Nustumtųjų į politikos šešėlį vėjavimas


Print

Demokratijos mechanizmas sutvarkytas taip, kad į Seimą gali pakliūti tos partijos arba tie nepriklausomi kandidatai, kurie rinkimų metu gauna nustatytą procentą balsų. Lietuvoje iš kelių dešimčių partijų į Seimą pakliūna tik kelios. Panašiai nutinka ir su save iškėlusiais, nepriklausančiais partijoms kandidatais. Į valstybės valdymo struktūras gali būti skiriami nepriklausantys jokiai partijai asmenys, tačiau jų skyrimas dažniausiai atliekamas su Seimo pritarimu. Kas gi nutinka su tais, kurie veržėsi politikos dirvonų arti arba juos jau vagojo, tačiau, atėjus laikui, rinkėjai jų nebeišrinko? Pasirodo, kad politikos “artojų“ duona tokia gardi, taip lengvai uždirbama, kad kartą jos paragavus, kitokios nebesinori. Ir blaškosi tie nustumtieji, bando iš naujo į politiką duris atverti; jei per duris nesiseka, pro langą ar plyšį sienoje veržiasi. Būdų savo siekiams įgyvendinti jie randa įvairiausių: kurpia naujas partijas, valkatauja iš partijos į partiją, jungiasi tarpusavy. Ir viešai vėjuoja, kad viską daro iš meilės žmonėms, Tėvynei, nors tas vėjavimas gūsių stiprumu ir kvapu nuo tikrų politinių vėjų skiriasi, kaip ožkos mekenimas – nuo lakštingalų trelės.

Antai 2008 metų rudenį pralaimėjusi Seimo rinkimus Kazimira Prunskienė 2009 metų vasarį pasitraukė iš Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės pareigų, o liepą paliko ir pačią partiją. Kaip nepriklausoma kandidatė ji nebepakliuvo į Seimą, pernai gegužę ji dalyvavo ir prezidento rinkimuose, bet tesurinko 3,86 proc. balsų. Ir štai Rusijos kunigaikštienės titulais nominuota nustumtoji politikė, 67 metų amžiaus pensininkė sumanė sukurpti dar vieną partiją (Lietuvoje keturiasdešimtąją) – Lietuvos liaudies sąjungą (LLS). Pernai gruodžio 5 d. įvyko partijos suvažiavimas, kuris patvirtino K. Prunskienę partijos pirmininke. Neslėpė pirmininkė, kad LLS bus prorusiška, ką liudijo ir svečiai, aukšto rango politikai iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano. Vienas garbingiausių naujosios partijos svečių – Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. Jis įteikė valdančiosios partijos “Vieningoji Rusija“ simbolį dekoratyvinę mešką, taip pat perdavė Dūmos pirmininko Boriso Gryzlovo sveikinimus. Būdamas svečiuose K. Kosačiovas gerokai pavėjavo, ko Lietuvoje svečiui nederėjo daryti, kritikuodamas Lietuvos partijas, kurios “savo politines platformas Rusijos atžvilgiu kuria ant antagonizmo, Rusijos, kaip Lietuvos kaimynės, demonizacijos“. Po tokio šeimininkės ir svečio pavėjavimo, sunku tikėtis, kad padės populistinis Kazimiros nuo “Žvaigždžių duetų“ scenos kvietimas “sustoti sesėms ir broliams“ į tą, sunku suskaičiuoti kelintą jos organizuojamą partiją.

Plūduriavęs net aukščiausiuose valdžios postuose, tačiau nustumtas į politikos šešėlį Naujosios sąjungos (NS) pirmininkas Artūras Paulauskas, po patirtų nesėkmių atliekantis reabilitaciją advokatūroje, bando veržtis iš to šešėlio, žinoma, – “liaudies gerovės“ vardan. NS artimiausiu metu pradės piliečių parašų rinkimą referendumo dėl piliečių teisės paleisti Seimą ir inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį referendumas skelbiamas tada, kai jo reikalauja ne mažiau kaip 300 000 piliečių turinčių rinkimų teisę. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuo atveju, jeigu referendume dalyvauja daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių ir iš jų dauguma pritaria, palaiko Konstitucijos papildymą (-us). Toks yra Konstitucijos pataisų įteisinimo procesas. Žinodamas mūsų piliečių aktyvumą, ypač jų supratimą, kad Seimo paleidimai tik kelia sumaištį visuomenėje, A. Paulauskas iš tikrųjų ir nesiekia, kad parašai būtų surinkti; jis tikisi kad vėl rasis pakankamai mulkių, kurie jo pavėjavimą per parašų rinkimą palaikys gaiviu vėjeliu NS ir jos pirmininko reabilitacijai.

Iki šiol politikos šešėlyje tūnojęs buvęs premjeras, neparlamentinės Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos (KKSS) vadovas Gediminas Vagnorius taip pat panūdo politiškai pavėjuoti. Prieš dešimtmetį G. Vagnorius buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos partijos ir įkūrė Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą. Šiai susijungus su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga ir pasivadinus Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, jis buvo išrinktas pirmininku, tačiau nuo to laiko neužėmė jokio įtakingo politinio posto. Pastaruoju metu pajutęs progą iš politikos šešėlio pasitraukti, KKSS pirmininkas sukruto. Sausio 23 d. vyko kelių neįtakingų politinių darinių jungiamasis suvažiavimas ir naujos partijos įkūrimas. KKSS susijungė su Seimo frakcija “Viena Lietuva“, prisijungė atskilusieji nuo Tautos prisikėlimo bei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijų nariai. Naujos centro dešiniosios politinės jėgos, pasivadinusios Krikščionių partija, lyderiu išrinktas G. Vagnorius. Įsidėmėtina, kad nors į naują darinį sudėti žodžiai krikščionys, tautos prisikėlimas, krikščioniškieji demokratai, centro dešinė, tačiau nei partijos pristatomoje programoje, nei kalbose suvažiavimo metu apie krikščioniškuosius reikalus net neužsiminta, kalbėta tik apie ekonominius interesus, užsiminta apie portfelius valdžioje, bet ne apie krikščioniškąsias vertybes, idealus. Labai panašu, kad krikščionybė naujam junginiui tėra papuošaliukas partijos atlape. Partija nauja, tačiau joje, regis, nieko naujo.

Apibendrinant nustumtųjų į politikos šešėlį reikalą, dera priminti politologų aiškinimą, kad beatodairiškas naujų partijų kūrimas, ar iš politinio gyvenimo pasitraukusiųjų gaivinimas yra demokratijos liguistos būsenos rodiklis. Reiškinį atitiktų pilvo pūtimas dėl netinkamos mitybos. Pasireiškia ta būsena vėjavimu. Su garsu ar be jo. Politikoje – su kuo didesniu garsu.

Nuotraukoje: naują partiją bandanti įkurti Kazimira Danutė Prunskienė.

2010.01.24


Prisijunkite prie diskusijos