K.Prunskienė

jursenas_ceslovas
Aktualijos

Antikos teatre tragedijų ir komedijų aktoriai dėvėjo kaukes, kurias jie užsidėdavo ant galvos. Kaukę sudarė vielos karkasas, kuris būdavo aptempiamas drobe, pastaroji padengiama gipsu, dažoma, prie jos buvo tvirtinami plaukai. Kaukės spalva, kaktos forma, antakių išraiška apibūdindavo veikėjo lytį, amžių, visuomeninę padėtį, dorovines ypatybes ir dvasinę būseną. Jei veikėjo psichologinė būsena keisdavosi, aktorius keisdavo kaukę. Visus vaidmenis graikų teatre atlikdavo vyrai. Iš pradžių dramoje vaidindavo vienas aktorius: užsidėdamas vis kitą kaukę, jis atlikdavo visus vaidmenis.

Continue reading „Kairuolis Česlovas Juršėnas padoresnis už daugelį dešiniųjų” →

prunskiene_kazimira_danute
Aktualijos

Demokratijos mechanizmas sutvarkytas taip, kad į Seimą gali pakliūti tos partijos arba tie nepriklausomi kandidatai, kurie rinkimų metu gauna nustatytą procentą balsų. Lietuvoje iš kelių dešimčių partijų į Seimą pakliūna tik kelios. Panašiai nutinka ir su save iškėlusiais, nepriklausančiais partijoms kandidatais. Į valstybės valdymo struktūras gali būti skiriami nepriklausantys jokiai partijai asmenys, tačiau jų skyrimas dažniausiai atliekamas su Seimo pritarimu. Kas gi nutinka su tais, kurie veržėsi politikos dirvonų arti arba juos jau vagojo, tačiau, atėjus laikui, rinkėjai jų nebeišrinko? Pasirodo, kad politikos “artojų“ duona tokia gardi, taip lengvai uždirbama, kad kartą jos paragavus, kitokios nebesinori. Ir blaškosi tie nustumtieji, bando iš naujo į politiką duris atverti; jei per duris nesiseka, pro langą ar plyšį sienoje veržiasi. Būdų savo siekiams įgyvendinti jie randa įvairiausių: kurpia naujas partijas, valkatauja iš partijos į partiją, jungiasi tarpusavy. Ir viešai vėjuoja, kad viską daro iš meilės žmonėms, Tėvynei, nors tas vėjavimas gūsių stiprumu ir kvapu nuo tikrų politinių vėjų skiriasi, kaip ožkos mekenimas – nuo lakštingalų trelės.

Continue reading „Nustumtųjų į politikos šešėlį vėjavimas” →

algimantas-zolubas-1
Aktualijos

Prievartinio sovietinio ateizmo tamsoje dešimtmečius ugdyta, visuomenė priverstinai prarado gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, nuodėmės sąvoka net iš žodyno buvo ištrinta, liko tik nusižengimai sovietiniams įstatymas, tarp kurių didžiausi – priešinimasis marksistinei ideologijai, sovietinei santvarkai. Sovietinis “ugdymas“ be pėdsako neišnyko, jis pasireiškia visuomenėje atitinkamais kompleksais. Vienas jų – vagies kompleksas.

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje nei vagysčių, nei plėšikavimų praktiškai nebuvo; tiek privati, tiek valstybinė nuosavybė buvo gerbiama. Anuomet Lietuvoje vagystėmis bei sukčiavimais garsėjusius asmenis, kaip Lapėnas, Rickus ar Balsys suskaičiuoti užteko vienos rankos pirštų. Vagystės bei plėšikavimai Lietuvą užplūdo su frontu iš rytų. Nors raudonarmiečiams oficialiai buvo draudžiama plėšikauti, tačiau atsineštas iš “plačiosios tėvynės“ įprotis pasireikšdavo bitynų išplėšimu, gyvulių nugvelbimu ar be šeimininkų aptiktuose namuos vertingesnių daiktų pasisavinimu.

Continue reading „Vagystės formulė” →