Kas “sugalvojo” Kalėdinę eglutę


Print

Paprotys švenčių metu puošti medžius atėjęs iš pagonybės. Išsaugoję nemažai senovinių ritualų, krikščinys taip pat puošia medžius. Kodėl gruodžio 25 dieną, kodėl būtent eglutę, kodėl ji puošiama žvakutėmis, vaisiais ir žaisliukais?

Dar prieš krikščionybės atsiradimą ir išplitimą žmonės gruodžio mėnesį švęsdavo vasaros saulėgrąžos šventę. Iki IV a. ši diena buvo švenčiama kaip pagonių Saulės dievo Mitros gimimo diena. Mitra senovės Romoje dar buvo vadinama Sal inventus (”nenugalimąja saule”). Mitros kultu pagrįsta religija II-IV m.e. amžiais klestėjo ne tik senovės Romoje, bet ir Vengrijoje, Rumunijoje, Reino slėnyje. Mitrizmas aukštino drąsą, ištvermę, karius.

Tuo metu krikščionys turėjo savo šventę – sausio 6-tąją – Kristaus gimimo, krikšto ir apsireiškimo  šventę. Atrodo, kad sausio 6-oji tada buvo pasirinkta neatsitiktinai: šią dieną senovės Egiptas šventė dievo Ozyrio, graikai – dievo Dioniso, arabai – dievo Dusaro gimimo dieną. Tačiau 354-aisiais m.e.m. krikščionių bažnyčia nustatė kitą Kalėdų šventės datą – gruodžio 25-ąją. Ją įvedė Romos vyskupas Liberis, įsakydamas visiems krikščionims būtinai ją švęsti. Įsigalint krikščionybei, Mitros kultas sunyko. Pirmasis dokumentas, patvirtinantis Kalėdų šventimą Romoje, datuojamas 336 metais.

Kodėl Kalėdoms puošiamos eglutės? Senovėje žalio medžio puošimas, kuris simbolizavo gyvybės atsiradimą, turėjo magiškos reikšmės. Žmonės tikėjo, kad žalio medžio pagerbimas suteiks jiems laimės, vaisingumo, padės sulaukti gero derliaus.

XVI-XVII a. Kalėdų eglutę pradėta puošti Europos šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje. 1625 m. Britanijos parlamentas uždraudė švęsti Kalėdas, tačiau draudimas galiojo iki 1633 metų. Legenda teigia, kad pirmasis eglutę pradėjęs puošti šventasis Bonifacijus. Pasakojama, kad kartą Kalėdų vakarą šventasis pamatė, kaip pagonys ruošiasi ant ąžuolinio kuolo atlikti aukojimą dievams. Norėdamas  sutrukdyti, šventasis nukirto medį ir jo vietoje staiga išdygo eglė. Jis supratęs, kad tai naujos religijos simbolis.

eglute-02

Tačiau galima pritarti nuomonei, kad svarbiausia priežastis, kodėl puošiama būtent eglė – nes ji žaliuoja žiemą vasarą. Kiti tyrinėtojai tai sieja su Kristaus laikmečiu. Šventajame rašte minima, kad pranašas Ezekietis kedrą laikė Mesijo ir jo karaliaus simboliu. Kedras, ypač Libano kedras, dėl savo didingo grožio laikomas nemirtingumo simboliu. Mūsų šiauriniuose kraštuose kedras neauga, jį pakeičia panašus spygliuotis – eglė. Visada žalia eglė su žvakutėmis ant šakelių yra artima ir baltų pasaulėjautai.

Žmonės iki šiol tiki apsaugine spygliuočių medžių galia. Eglių šakutėmis nubarstomas takas į namus, kur pašarvoti palaikai. Kūčių dieną kadagių šakelėmis buvo barstoma asla – norėta apsisaugoti nuo dvasių ir jų blogų darbų. Paprotį puošti namus ir tvartus amžinai žaliuojančio medžio šakutėmis žinojo daugelis šalių nuo labai senų laikų.

Ne visai aišku, kodėl ant eglučių deginamos žvakutės. Vieni tyrinėtojai mano, kad tai bažnytinės simbolikos įtaka, nes Kalėdų naktį visuose namuose uždegamos žvakės.  Žinome, kokia svarbi buvo ugnis daugelyje pagoniškų papročių, taip pat ir lietuvių.  Pavyzdžiui, per Vėlines lietuviai degindavo ugnį vėlėms pasišildyti. Dabar ant Kalėdų arba Naujametinės eglutės kabinamos žvakutės jau prarado magišką prasmę.

Eglutės taip pat apkabinėjame obuoliais, riešutais, saldumynais, kitokiais žaisliukais. Kai kas tai sieja su religijos reformatoriaus Martyno Liuterio (1483-1546) vardu. Pasakojama, kad kartą Liuteris ėjo mišku ir atkreipė dėmesį į žvaigždėtą dangų. Žvaigždės blizgėjo pro žalias eglės šakas. Buvę taip gražu, jog Liuteris parsinešė į namus nedidelę eglutę ir papuošė ją žvakutėmis. Nuo to laiko eglutės puošimas tapo vokiečių tradicija, kurią perėmė kiti kraštai. Ispanijoje Kalėdinė eglutė lig šiol vadinama vokišku medžiu.

