ką žinai apie Lietuvos kariuomenę

Fotoreportažai

Gegužės 21 d., sekmadienį, 10.30 val. Lietuvos televizijos laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” dėl nugalėtojo vardo susirungs konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę” finalininkai Martynas Juzukonis iš Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Tautvydas Pekarskas iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Dovydas Puidokas iš Šiaulių Lieporių gimnazijos, Saulius Rimutis iš Klaipėdos „Aukuro” gimnazijos, Aivara Šitkauskaitė, iš Kalvarijos gimnazijos, Irmantas Vasiljevas iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos.

Šie moksleiviai į geriausiųjų šešetuką pateko po nelengvų atrankinių etapų, kur pademonstravo geriausias žinias apie Lietuvos kariuomenę ir beveik 200 mokinių iš visos Lietuvos, dalyvavusių šiame konkurse.

Kviečiame įsijungti Lietuvos televiziją ir pažiūrėti kaip sekėsi visiems šešiems dalyviams, kokius klausimus, užduotus ne tik laidos vedėjo, bet ir įvairių žinomų Lietuvos žmonių bei karių, jie turėjo atsakyti ir kas galiausiai tapo 2017 m. konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtoju.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

Nuotraukose – finalo akimirkos, autorius kpt. Paulius Babila

2017.05.17; 04:30

Trumposios naujienos

Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos jau 22-ąjį kartą paskelbė konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“.

Jame dalyvauti kviečiami 9-12 klasių moksleiviai, kurie domisi Lietuvos gynybos ir saugumo politika, Lietuvos kariuomene, jos istorija, svarbiausiais įvykiais, įtakingiausiomis asmenybėmis.

Konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ tradiciškai vyksta trimis etapais. Pirmąjį etapą organizuoja mokytojai mokyklose ir gimnazijose, antrasis vyksta internetu, o trečiasis, finalinis, organizuojamas viename iš Lietuvos kariuomenės padalinių. Šiemet finalinis konkurso etapas vyks Vilniuje. 

Konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę” emblema

Moksleiviai dalyvauja pirmajame atrankiniame ture savo mokykloje ar gimnazijoje. Geriausius mokinius mokytojai užregistruoja antrajam konkurso etapui (visa informacija apie registraciją skelbiama KAM tinklalapyje: http://bit.ly/2kR4nAr). Iš vienos mokymo įstaigos į antrąjį etapą galima užregistruoti iki trijų dalyvių.

Registruotis į konkursą galima nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vasario 26 d. Antrasis konkurso etapas paprastai vyksta organizatorių parinktuose miestų, rajonų centruose, kur dalyviai sprendžia testą internetu. Į trečiąjį – finalinį etapą patenka ir dėl prizinių vietų varžosi 30 geriausiai testą išsprendusių mokinių.

Konkurso tikslas – paskatinti mokinius domėtis ne tik Lietuvos istorija, bet ir atkreipti dėmesį į kariuomenės vaidmenį Lietuvos valstybės raidoje, sekti dabartinės kariuomenės veiklą, įvykius, aktualijas. Konkursu siekiama ugdyti pilietišką jaunimą, besididžiuojantį savo valstybe ir kariuomene.

Idėja organizuoti konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ gimė 1995 m. tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabe. Konkursas buvo sumanytas kaip priemonė paskatinti moksleivius domėtis savo šalies istorija, Lietuvos kariuomenės istorija, kovomis už nepriklausomybę, rezistencijos laikotarpiu ir dabarties gynybos politikos aktualijomis.

Daugiau informacijos apie konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ rasite interneto svetainėje www.kam.lt, arba pasiteiravę telefonu (8 5) 278 5216, informacija apie registraciją http://bit.ly/2kR4nAr.

Nuotraukose: 2016 m. vykusio konkurso akimirkos. Nuotraukų autorė vrš. Lina Ambroževičiūtė.

2017.02.25; 05:43

zigmas_zinkevicius
Aktualijos

Nepasisekė šmaikščiai pameluoti, pone Tapinai!

Su patriotizmu glaudžiai susijęs ruošimasis Tėvynės gynimui. Mokykla privalo ta kryptimi orientuoti jaunąją kartą, mokyti ją ne tik mylėti savo Tėvynę, bet iškilus reikalui ir ją ginti.

Gerbti Tėvynės gynėjus, mokytis pačiam ją ginti – visa tai pas mus buvo traktuojama kaip militarizmas. Mano pastangos taisyti padėtį visaip trukdytos. Pakako kartą pasakyti vieną kitą žodį apie reikalą mokykloje rengti jaunimą Tėvynės gynimui, kaip spauda nedelsdama apkaltino mane siekimu grąžinti į mokyklas karinį rengimą ir dar tokį, koks buvo sovietiniais laikais.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio ( 7 )” →