Naujųjų metų eglutė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prasidėjus Adventui (o senoviškai sakant – Leliumų laikotarpiui) ir artėjant Kalėdoms, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kaip ir kasmet kviečia visus klausytis šio meto lietuviškų senųjų dainų, pristatydama atnaujintą Advento ir Kalėdų folkloro bei postfolkloro grojaraštį.
EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės nuomone, senosios lietuviškos kalėdinės dainos arba jomis remiantis sukurtos puikios šiuolaikinės interpretacijos dabartiniu metų laiku galėtų dažniau skambėti viešosiose erdvėse – miestų bei kaimų aikštėse prie Kalėdų eglutės, kalėdinėse mugėse, taip pat mokyklose, darželiuos.
Šiuo kvietimu norima atkreipti visuomenės dėmesį į ypatingai įdomią lietuvių nematerialaus kultūros paveldo vertybę – savitas kalėdinio laikotarpio dainas, iki pat šių dienų dainuojamas kai kuriuose Lietuvos regionuose. Šiose dainose atsispindi paslaptingi senoviniai Kalėdų mitai: pavyzdžiui, apie elnią devyniaragį, parnešantį saulę ant ragų, arba vidur marių augantį medį, kuriame netikėtai įsižiebia ugnis. Šiose dainose gausu simbolių, kurie primena senuosius lietuviškos kultūros sluoksnius. Kalėdos Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarybos nuomone, viešosiose erdvėse skambančios tradicinės lietuviškos kalėdinės dainos ar nauji jų variantai sukuria ypatingą nuotaiką, maloniai nustebina ir pradžiugina Lietuvos gyventojus, iš tolimų kraštų į Tėvynę grįžusias išeivių šeimas bei užsienio turistus, padeda kurti savitą Lietuvos įvaizdį.
Lietuviškų tradicinių advento ir kalėdinių dainų yra kur kas daugiau, jų tradicija kiekviename Lietuvos etnografiniame regione skirtinga, todėl verta kiekvieno krašto kultūrininkams sudaryti savo krašto muzikinio folkloro grojaraščius bei prisiminti vietines šio metų laikotarpio tradicijas, sakoma Etninės kultūros globos tarybos pranešime.
Eglutė pusnyse. Vytauto Visocko nuotr.
Praėjus gražiausioms metų šventėms Vilniaus mokytojų namai ragina nemesti žaliaskarių į gatves, atnešti jas pirmadienį į kiemelį – iš čia jos bus palydėtos miško globon.
Vilniaus mokytojų namai pirmadienio vakarą organizuoja renginį visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“. Į atsisveikinimo su eglutėmis atėjusius linksmins teatro trupė ČIA personažai, bus žaidimų, pokštų, dainų ir šokių bei karštos kakavos, žada šventės rengėjai. Visus laimins ir Trys karaliai.
Sostinės savivaldybė drauge su miestą tvarkančiomis įmonėmis taip pat pasirūpino, kad mieste atsirastų daugiau kaip 80 specialių vietų nupuoštoms eglėms ar jų šakoms palikti. Po švenčių su eglėmis sostinėje bus galima atsisveikinti neteršiant gyvenamosios aplinkos, civilizuotai ir nemokamai.
Surinktos eglės vėliau perdirbamos ir virs ekologišku kuru arba kompostu. Iš specialių surinkimo taškų eglės bus nuolat renkamos nuo sausio 6 iki 31 d.
Sostinės savivaldybė kasmet paragina vilniečius nemesti eglių prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, nepalikti kiemuose, neteršti savo ir kaimynų gyvenamosios aplinkos. Miestas pasirūpina, kad specialių surinkimo taškų atsirastų kiekviename rajone.
Savivaldybė primena, kad už paliktas kalėdines eglutes ne tam skirtose vietose, gali grėsti bauda iki 140 eurų. Be to, nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja atliekų tvarkymo mieste tvarka, pagal kurią prie konteinerių rastos stambiagabaritės atliekos bus surenkamos ir išvežamos, tačiau už jų išvežimą bus išrašytos sąskaitos, kurias apmokės to namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai.
Paprotys švenčių metu puošti medžius atėjęs iš pagonybės. Išsaugoję nemažai senovinių ritualų, krikščinys taip pat puošia medžius. Kodėl gruodžio 25 dieną, kodėl būtent eglutę, kodėl ji puošiama žvakutėmis, vaisiais ir žaisliukais?
Dar prieš krikščionybės atsiradimą ir išplitimą žmonės gruodžio mėnesį švęsdavo vasaros saulėgrąžos šventę. Iki IV a. ši diena buvo švenčiama kaip pagonių Saulės dievo Mitros gimimo diena. Mitra senovės Romoje dar buvo vadinama Sal inventus (”nenugalimąja saule”). Mitros kultu pagrįsta religija II-IV m.e. amžiais klestėjo ne tik senovės Romoje, bet ir Vengrijoje, Rumunijoje, Reino slėnyje. Mitrizmas aukštino drąsą, ištvermę, karius.