Pirmą kartą didelė eglė buvo pastatyta Drezdeno miesto aikštėje kalėdinės mugės metu 1807 m.Anglijoje šis paprotys siejamas su karalienės Viktorijos vyro princo Alberto vardu. 1840 m. jis pirmą kartą karalienės rezidencijoje pastatė kalėdinę eglutę (gal parsivežęs iš Vokietijos) ir anglams tai labai patikę. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad madą Kalėdoms puošti eglutę įvedęs karalius Jurgis 1715 m.1842 m. gruodžio 9 d. pasirodė Anglijoje išleistas pirmas Kalėdinis atvirukas. Lietuvoje puošiamos eglutės atsirado XX a. pradžioje, Mažojoje Lietuvoje – kiek anksčiau.

Eglutės puošimas įvairiais vaisiais nėra atsitiktinis. Nuo seno žinome, kad riešutai simbolizavo ateinančių metų gerą derlių, tikėta, kad jais galima uždegti meilę, sustiprinti vedybinius ryšius. Obuolys lietuvių tautosakoje, kaip ir daugelyje šalių, irgi turi antgamtinės stebuklingos galios. O kai nėra tikrų vaisių, teko juos keisti kitokiais, dirbtinais. Kiekvienos tautos kalėdinis medelis turėjo ir savo ypatumų. Antai, lenkai eglutes mėgsta puošti paukščių atvaizdais ir žvaigždutėmis, švedai – šiaudinėmis figūrėlėmis, danai – varpeliais, snaigėmis ir širdutėmis, ukrainiečiai – vorais ir voratinkliais, čekai – įvairiais ornamentais.

Dirbtinės eglutės iš žąsies plunksnų ir vielos pirmą kartą pasirodė 1860 m.1892 m. amerikiečių inžinieriaus ir išradėjo Tomo Edisono padėjėjas Edvardas Džonsonas  sukonstravo pirmąją  girliandą iš mažų elektros lempučių.

Įvairenybės

Yra ir naujametinių eglių rekordininkių. Naujametinė aukščiausia eglutė, užregistruota Gineso rekordų knygoje, buvo pastatyta 1950 m. Vašingtono valstijoje Sietlo prekybos centre (JAV). Jos aukštis – 67,37 metro.

Sutinkant 2000 metus Vilniaus televizijos bokštas buvo papuoštas girliandomis kaip eglutė. Aukštis – 326,47 m . Bendras girliandų ilgis – 6 kilometrai, lempučių kiekis girliandose – 6000. Viršūnėje įmontuotas galingas daugiaspindulinis švyturys, simbolizuojantis Kalėdų žvaigždę. Taip papuoštas bokštas pretenduoja tapti aukščiausia pasaulyje Naujametine eglute.

2009 m. prekybos ir pramogų  sostinėje „Kauno Akropolis“ pastatyta didžiausia pasaulyje kalėdinė eglutė iš knygų. Ją sudarė 10 tūkst. albumų „Neregėta Lietuva“. Eglutės aukštis – 5 metrai 50 centimetrų, vertė – milijonas litų, svoris – per 10 tonų.

Nedidelių butų savininkams turėtų patikti amerikietės Rutės Vili idėja. Nusprendusi, kad pakabinta Kalėdinė eglutė užima mažiau vietos, sumanioji dama pritvirtina ją kaip liustrą.

Čekijos girininkai sugalvojo efektyvų kovos su eglučių vagimis būdą. Eglutės ištepamos mikstūra, pagaminta iš avies taukų, vabzdžių naikinimo priemonių ir vandens. Žmonių, nelegaliai nusikirtusių eglių, namuose laukia nemaloni staigmena: kambario temperatūroje bespalvė medžiaga pradeda siaubingai dvokti…

Brangiausia pasaulyje eglutė, įrašyta į Gineso rekordų knygą (kaina 10,8 JAV dolerių), kasmet (nuo 2002 m.) puikuojasi viename iš uždarų Japonijos sostinės klubų. Šveicarijos firmos „Pježė“ rankiniai laikrodžiai su kelių dešimčių karatų deimantais, kainuojantys šimtus tūkstančių JAV dolerių, žiedai su smaragdais, perlais ir kitais brangakmeniais ant žaliaskarės šakų tviska sudėti į skaidrius burbulus. Pageidaujantieji čia pat gali įsigyti vieną ar kitą patikusį „žaisliuką“. Vėliau eglutė padovanojama Tokijo našlaičių prieglaudų, suprantama, be brangenybių. Vietoj jų į burbulus pridedami saldumynų ir žaisliukų.

Nuo 2008 m. brangiausios pasaulyje Kalėdų eglės titulą (11 mln. JAV dolerių) siekia perimti eglė, pastatyta prabangiame JAV Abu Dabio viešbutyje „Emirates Palace“. Taip populiaraus pasaulio elito viešbučio administracija tikisi pritraukti dar daugiau svečių per Naujųjų metų šventes.

