Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. LR Prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos prezidentę Kersti Kaljulaid 50-ojo jubiliejaus proga.
Pasak prezidento, šiandien Lietuva ir Estija yra artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
„Nuoširdžiai linkiu, kad mūsų šalių abipuse draugyste ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Neabejoju, kad sėkmingi dvišaliai santykiai atvers daugiau naujų galimybių kartu dirbti stiprinant abi valstybes ir puoselėjant draugiškus mūsų ryšius!“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Lietuvos prezidentas Estijos vadovei palinkėjo stiprios sveikatos, laimės ir visokeriopos sėkmės. Taip pat nestokoti jėgų ir paramos siekiant užsibrėžtų tikslų bei stiprinant Estijos saugumą ir visapusišką gerovę.
Estijos verslas nori dirbti su Rusija, o politinio ryšio tarp šalių nebuvimas tam trukdo, po susitikimo su Rusijos susisiekimo ministru Jevgenijumi Ditrichu sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavi Aasas.
T. Aasas ir J. Ditrichas susitiko Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur aptarė dvišalius verslo ryšius ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
„Svarbiausia, kad šis susitikimas išvis įvyko. Gerai, kad abi šalys rado laiko bendravimui. Kalbėjome apie tai, kad tokio aukšto lygio susitikimai yra išties svarbūs. Svarbiausias susitarimas – nusprendėme atnaujinti tarpvyriausybinės transporto komisijos darbą, be jos sprendimų priimti neįmanoma“, – interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ kalbėjo iš Sankt Peterburgo sugrįžęs T. Aasas.
Paklaustas, ar mato pokyčių iš Rusijos pusės, ministras tikino, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Estija, o verslas esą visada norėjo bendradarbiauti, tik tam anksčiau trukdė politikų nenoras bendrauti.
„Man atrodo, kad Rusijos pusė yra pasiruošusi bendradarbiavimui su Estija. Žinoma, jie nori matyti, kad ir mes esame linkę bendradarbiauti. Noriu pabrėžti, kad verslo noras dirbti kartu visada buvo ir tebėra, tačiau ryšių vyriausybiniu lygiu nebuvimas keletą metų neigiamai paveikė mūsų santykių būklę ir tarpvyriausybinės komisijos darbą. Dabar ryšiai atnaujinti, o komisijos darbui kliūčių nebeliko“, – sakė T. Aasas.
Pasak ekonomikos ministro, itin svarbų signalą pasiuntė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, balandį Maskvoje susitikusi su Vladimiru Putinu.
„Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje atvėrė labai daug durų Estijos įmonėms. Taip pat reikėtų pasižiūrėti į Latviją ir Suomiją, kurios jau seniai normalizavo santykius su Rusija ir sėkmingai bendradarbiauja. Manau, dirbant su Rusija turime sekti kaimynų pavyzdžiu“, – pažymėjo T. Aasas.
Ministro teigimu, ES sankcijų Rusijai politika nesutrukdytų Estijai palaikyti glaudesnius ryšius su Rusijos verslu.
„Žinoma, sankcijos veikia, tačiau Latvijai ir Suomijai sankcijų politika netrukdo palaikyti ryšių su Rusija, dėl kurių jie turi galimybes bendradarbiauti, sulaukia tranzito užsakymų. Be to, yra nemažai krypčių, kurių sankcijos neveikia“, – teigė T. Aasas, pabrėždamas, kad „dabar situacija pasikeitė“, o aukštų Estijos valstybės pareigūnų vizitai Rusijoje „padės mūsų verslui“.
Paklaustas, kokios naudos Estija gali tikėtis iš bendradarbiavimo su Rusija, T. Aasas tikino, kad taip abi šalys gaus naudos, o Estija esą taps labiau matoma Rusijos rinkoje.
„Verslas vystosi tik tada, kai abi pusės gauna naudos iš to. Rusija gali gauti naudos iš mūsų uostų, jiems tai kelias į Skandinaviją. Mes pademonstravome, kad mes esame, niekur nedingome. Estija nori bendradarbiauti su Rusija. Jei nepalaikysime ryšių, galimybe bendradarbiauti pasinaudos kiti. Ministro lygio vizitas – aiškus signalas, kad mes norime kartu dirbti su Rusija. Politiniai ryšiai padės atverti duris verslininkams“, – interviu „Postimees“ sakė T. Aasas.
Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje susilaukė kritikos iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau ji pati atmetė tokius priekaištus, sakydama, kad lengviausia yra boikotuoti bet kokius susitikimus.
