Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame visus Lietuvos gyventojus sveikina su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Sveikinime premjerė pažymėjo, kad savo kalbą turime tik dėl anuomet atsiradusių kalbos ir lietuvybės puoselėtojų ryžto ją apsaugoti.
„Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena laisvo žodžio vertę. Primena šviesuolius, kurie atkakliai, nepaisydami draudimų ir grėsmių saugojo lietuvių kalbos ir spaudos laisvę. Anuomet jie nepabūgo būti nubausti ir puikiai suprato savo veiklos prasmę. Jų pastangos padėjo išsaugoti vieną pagrindinių valstybės polių – kalbą“, – rašoma premjerės sveikinime.
Anot I. Šimonytės, Ukrainos kova už laisvę mums primena to paties agresoriaus nesibaigiančius bandymus pavergti tautą.
„Brangūs rašytojai, žurnalistai, leidėjai, mokslininkai, gimtosios kalbos mokytojai, visus jus nuoširdžiai sveikinu šios prasmingos dienos proga ir linkiu dar aukščiau iškelti ir narsiai nešti žodžio laisvės vėliavą. Už protėvių drąsą ir už Ukrainos karių drąsą.
Linkiu jums įkvėpimo, lengvos plunksnos, gilaus teisingumo jausmo ir tikrų žinių bei kokybiškos literatūros ištroškusių uolių skaitytojų“, – pažymima premjerės sveikinime.
Pasveikink žurnalistą. Slaptai.lt nuotr.
Artėjat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai nagrinėjantys žurnalistai, redaktoriai ir žiniasklaidos priemonės,apie tai praneša šeštus metus iš eilės šį konkursą rengianti Finansų ministerija.
„Skaičiuojame jau ketvirtąjį Sanglaudos fondų finansavimo etapą. Svarbiausios investicijų sėkmės prielaidos yra taiklus jų nukreipimas į šalies strateginius tikslus, reformų įgyvendinimą. Taip pat svarbi mūsų darbo prielaida yra laisvas žodis, kritinis mąstymas ir visuomenės konstruktyvi kritika, kuri padeda mums augti. Kalbant apie konkursą, svarbu pasakyti, kad šiais netikrų naujienų, juodosios propagandos laikais jis yra labai svarbus. Čia mes apdovanojame kritinį mąstymą ir didžiulį profesionalų darbą“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Vertinimo komisijos pirmininko Ryto Staselio teigimu, šiais metais komisijos narius maloniai nustebino ne tik žurnalistų aktyvus dėmesys ES investicijų teikiamai naudai, bet ir gerokai aukščiau, lyginant su ankstesniais metais, nacionalinės žiniasklaidos kilstelėta komisijos vertinimui pateiktų darbų kokybės kartelė, nurodoma ministerijos pranešime. Žurnalistika
„Lyginant su visais ankstesniais metais, šiemet sulaukėme gerokai daugiau stiprių analitinių darbų iš nacionalinės žiniasklaidos. Tarpusavyje atkakliai konkuravo ir didžiųjų interneto portalų, ir televizijų vertinimui pateikti darbai. Deja, šiemet pritrūko regioninės žiniasklaidos darbų kiekybės ir kokybės, todėl atskirai jiems skirtas nominacijas komisija bendru sutarimu anuliavo“, – sakė R. Staselis.
Jau tradiciniu tapusio konkurso tikslas – skatinti žurnalistus ir tinklaraštininkus įsitraukti į ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje panaudojimo efektyvumo analizę bei skatinti diskusijas apie ES lėšomis įgyvendinamus socialinius ir ekonominius pokyčius, sakoma pranešime.metų straipsnis
Pasak ministerijos, konkurse šiemet varžėsi daugiau nei šimtas įvairių spaudos, radijo, televizijos ir internete skelbtų darbų. Daugiausiai paraiškų konkurso dalyviai teikė „Metų straipsnio“ ir „Metų žurnalisto“ kategorijose. Piniginiais 1000 eurų prizais, diplomais ir autorinėmis skulptūromis apdovanoti 8 konkurso laureatai.
Premijoms darbai ir autoriai išrinkti vadovaujantis keturiais kriterijais – turinio aktualumas auditorijai, objektyvumas, kūrybiškumas, informacijos šaltinių įvairovė ir originalumas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Konkurso nominacijos ir laureatai:
Metų radijo laida/reportažas – Aistė Čiučiurkaitė („Žinių radijas“)
Metų TV laida/reportažas – Lukas Paškevičius (LNK)
Metų straipsnis – Lukas Blekaitis (dirbant „Verslo žiniose“)
Metų žurnalistas – Dalius Simėnas („Verslo žinios“)
Metų žiniasklaidos priemonė – LNK
Konkurso dalyviams skirti trys specialieji vertinimo komisijos prizai. Juos pelnė Rima Kazakevičienė („Valstiečių laikraštis“), Dalius Simėnas („Verslo žinios“) ir naujienų agentūra ELTA.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jubiliejinio – dešimtojo – Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.
„Labai malonu matyti pačius raštingiausius žmones – iš įvairių Lietuvos vietų, skirtingo amžiaus ir patirties. Nacionalinis diktantas jau dešimt metų tiesia kelius, kad raštingumo kultūra šioje technologijų eroje išliktų kaip neginčijama vertybė. Poreikis būti raštingam parodo, kad didžiuojamės savo unikalia kalba ir mums visiems svarbi jos ateitis“, – sakė Prezidentė.
