Kalėdų Senelis. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 11 d. (ELTA). Viena Sicilijos vyskupija turėjo viešai atsiprašyti pasipiktinusių tėvų, kai jos vyskupas grupei vaikų pareiškė, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“.
Kaip paaiškino Noto vyskupijos atstovas, vyskupas Antonio Staglianas visai nenorėjo sugriauti mažųjų parapijiečių svajonių likus dviem savaitėms iki Kalėdų. Jis tik mėgino priminti tikrąją šventės reikšmę. Be kita ko, dvasininkas vaikams papasakojo šv. Mikalojaus, romėnų persekioto už ištikimybę krikščionių tikėjimui, istoriją.
Vyskupijos pareiškime pažymima, kad Bažnyčia jokiu būdu nenori uždrausti vaikams svajoti, bet tikisi, jog iš šios situacijos bus padarytos ir kitos išvados. „Kalėdų Senelis simbolizuoja, kaip svarbu būti dosniam ir pasirengusiam viskuo dalytis su artimu. Bet jei šis simbolis išnyksta, o Kalėdų Senelio įvaizdis ima asocijuotis tik su vartojimu bei troškimu pirkti vis daugiau ir daugiau, derėtų iš naujo apmąstyti šį simbolį“, – sakoma pareiškime.
Italijos žiniasklaida cituoja vaikams pasakytus vyskupo A. Stagliano žodžius, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja, o visiems įprastus raudonus jo drabužius reklamos tikslais sugalvojo kompanija „Coca-Cola“.
Lietuvos jūrų muziejuje veikia ruoniukų paštas, Kalėdinę pasaką seka delfinai. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejuje jau prasidėjo šventinis laikotarpis: čia veikia Ruoniukų paštas, kūrybinės dirbtuvės, o delfinariume demonstruojama „Kalėdinė pasaka su delfinais“.
Ankstesniais metais muziejuje veikdavo kalėdinis Pingvinų paštas, tačiau šiemet ši ypatinga misija – nugabenti vandens keliu Kalėdų Seneliui norus ir pageidavimus – patikėta būtent ruoniukams. Nenuostabu, juk muziejus ypač daug dėmesio skiria Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių gelbėjimui, be to, 2022-uosius Seimas paskelbė Gyvūnų gerovės metais ir labai svarbu – ateinančiais metais Jūrų muziejuje atsidarys Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, akvariumo cokoliniame aukšte, priešais iliuminatorių, pro kurį į lankytojus iš baseino žvelgia ruoniai, yra pastatytas stalas ir pašto dėžutė, į kurią galima įmesti norų ir svajonių atviruką. Beje, lankytojai skatinami rašyti ne tik Kalėdų Seneliui, kviečiama rašyti sveikinimus, linkėjimus ir ne pasakiškiems draugams ar artimiesiems. Atvirukus su tikrais adresais Jūrų muziejus įsipareigoja nusiųsti adresatams. Taip pat šioje erdvėje laukiama mėgstančių deklamuoti, nes už eilėraštuką laukia dovana – atvirukas su garsine knyga „Vandens gyvenimo linija“.
Na, o lankytojų, kurie nori išsiųsti originalų, savo paties pagamintą atviruką, akvariume ir laivybos istorijos ekspozicijose laukia kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame akvariumo aukšte veikia dirbtuvės „Sukurk stebuklingą jūrų pasaką“, kuriose muziejaus lankytojai kviečiami pasidaryti unikalias knygutes, atspaudžiant tam tikrų jūros gyvūnų atspaudus knygelės puslapiuose. Namuose juos galima jau nusispalvinti ir paversti knygutę unikalia ir nuostabia jūrine pasaka.