Seniausia pasaulyje Kalėdų eglutė, įrašyta į Gineso rekordų knygą nuo 1886 metų laikoma Parkerių šeimoje, gyvenančioje Anglijoje. Ji pagaminta iš palmės plaušų, todėl pretenduoja į pirmosios pasaulyje dirbtinės Kalėdų eglutės titulą.

XXX 

–         Kaip atskirti sniego senį nuo sniego bobos?

–         Labai  paprastai? Reikia pažiūrėti kur įsmeigta morka.

XXX

–         Kaip Kalėdų naktį merginai sužinoti savo išrinktojo vardą?

–         Atsibusti trečią valandą nakties ir pasižiūrėti į jo pasą.

XXX

–         Kas bus, jei iš Senio Šalčo barzdos išrausi plauką ir pasakysi „abrakadabra“?

–         Snieguolė išpildys bet kokį tavo norą.

XXX 

–         Kas yra jaunystė?

–         Tai toks metas, kai jau nebetiki, kad pas tave ateis Kalėdų Senelis, bet vis dar tikiesi, kad ateis Snieguolė.

XXX 

–         Kas yra Kalėdos?

–         Tai šventė, kada perkamos dovanos vaikams, su kuriais žaidžia tėvai.

–         Tai kada tėvas bando įtikinti savo vaikus, kad jis Kalėdų Senelis, o savo žmoną – kad jis ne Kalėdų Senelis?

–         Tai metų laikas, kai mes privalome pirkti daiktus, kurie niekam nereikalingi, ir dovanoti žmonėms, kurie mums nepatinka.

XXX 

–         Kas yra Naujieji metai?

–         Tai šventinė vakarienė, pasibaigianti pusryčiais.

XXX 

–         Kas yra sniego žmogus?

–         Tai gerai besislapstantis nuo alimentų Snieguolės vyras.

XXX

–         Kodėl Kalėdų eglutė geriau už moterį?

–         Kalėdų eglutės nejaudina, kiek eglučių buvo prieš tai.

–         Jai tas pat, bus naudojami kokie nors elektriniai prietaisai ar ne.

–         Jūs galite surišti eglutę ir numesti ją ant galinės automobilio sėdynės.

–         Jūs galite ją apčiupinėti prieš parsinešdamas namo.

–         Ji visiškai rami, kai jūs visą dieną žiūrite krepšinį.

–         Kalėdų eglutė nesupyks, jeigu jūs sudaužysite kokį žaisliuką.

–         Jūs be baimės galite palįsti po kiekviena Kalėdų eglute.

–         Kai jums eglutė bus nereikalinga, galite ją ramiai išmesti.

–         Ji niekada nepavyduliauja.

–         Jos visiškai nejaudina, kad jūsų spintoje yra plastikinė Kalėdų eglutė.

XXX

–         Kodėl Kalėdų Senelis vaikučiams dovanas nešioja vienas, o Senis Šaltis – su Snieguole?

–         Todėl, kad Kalėdų Senelis po to vienas namo parkeliauja, o Senį Šaltį kažkas turi parvesti.

XXX 

–         Kodėl Kalėdų Senelis visuomet toks linksmas?

–         Todėl, kad jis žino, kur gyvena blogos mergaitės.

XXX

–         Kodėl Senis Šaltis po namus vaikšto su dideliu maišu?

–         Renka tuščius butelius.

XXX 

– Kokie požymiai rodo, kad artėja Naujieji metai?

– Apima artėjančio stebuklo nuojauta.

– Visame bute (ne tik tualete) kvepia spygliuočiais.

– Skelbimuose apie nuolaidas prie kainų vietoje nulių atsiranda snaigės.

– Jūs kankinatės bandydami prisiminti, kur padėti naujamečiai atvirukai, kuriuos pirkote prieš dvylika metų.

XXX

–         Kokios būna Naujametinės dovanos?

–         Kurios mums nepatinka ir, kurių mes negauname.

XXX 

–         Kur po Naujųjų metų dingsta Snieguolės?

–         Jos sutirpsta, arba virsta sniego bobomis

XXX

–         Kuri pati trumpiausia metų diena?

–         Sausio pirmoji. Prabundi, o lauke jau tamsu.

XXX

–         Ką daryti, kad vaikai Naujuosius metus sutiktų namuose?

–         Patys išeikite į svečius.

XXX 

Naujametiniai sveikinimai:

Pakelkime taurę už gerus žmones: mūsų tiek nedaug liko.

Išgerkime už tai, kad Naujaisiais metais pabrangtų tušti buteliai.

Išgerkime už žmonas ir meilužes…Už tai, kad jos 2012-taisiaias nesusitiktų.

Šeimyninės laimės jums Naujaisiais…Jeigu vyras pavyduliauja – myli, o jeigu nepavyduliauja  – kol kas nieko nežino.

Linkime, kad kitais metais jūs būtumėte reikalingi visiems, tik ne generaliniam prokurorui.

Duok Dieve, kad Naujieji metai nebūtų trumpesni už praėjusius.

Parengė Romualdas Razauskas.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2011.12.13


Prisijunkite prie diskusijos