„Kalbėtis su visais kaimynais yra natūralu. Kiek nenatūralu yra tai, kad aš turiu šitą dalyką paaiškinti“, – interviu britų laikraščiui „The Guardian“ sakė Estijos lyderė.
Balandį K. Kaljulaid Maskvoje atidarė renovuotą Estijos ambasadą ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmasis Estijos ir Rusijos vadovų susitikimas per 10 metų. Visgi K. Kaljulaid pabrėžė, kad boikoto politika nebuvo pats geriausias sprendimas.
„Gerai pasikalbėjome, aš laikiausi savo principų. Kalbėjome apie Sakartvelą ir Ukrainą, bet taip pat kalbėjome ir apie dvišalius klausimus. Turime dvišalių ryšių, ne visai prekybai yra įvestos sankcijos, mūsų žmonės artimai bendrauja“, – sakė K. Kaljulaid.
Estijos prezidentė atskleidė, kad susitikimą ji V. Putinui pasiūlė pernai lapkritį Paryžiuje, vykstant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, o pats Rusijos lyderis sutiko.
Visgi šis K. Kaljulaid susitikimas su V. Putinu sukėlė kritikos audrą Lietuvoje ir Latvijoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tuo metu pareiškė, kad Estija turėjo pasikonsultuoti dėl susitikimo su Lietuva ir Latvija.
Latvijoje taip pat esą būta abejonių dėl tokio susitikimo tikslingumo.
„Dialogą jau bandėme. Dievas žino, kiek kartu vien Vokietijos kanclerė Angela Merkel bandė kalbėtis su Putinu. Jis gali būti gana žavingas ir galima neblogai pasikalbėti su juo, jei jis gero nuotaikos, tačiau tai prie nieko nepriveda“, – telefonu „The Guardian“ sakė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga.
Vis dėlto K. Kaljulaid laikėsi savo ir tikino, kad boikoto politika dažnai buvo tik patogi priežastis išsisukti nuo nepatogaus pokalbio.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Sunku kalbėtis su tuo, kurio vertybės nuo tavųjų labai skiriasi. Visada lengva sakyti, kad yra tie kiti, kurie nenori kalbėtis su tavimi“, – teigė Estijos vadovė. Ji taip pat sakė, kad yra kilęs nerimas dėl to, kad Baltijos šalių saugumas yra aptariamas nedalyvaujant pačioms Baltijos šalims.
„Nenorių būti įtraukta į meniu, noriu sėdėti prie stalo“, – sakė K. Kaljulaid.
Pasak jos, susitikimo metu V. Putinas buvo mandagus ir elgėsi pagarbiai. Jis esą nebandė pamokslauti K. Kaljulaid dėl įvairių klausimų, susijusių su Estijos įsipareigojimais NATO ar šalyje gyvenančios rusakalbių mažumos padėtimi. „Abu pagarbiai vienas kitą išklausėme“, – sakė ji.
Tačiau, paklausta, ar susitikimas leido atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp lyderių, K. Kaljulaid atsakė trumpai drūtai: „Ne.”
Keista ta Estijos prezidentė. Ji negalinti pakęsti žmonas skriaudžiančių vyrų? Jai šlykštūs tie, kurie terorizuoja savo moteris? Pagirtina pozicija. Taip ir tik taip privalu žiūrėti į smurtaujančias šeimos galvas!
Sveikinu, pritariu: Estijos prezidentė pasielgė solidžiai, kai ryžtingai išėjo iš Parlamento salės. Jai buvo nemalonu klausytis prisiekienčio ministro, kurį estų žiniasklaida kaltina nuolat grubiai terorizavus savo antrąją pusę, žodžių.
Tačiau kaip paaiškinti Estijos prezidentės troškimą šnekučiuotis su kaimynines šalis prievartaujančiu vyru – Vladimiru Putinu? Vyras, mušantis vienui vienintelę savo moterį, – bjaurus, o vyras, kurio įsakymais remiantis buvo užpultos mažiausiai trys tautos ir, skrupulingai suskaičiavus, nukentėjo dešimtys tūkstančių čečėnų, gruzinų, ukrainiečių moterų, – priimtinas?
Politika – kompromisų, nuolaidų, atsitraukimų, reveransų, mainų, chameleoniškumo, išdavysčių menas. Kai kada tenka nusileisti – vardan „mažesniojo blogio“. Ir vis tik nuolaidžiaujant nepatartina prarasti sveiko proto. Nes be perstojo lyg unguriui vinguriuojant nė nepajusi tapęs politine prostitute. Jei Estijos prezidentei atgrasus ministras, galimai mušdavęs savo sutuoktinę, nors jo kaltė, beje, įstatymiškai vis dar neįrodyta, koks jai turėtų atrodyti atstumiantis vyras, dėl kurio kaltės tūkstančiai čečėnų, gruzinų ir ukainiečių moterų tikrų tikriausiai neteko savo šeimų, namų?!