Antrajame aukšte veikia kriauklių atvirukų dirbtuvės, kur lankytojas ant atviruko atsispaus pasirinktos kriauklės atvaizdą (nautilo, karališkosios kriauklės, Tritono rago). Naujausioje laivybos istorijos ekspozicijoje „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“ galima pasigaminti atvirukus su jūrine trispalve. Taip dirbtuvių lankytojai susipažįsta su karinio laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava ir laivo istorija. Klaipėdos jūrų muziejuje – kalėdinės nuotaikos. Alfonso Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejus praneša, kad šį penktadienį delfinariume jau prasidėjo specialūs šventiniai pasirodymai „Kalėdinė pasaka su delfinais“. Pagrindiniai jos herojai – be abejo, delfinai. Delfinariume dabar jų yra šešiolika. Kiekviename spektaklyje gyvūnai dalyvauja pasikeisdami – po septynis-aštuonis. Lygiai toks pat kintanti ir kaliforninių jūrų liūtų komanda: šių gyvūnų yra penki, pasirodyme dalyvauja po du pasikeisdami.
Šiemet delfinariume rodomos pasakos pagrindas – kalėdinis pasakojimas, kurį į milžinišką delfinariumo ekraną „perkėlė“ videoprojekcijų kūrėja Vesta Obolevičiūte. Pasaka visu grožiu išsiskleidžia įspūdingame 123 kv. metrų delfinariumo projekciniame ekrane, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Žiema be sniego. Kol rašau šias eilutes, už lango silpnai lynoja, nuo pajuodusių medžio šakų išretintais intervalais kapsi ant pažliugusios žemės. Keista žiemiška drėgmė, pažemėjęs pilkšvas dangus. Drėgmė tvyro ore, kaupiasi ant stiklų ir, regis, prasisunkia į kompiuterio šerdį. Išgaunamos klaviatūros baksnojimu raidės lengvai tyvuliuoja ant virtualaus popieriaus lapo, daiktų kontūrai prietamsiame kambarėlyje truputėlį praskysta ir liejasi.
Tokią dieną sunku prabust iki galo, kažkas panašaus į sapną dar ilgai stovi už nugaros. Beveik neišaušta, dienos slenka virtine dar tamsesnės nei įprasta šiuo metu, nes šviesos neatmuša, kaip turėtų būti, joks sniegas. Tai išties metas, kai viskas rūdija pagreitintu ritmu, net gražiausių dienų atminimai. O girdžiu dar sakant, jog nepasnigs iki pat Kalėdų.
Iš serijos – lietuviška žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokią postmodernistinę žiemą Kalėdų senelis su įprasta šiam personažui sunkiasvore apranga atrodo labai keistai. Pirmasis iš jų jau atskrido lėktuvu ir iškilmingai buvo sutiktas aerouoste. Ta proga nepasnigo. Kita vertus, greitai į pašales pabirs visa Kalėdų senelių gausinga gentis. Nekalbėsiu niekų dabar apie elnius ir roges, nepadoru iki tokio lygio įsijausti besniegę žiemą. O vis tik, sakykit, ką norit, tačiau įtartinas, žadinantis neaiškų nerimą, užkrečiantis pavojaus nuotaikomis yra toks nešantis dovanas kailiniuotas senelis, kurį žiemą sutinki besiiriantį per lietų su atkištu skėčiu. Labai primena persirengusį teroristą. Tačiau gali būti ir taip, kad šitaip užsimaskavę priklijuojama senelio barzda po Lietuvą bastosi jaunieji partijų vadai, vengdami parodyti tautai savo infantiliškus veidus.
Tikra lietuviška žiema. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.
