Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui antradienį Prezidentūroje įteiktas tragiškai žuvusio Lenkijos vadovo Lecho Kaczynskio vardo „Prometėjo“ apdovanojimas.
Apdovanojimą V. Adamkui įteikė Lenkijos vadovo L. Kačynskio bendražygė bei buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga.
Buvęs V. Adamkaus patarėjas ir Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas prieš įteikiant apdovanojimą pažymėjo aktyvų V. Adamkaus dalyvavimą sprendžiant ne tik Lietuvai, bet ir Europai svarbias geopolitines problemas. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovams aktyviai bendradarbiaujant, Rytų ir Vidurio Europoje buvo kuriama nauja geopolitinė realybė. Lecho Kačynskio gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, būtent V. Adamkaus ir L. Kaczynskio glaudus bendradarbiavimas davė postūmį ne tik energetinių, politinių bei ekonominių problemų sprendimui, tačiau prisidėjo ir stabilizuojant padėtį Sakartvele, kuomet 2008 m. tarp ir Rusijos kilo karinis konfliktas.
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusiam V. Adamkui apdovanojimas skirtas už diplomatinę veiklą, siekiant regiono valstybių integracijos. L. Kaczynskis Lenkijos prezidento pareigas ėjo 2005–2010 metais. 2010 metų balandžio 10 dieną jis žuvo per tragišką lėktuvo katastrofą Rusijoje, kai skrido į 70-ąjį Katynės žudynių aukų minėjimą.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis ketina apsilankyti Smolenske balandžio 10-ąją, kai bus pažymimos Lenkijos vyriausybinio lėktuvo Tu-154M katastrofos, per kurią žuvo jo brolis ir šalies prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 žmonės, 10-osios metinės.
Tai pirmadienį pranešė portalas “Onet“, remdamasis šaltiniais valdančiojoje partijoje.
„Toks buvo J. Kaczynskio noras ir sprendimas“, – cituoja portalas partijos atstovo žodžius.
Gautomis žiniomis, praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybės kanceliarijos atstovai lankėsi Smolenske ir Katynėje, kur buvo derinamos vizito detalės.
Anksčiau apie planus balandžio 10-ąją apsilankyti Rusijoje per Smolensko katastrofos 10-ąsias metines ir Katynės žudynių 80-ąsias metines informavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šalies ambasada Maskvoje perdavė Rusijos užsienio reikalų ministerijai notą, kurioje prašoma padėti surengti valstybinį vizitą.
Vasario pabaigoje Rusijos URM pareiškė, kad Maskva suteiks reikiamą pagalbą Lenkijos delegacijai, planuojančiai balandžio pradžioje apsilankyti Smolenske ir Katynėje.
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas L. Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
Dabartinė Lenkijos vyriausybė negali leisti, kad šalis būtų įtraukta į euro zoną. Tai antradienį Gdanske per rinkimų kampanijos renginį pareiškė valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Jo manymu, dabartiniame ekonomikos plėtros etape Lenkija nepasirengusi priimti bendros valiutos.
„Euro zona šiandien yra stagnacijos forma. Joje prognozuojamas tik 1,1 proc. augimas. O mūsų šalies prognozė – 4 proc., gal net pavyks pasiekti 5 proc. Negalime leisti, kad mus įtrauktų į tą zoną. Turime nuo jos gintis, o tai – tiek Lenkijos vyriausybės, tiek Europos Parlamento uždavinys“, – teigė J. Kaczynskis.
Ketvirtadienį teismo priimtu sprendimu, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa turi atsiprašyti valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio už 2016-aisiais viename socialiniame tinkle paskelbtus šmeižiamus komentarus.
Teismo vertinimu, L. Walesos komentarai peržengė žodžio laisvės ribas ir įžeidė J. Kaczynskio garbę ir orumą.
L. Walesa įpareigotas per kelias dienas atsiprašyti ieškovo, o jo atsiprašymas turi būti paskelbtas per kelias skirtingas žiniasklaidos priemones, įskaitant radiją.
„Solidarumo“ judėjimo lyderis turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą.
Buvęs Lenkijos vadovas 2016-aisiais feisbuke pareiškė, kad J. Kaczynskis iš dalies kaltas dėl 2010-aisiais Rusijoje įvykusios aviakatastrofos, per kurią žuvo jo brolis dvynys, tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis, ir dar 95 žmonės.
L. Walesa ir kiti teigė, kad telefonu su broliu prieš skrydį kalbėjęs J.Kaczynskis primygtinai reikalavo, jog, nepaisant blogų oro sąlygų, lėktuvas pakiltų.
Gdansko teismo teisėjos teigimu, L. Walesa neturėjo jokių įrodymų, galėjusių patvirtinti tokius rimtus kaltinimus.
J. Kaczynskis reikalavo, kad L. Walesa jo atsiprašytų ir skirtų 7 tūkst. eurų jo pasirinktai labdaros organizacijai. Teismas patenkino tik pirmąjį „PiS“ lyderio prašymą.
Aviakatastrofa įvyko 2010-ųjų balandį netoli Smolensko miesto Rusijoje. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų – ir tuometis šalies vadovas bei daug kitų aukštų šalies pareigūnų.
Remiantis oficialia versija, nelaimė įvyko dėl piloto klaidos tvyrant tirštam rūkui. Tačiau Lenkijoje pasigirsta vis naujų sąmokslo teorijų, susijusių su šios tragedijos priežastimi. Dalis žmonių dėl incidento kaltina Rusiją.