Bet viskas, regis, kitaip…
Analizuojant Estijos prezidentės elgesį (atmetus bet kokias sąmokslo teorijas apie galimas išdavystes ir verbavimus), kyla noras šmaikštauti: Estijos prezidentė nekenčia tik mažai smurtaujančių vyrų, tie, kurie muša daug ir stipriai, – jai mieli, priimtini.
Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kodėl nuolat įsiveliame į nereikalingas, beprasmiškas diskusijas? Ir kodėl, ginčydamiesi dėl akivaizdžių tiesų, dar mirtinai ir susipykstame? Gal, sakau, mus tyčia kiršina? Kad kiršina – nė neabejokime. Bet kodėl mes leidžiame, kad mus kiršintų?
Estiški pliurpalai
Naujausias nesusipratimas dėl užsienio politikos – Estijos prezidentės kelionė į Maskvą. Taip, būtent taip – kvailystę šį sykį iškrėtė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Ji apsimetė pamiršusi elementariausias žaidimo taisykles – jei norime priversti Rusiją atsisakyti agresyvaus elgesio manierų, privalome rinktis ignoravimo taktiką. Visur ir visados. Tik ignoruodami Rusijos vadovą pačiu aukščiausiu lygiu galime viltis bent mažyčių pergalių – galbūt daugiau nieko nepuls.
O jei trokštame paskatinti Vladimirą Putiną naujiems „žygdarbiams“, darykime taip, kaip elgiasi Estijos prezidentė. Net jeigu JAV slapta paprašė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid nuvykti į Maskvą pasidomėti, kokios V. Putino nuotaikos, – skristi į Maskvą nereikėjo. Primityvu manyti, jog ponia K.Kaljulaid pajėgi pergudrauti KGB profesionalą. Tai V.Putinas perprato Estijos prezidentę, o pats – neišsidavė, nei ką galvoja, nei ką darys…
Bent jau šių eilučių autoriui kvailai skamba kelių lietuvių politikų užkeikimai, esą su V.Putinu, koks jis bebūtų, vis tiek reikia šnekėtis. Mes – ne turguje, mes – ne turgaus bobos. Apie ką su juo diskutuoti? Dar sykį priminti, jog Krymo okupacija – neteisėtas „žygis“? Tai kad jis ir pats tai žino. Dar sykį prašyt atitraukti kariuomenę iš Rytų Ukrainos? Tai kad geruoju neatitrauks. Nejaugi kam nors dar neaiškios tikrosios tikrojo žaidimo taisyklės: priversime – pasitrauks, nepriversime – nenusileis. Su tokio būdo vyrais kaip V.Putinas įmanoma tik viena šneka: kol negrąžinai Krymo, tol nedrįsk net rodytis akyse.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Bet jei yra tokių naivių politikių kaip Estijos prezidentė, – vieningai griežta Vakarų taktika neįmanoma. Kad ir kaip stengsimės, vis tiek atsiras kolegų, kurie išduos pagrindinį Europos Sąjungos vienybės principą. Jei ne Estijoje, tai Austrijoje. Štai dar nepamiršome Austrijos užsienio politikos vadovės meilės šokio su Kremliaus diktatoriumi, dabar – Estijos prezidentė nuskubėjo išgirsti V.Putino monologų, poryt Prancūzija ar Vokietija versis per galvą siekdamos įsiteikti tironui. Dar kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas nepadoriai lipšniai spaudė Vladimiro Putino dešinę ranką Suomijos sostinėje Helsinkyje.
Todėl be pesimistinių nuotaikų niekaip neišsiverčiu. Kartais klausiu savęs, kam siekti europietiškos vienybės, jei ji – neįmanoma? Toji vienybė -saviapgaulė, ir daugiau nieko.
Taigi V.Putinas jaučiasi nenugalimas. Jam pavyksta parodyti, jog nėra jokios tarptautinės izoliacijos, jog Vakarai įsiklauso į jo „argumentus“, Europa neva linkusi rinktis labai rimtus kompromisus, kad tik nebūtų dar blogiau… Estijos spauda, pavyzdžiui, skelbia, kad vietoj planuoto pusvalandžio V.Putinas su K.Kaljulaid šnekučiavosi daugiau nei dvi valandas. Ir tai – Estijos pergalė? Ir tai – pragmatiškos, racionalios šalies pozicija?