Į šią temą atsišaukia, iš atminties išplaukia štai tokia Jurgio Kunčino eilėraščio strofa (pacituosiu išties iš atminties, taigi apytikriai, nes po ranka neradau, kažkur užsimetė reikalinga citavimui knyga): Malūnų gatvė be malūnų,/Mėnulio gatvė be mėnulio,/o filosofija be Kanto,/ir pasakos be brolių Grimų… Į atmintį ši eilutė įstrigo kaip, man taip atrodo, viena iš labiausiai tikslių sovietijos charakteristikų. Šis eilėraštis buvo parašytas brežnevinėje epochoje ir paprastais žodžiais, aiškiais palyginimais, taigi labai taupiai pažymi, jog tais liūdnai šlovingais laikais už gražiausių įvardijimų neretai slypėjo tik kokti tuštuma, kai pavadinimai maskuodavo esmės trūkumą, kitaip tariant, esmiškai falsifikuodavo reiškinius. Taigi kalbame čia ne apie kažkokio komponento ar ingrediento trūkumą (ne ta maniera, kai sakoma: trūksta truputėlio druskos ar pipirų į sriubą), bet apie esmės, pagrindo, substancijos trūkumą, kalbame apie tą atvejį, kai trūksta tikro, tapatumą kuriančio apsisprendimo.
Kita vertus, bijau apsirikti, nesu iki galo tikras, gali būti, jog man tik prisisapnavo tamsią dieną, tačiau vis tik kažkur giliai užstrigęs išlieka įsitikinimas, jog Kunčinas arba kažkas už jį pratęsė šį eilėraštį į mūsų laikus, užbaigdamas jį taip: o lietuviškoji socialdemokratija be progresinių mokesčių idėjos, konservatoriai be atominės elektrinės Lietuvoje (bet su Astravo AE savo liūdnai šlovei ir rusiškos elektros prekybos konservatoriškos prigimties tarpininkų garbei – jie visados kažką turi mainais), Lianos Ruokytės – Jonsson Kultūros ministerija be mažiausio trupinėlio kultūros, valstiečiai be žemės (bet su R. Karbauskiu priešakyje), laisva Lietuva be Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje… Iš tiesų, Lietuva be Vyčio yra kaip žiema be sniego arba, jeigu norite, kaip monotoniška vasara be spalvų.
Ažuolas žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Žiema be sniego šiauriniame krašte praneša apie visuotinio atšilimo sukeltus katastrofinius pokyčius Žemės planetoje. Žiema be sniego – tai gamta be miego, niekados nepailsinti gamta. Pernelyg atvira, negalinti kurti, tačiau negalinti ir pailsėti. Nemigos iškankinta gamta. Gamta kaip haliucinacijos ir anomalijos, prasidėjus masiniam biologinių rūšių nunykimui, tačiau gausėjant ligų sukėlėjams ir pernešėjams! Kaip atrodo, įžengėme į tą etapą, kai įvykę pokyčiai – neatšaukiami, lieka tik viena galimybė – stengtis, kiek įmanoma, lėtinti apsukas, amortizuoti pagreičius, užtęsiant akistatą.
Kita vertus, kiekvienas apčiuopiamai gali dalyvauti katastrofos įgyvendinime, tiesiogiai už lango stebėdamas savo veiklos rezultatus. Dėl to kai kur išauga savotiškas linksmumas, puoselėjamas specifinės pakraipos aplombas. Štai verslą aptarnaujantys propagandistai, garsūs ideologai tikina, jog panikuojama be pagrindo, esą pesimistinės ekspertų išvados dėl globalinio atšilimo padarinių yra gerai organizuotas sąmokslas prieš verslo sėkmę.
Tikėtina, jog amžiaus pabaigoje, kai dėl šiltnamio efekto stiprėjimo vandens lygis jūrose pakils 50 cm. (ar net dar labiau), Kalėdų senelis į svečius pas aukštumų žmones jau vyks pasikinkęs linksmus delfinus į vandens slides.
Vidaus reikalų ministerijoje paskutinėmis 2011-ųjų metų dienomis buvo surengtas uždaras šventinis vakaras, į kurį verta atkreipti dėmesį.
Kaip pranešė BNS, gruodžio 28-ąją VRM teritorijoje 16 valandą surengta itin iškilminga apdovanojimų įteikimo ceremonija “Metų cvekai 2011”, kurioje dalyvavo ir Seimo nariai Inga ir Arūnas Valinskai. Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija visai neseniai tapo LiCS dalimi.