Ceremonijoje Prezidentė padėkos raštus įteikė 9 konkurso finalininkams, 4 raštingiausiems mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota teisininkė Jovita Venckuvienė. Raštingiausia 2017 metų mokine tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 1a klasės auklėtinė penkiolikmetė Rusnė Kuliešiūtė. Ji yra jauniausia nugalėtoja diktanto istorijoje. Kaip aktyviausiai dalyvavusi mokykla apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazija, kurioje diktantą šiemet rašė net 1104 mokiniai. Padėka perduota ir raštingiausia užsienio lietuve tapusiai ambasadorei Austrijoje Loretai Zakarevičienei.
Šiemet Nacionalinį diktantą rašė itin daug dalyvių – daugiau nei 33 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, ambasadose užsienyje ir lietuvių bendruomenėse. Diktanto finale rungėsi 80 suaugusiųjų ir moksleivių, kurie pirmajame etape padarė ne daugiau kaip 4 klaidas. Nors dalyvių skaičius kasmet auga, organizatoriai pastebi, kad šalies gyventojų raštingumas ima prastėti. Nacionalinis diktantas atskleidžia ir švietimo sistemos spragas, todėl būtina didesnį dėmesį skirti gebėjimo taisyklingai rašyti ugdymui mokykloje ankstyvame amžiuje. Šalies vadovės teigimu, ugdant mokinių raštingumą, mokant juos skaityti ir suvokti tekstą, svarbus vaidmuo tenka ne tik pradinių klasių ir lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų mokytojams.
Šiais metais diktante gausiai dalyvavo ištisos klasės ir net mokyklos. Pasak Prezidentės, galima tik padėkoti ir mokiniams, ir ypač mokytojams, paskatinusiems savo auklėtinius išmėginti jėgas. Anot šalies vadovės, didelės pagarbos verti ir visi, kurie, jau seniai peržengę mokyklos slenkstį, vėl ryžosi pasitikrinti gimtosios kalbos žinias.
Šalies vadovė padėkojo Nacionalinio diktanto konkurso dalyviams ir artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga iš anksto pasveikino visus, kurie puoselėja vieną svarbiausių mūsų tapatybės bruožų – gimtąją lietuvių kalbą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jubiliejinio – dešimtojo – Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.
„Labai malonu matyti pačius raštingiausius žmones – iš įvairių Lietuvos vietų, skirtingo amžiaus ir patirties. Nacionalinis diktantas jau dešimt metų tiesia kelius, kad raštingumo kultūra šioje technologijų eroje išliktų kaip neginčijama vertybė. Poreikis būti raštingam parodo, kad didžiuojamės savo unikalia kalba ir mums visiems svarbi jos ateitis“, – sakė Prezidentė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai bei organizatoriai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Ceremonijoje Prezidentė padėkos raštus įteikė 9 konkurso finalininkams, 4 raštingiausiems mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota teisininkė Jovita Venckuvienė. Raštingiausia 2017 metų mokine tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 1a klasės auklėtinė penkiolikmetė Rusnė Kuliešiūtė. Ji yra jauniausia nugalėtoja diktanto istorijoje. Kaip aktyviausiai dalyvavusi mokykla apdovanota Vilniaus Gabijos gimnazija, kurioje diktantą šiemet rašė net 1104 mokiniai. Padėka perduota ir raštingiausia užsienio lietuve tapusiai ambasadorei Austrijoje Loretai Zakarevičienei.
Šiemet Nacionalinį diktantą rašė itin daug dalyvių – daugiau nei 33 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, ambasadose užsienyje ir lietuvių bendruomenėse. Diktanto finale rungėsi 80 suaugusiųjų ir moksleivių, kurie pirmajame etape padarė ne daugiau kaip 4 klaidas. Nors dalyvių skaičius kasmet auga, organizatoriai pastebi, kad šalies gyventojų raštingumas ima prastėti.
Nacionalinis diktantas atskleidžia ir švietimo sistemos spragas, todėl būtina didesnį dėmesį skirti gebėjimo taisyklingai rašyti ugdymui mokykloje ankstyvame amžiuje. Šalies vadovės teigimu, ugdant mokinių raštingumą, mokant juos skaityti ir suvokti tekstą, svarbus vaidmuo tenka ne tik pradinių klasių ir lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų mokytojams.
Šiais metais diktante gausiai dalyvavo ištisos klasės ir net mokyklos. Pasak Prezidentės, galima tik padėkoti ir mokiniams, ir ypač mokytojams, paskatinusiems savo auklėtinius išmėginti jėgas. Anot šalies vadovės, didelės pagarbos verti ir visi, kurie, jau seniai peržengę mokyklos slenkstį, vėl ryžosi pasitikrinti gimtosios kalbos žinias.
Šalies vadovė padėkojo Nacionalinio diktanto konkurso dalyviams ir artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga iš anksto pasveikino visus, kurie puoselėja vieną svarbiausių mūsų tapatybės bruožų – gimtąją lietuvių kalbą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Trys didingos kolonos. Trys stulpai, į kuriuos remiasi visos tautos ir valstybės.
Daug turime švenčių, beveik visas vadiname gražiausiomis, prasmingiausiomis. Meldžiamės, sveikiname, daliname dovanas ir gėles, valgome ir geriame… O čia – tik diena. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Ką veiksime gegužės 7-ąją? Džiaugsimės, kad prieš šimtą dešimt metų atgavome spaudą, kad lietuvių kalba – jau valstybinė, kad, kaip niekada, išleidžiame daug knygų? Galima, žinoma, ir pasidžiaugti, ir švęsti, nors tai tik diena, kai turėtumėm labai rimtai pamąstyti apie spaudą, apie kalbą, apie knygą.
