, ar mums leis įstatymai organizuoti per karantiną. Tai didelis, masinis renginys, ir keliasdešimt tūkstančių žmonių susirenka iš įvairių Lietuvos bei užsienio šalių. Viltį dar turime, jei gegužę leistų tuos masinius renginius daryti, tai laiko dar suspėtume pasiruošti – festivalis liepos trečią savaitgalį, tai dar kaip ir yra mažas šansas, kad gali įvykti“, – Eltai sakė Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Anykščių jaunimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jo, būtų svarstomas ir renginio datos keitimas, jei tik nuo to priklausytų, ar renginys gali įvykti.
„Šešiolikti metai – niekada nekeisdavome to trečio liepos savaitgalio, bet jei sakytų, kad leidžia rugpjūtį, tai festivalis gal būtų su vyšnių uogiene, nebe su uogomis, nes jų tikrai nebeišlaikytume. Neatmestina, nes pasaulyje daug kas keičiasi. Jei nukėlė olimpiadą, tai yra rimti dalykai. Jei leis – tikrai darysime, turime mažą vilties krislelį“, – teigė M. Balčiūnas.
Liepos 6 d. sostinėje – programa pristabdyta, laukiama Vyriausybės rekomendacijų
Didžiulio gyventojų susidomėjimo visoje Lietuvoje sulaukia ir renginiai liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Šia proga bene visose Lietuvos gyvenvietėse vyksta įvairūs renginiai. Kaip Eltai sakė Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė, šiemet liepos 6-oji neišvengiamai bus kitokia. Vis dėlto, patikino ji, yra svarstoma, kaip šventę paminėti kuo geriau. Liepos 6-oji Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.
„Kol kas sprendimų nėra priimta, bet ta programa, kurią planavome dar iki karantino, yra pristabdyta. Norėjome, kaip ir pernai – visai dienai pritaikyti Lukiškių aikštę, ten būtų įvairūs pasirodymai. Matyt, tokie masiniai renginiai dar nebus pilnai paleisti, todėl ši programa yra pristabdyta. Dabar sekame informaciją, kokios bus rekomendacijos Vyriausybės, – atsižvelgsime ir planuosime“, – teigė sostinės vicemerė.
Ji neslėpė, kad suplanuotiems renginiams yra svarstomos alternatyvos.
Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje – 2011. Vytauto Visocko nuotr.
„Liepos 6 d., matyt, visi norėsime Tautišką giesmę sugiedoti, turime tam tikrų pamąstymų, kaip tai galėtume padaryti, išsaugodami socialinį atstumą tarp žmonių, bet šiuo metu laukiame rekomendacijų, kaip tai padaryti. Aišku, tokio renginio, koks buvo planuotas, šiais metais teks atsisakyti“, – pripažino E. Tamošiūnaitė.
„Bliuzo naktų“ ir „Galapagų“ organizatoriai laukia Vyriausybės sprendimų
Jau tradiciniu tapusio „Bliuzo naktų“ festivalio, organizuojamo ant Varnių ežero kranto, organizatorius Algirdas Barniškis teigia, kad kol kas galutiniai sprendimai dėl šio renginio bei festivalio „Galapagai“ dar nepriimti.
Kaip ir kitų švenčių iniciatoriai, A. Barniškis taip pat tvirtino laukiąs Vyriausybės rekomendacijų.
„Laukiame Vyriausybės sprendimų tiek dėl „Bliuzo naktų“, tiek dėl „Galapagų“. (…) Minčių turime daug, bet sprendimų priimti negalime“, – sakė A. Barniškis.
ELTA primena, kad apie didžiosios dalies renginių perkėlimą kitomis datomis jau paskelbė „Kaunas Jazz“ organizatoriai. Tai, kad renginys yra perkeliamas, pranešė ir festivalio „Velnio akmuo“ rengėjai – jis bus organizuojamas kitais metais.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiems jūroje ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia šeštadienį atvyko į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę ir dalyvavo vienoje prasmingiausių šios šventės tradicijų – jūrininkų pagerbimo ceremonijoje, kai į Baltijos jūros bangas nuleidžiami gėlių vainikai.
Ceremonija, kurioje kasmet pagerbiami žuvusieji jūroje, visi savo darbais ir žygiais garsinę Lietuvą, kūrę jūrines tradicijas, Baltijos jūroje vyko vidurdienį. Pagerbti žuvusiųjų jūroje iš Klaipėdos uosto išplauks laivų kolona.
Išplaukęs kariniu laivu „Aukštaitis“, šalies vadovas išreiškė pagarbą žuvusiems jūroje.
Jūrų šventės akimirka. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį apsilankiusi Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje, atidarė „The Tall Ships Races“ burlaivių regatą.
„The Tall Ships Races“ – burlaivių lenktynės, Baltijos jūroje vykstančios kas ketverius metus. Šiemet Klaipėdos uostas priglaus net 92 regatos laivus.
Pasak Prezidentės, neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos valstybės be jūros, Klaipėdos – be uosto, o jūros – be burių. Todėl tokios šventės kaip ši papuošia ne tik Jūros šventę, bet ir visą Lietuvą.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad tokiomis akimirkomis visi dar labiau pajunta lietuvišką ryšį su jūra. Prezidentė visiems Jūros šventės lankytojams ir dalyviams palinkėjo gero vėjo ir šventinės nuotaikos.
Paskutinį liepos savaitgalį vykstanti Jūros šventė šiemet švenčiama jau 58-ąjį kartą. Jos metu, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė vaikščiojo po Klaipėdos senamiestį, bendravo su klaipėdiečiais ir miesto svečiais, stebėjo šventės dalyvių pasirodymus.