Jei V.Putinas būtų pakvietęs Estijos prezidentę pasirašyti dokumentų dėl valstybinės Rusijos – Estijos sienos ratifikavimo arba kompensacijos išmokėjimo už sovietinės okupacijos metais estams padarytą žalą, – sveikinčiau Estijos vadovę. Važiuok, skrisk, bėk, skubėk, kol nepersigalvojo. Dabar – ne. Iš vizito – jokios apčiuopiamos naudos. Sutarta tik, regis, nutiesti karštąją telefoninę liniją, kad karinio susidūrimo metu būtų žinoma, kam konkrečiai paskambinti. Bet kam tokia telefoninė linija, jei Rusija neketina nieko pulti?
Apmaudu, pikta, nes tuščius plepalus Estijos prezidentė palaikė svarbesniais už Baltijos šalių vienybę. Ir suteikė galimybę dar labiau triukšmauti kapituliantiškas nuotaikas skelbiantiems besmegeniams tiek Estijoje, tiek Lietuvoje: žiū, Dalia Grybauskaitė išbarė V.Putiną, ir šis su ja nekalba, Estijos prezidentė meiliai nusišypsojo V.Putinui, ir V.Putinas tapo taikus, ramus, draugiškas. Kaip paprasta, kaip lengva: pagirkime V.Putiną, pakvieskime jį taikiai gyventi, ir buvęs KGB profesionalas, pagautas orgazmo, liausis terorizavęs kaimynines šalis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taikliai pastebėjo: eidami išvien pasiekdavome kur kas daugiau…
Konservatorių akibrokštas
Lietuvos užsienio politikoje – taip pat žvarbu ir pilka. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija išplatino rekomendaciją, kaip elgtis referendumų dėl Seimo narių mažinimo ir Dvigubos pilietybės metu. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir jo aplinka ragina ignoruoti tik vieną referendumą – tą, kuriame gvildenamas klausimas, galima ar negalima mažinti Seimo narių gretas. Be abejo, kuo mažiau Seimo narių – tuo blogiau valstybei. Nes kokybiškiems įstatymams parengti ir juos įteisinti verkiant reikia užtektinai daug galvų (nuo gyventojų skaičiaus parlamentinių galvų skaičius visai nepriklauso).
Ypač svarbu prisiminti paradoksalią tiesą: jei Seimas dirba prastai, protinga tauta gausintų, o ne mažintų Seimo narių gretas. Protinga tauta be didesnių pastangų supranta, kad kuo mažesnis Seimas – tuo prastesni įstatymai, tuo didesnis korupcijos pavojus, tuo mažiau požiūrių į gyvybiškai svarbias reformas ir t.t. Jei lietuvių tauta vadovaujasi sveiku protu, tai turėtume išsaugoti Seimą tokį gausų, koks jis dabar.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Bet kodėl G.Landsbergiui ir jo pagalbininkams pritrūksta sveiko proto, kai analizuojama referendumo dėl Dvigubos pilietybės vertė? Jei konservatoriams neužtenka elementariausios nuovokos, kodėl referendumas dėl dvigubos pilietybės ne tik nereikalingas, bet ir žalingas, pagalbon pasitelksiu štai tokį pavyzdį: kas nutiktų, jei iš konservatorių partijos gretų pasitraukęs politikas apsistotų, sakykim, „valstiečių“ štabe, bet tuo pačiu metu panorėtų išsaugoti konservatorių partijos nario bilietą? Nė neabejoju, kad konservatoriai tokiam gudruoliui lieptų pasirinkti: arba – arba. O jei tas, perbėgęs pas „valstiečius“, vis tiek reikalautų teisės išsaugoti kregždutėmis papuoštą nario bilietą, – tokį akiplėšą G.Landsbergis tikrai vytų lauk (net jei tas sutiktų mokėti nario mokestį tiek vieniems, tiek kitiems).
Bet juk lietuvis su dviguba pilietybe labai panašus į politiką, priklausantį dviem partijom. Tad kodėl G.Landsbergis ir jo kompanija neragina ignoruoti Dvigubos pilietybės referendumo? Todėl, kad patys – dvigubi: tiek su konservatoriškomis, tiek su krikščioniškomis, tiek su liberaliomis priemaišomis?
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?
Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3-ąją Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei.
Vietoj planuoto pusvalandžio V. Putinas kaimyninės šalies vadovei skyrė virš dviejų valandų. Pokalbis vyko demokratiškoje aplinkoje: abu lyderiai bendravo savo kalbomis per vertėjus. Žvalgybos išauklėtas V. Putinas susilaikė nuo kalinių terminologijos, nors garbingam svečiui vengė žvelgti į akis. Nebuvo ironijos ir žeminimo šešėlio, kaip kažkada Helsinkyje bendraujant su D. Grybauskaite.
Rusų apžvalgininkų ironijos nesukėlė ir pikantiška detalė: K. Kaljulaid atidarė restauruotą ambasados pastatą, o iškilmingiems pietums atstovybėje iš Talino autobusu buvo atgabenta žuvis, kurią sunku rasti Maskvoje… Tik išdažyto pastato spalva nepraslydo pro kremliškos naujienų agentūros SPUTNIK akis: geltona spalva esą turėtų paslėpti į sienas dūžtančių kiaušinių pėdsakus. Vizito metu prie ambasados pastato piketavo apie 30 žirinovskininkų, panūdusių ginti rusakalbius Estijoje…
Bet svarbiausia – ko čia atvyko Estijos vadovė? Pirma, paraginti išplėsti bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos. V. Putinas tam pritaria, tik tvirtina, kad Vakarų sankcijos tam kuria barjerus. „Štai jūs, Baltijos šalys, padėkite jas panaikinti, tada gal ir mes sutiksime bendrauti su Briuseliu“, – tarsi kalba Kremlius.
Antra, aptarti geopolitiniai klausimai. Štai kalbėta, kaip vykdomi Minsko susitarimai. Taip, sako V. Putinas, padėtis nenormali, bet dėl šių susitarimų pažeidinėjimų kalta Ukrainos pusė. Sena giesmė.
K. Kaljulaid iškėlė kalbos klausimus ir tariamą rusakalbių diskriminaciją Estijoje. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas TV programai „Vremia“ paskui pagirs Taliną, kad „dėl rusakalbių mažumos padėties Pabaltijy iš estų atstovų pusės yra tam tikro lankstumo, ypač atidedant rusų mokyklų perėjimą į estų kalbą“. Ačiū ir už tai.
Susitikime kalbėta ir apie NATO, Baltijos šalių saugumo klausimus. D. Peskovas: „Jų baimė dėl grėsmės visiškai neturi pagrindo ir skatinamos Aljanso vadų bei užjūrio politikų…“
Estijos lyderė maloniai šypsojosi ir dažnai linkčiojo galva.
Baigiantis pokalbiui ji pakvietė V. Putiną į ugrų-finų tautų kongresą, kuris rengiamas 2020 m. Tartu. „V. Putinas sakė manantis, kad man turėjo būti sunku ryžtis šiam žingsniui. Aš parodžiau jam tyrimus, kurių rezultatai parodo, kad mūsų žmonės palaiko šį žingsnį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos prezidentė.
Dar kalbėta sienos demarkacijos, pasienio regionų žymėjimo, „Nord Stream-2“, ekonominio bendradarbiavimo, kuris nusmuko 50 proc. per pastaruosius penkerius metus, ir kitais klausimais.
„Tai buvo puikus susitikimas, kuriame ilgai ir išsamiai aptarinėjome sudėtingus klausimus, bet net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis vyravo tarpusavio pagarba“, – apibendrino susitikimą estų lyderė. Ji sužavėta savo pačios nelaukta ir gana drąsia iniciatyva.
Bet ar jai pritaria kitos šalys?
Prieš vizitą iš Maskvos ataidėjo perspėjimas, kad Talino svečias pas V. Putiną vyksta visai be reikalo: su estais nėra apie ką kalbėti. Paprastų žmonių santykius apibūdina ir toks lakus posakis: prievarta mielas nebūsi.
Tai, kad Estijos prezidentė savo vizito nederino su kitomis Baltijos valstybėmis, suerzino Vilnių. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo: „Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (…) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“. „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“, – naujienų agentūrai BNS pridūrė jis.
Kremliuje galėjo susidaryti jam palankūs įspūdis, kad Vakarai nėra vieningi, taikydami Rusijai sankcijas ir laikydami ją izoliacijoje. Žinoma, taip ir yra, o šis vizitas tapo tarsi pasiūlymu šią izoliaciją suplėšyti. Tuo tarpu Maskva savo agresyvios retorikos ir veiksmų nė nemano keisti.
Apžvalgininkai pastebi, kad vienu aspektu Baltijos šalių pretenzijos Rusijai gali tapti niekinės. Lietuva, Latvija ir Estija yra iškėlusios kompensacijų už sovietinės okupacijos padarytą žalą klausimą. Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, pažeidusi ir Tartu sutartį, todėl turi atlyginti Estijai nuostolius, sakė šios šalies teisingumo ministras Urmas Reinsalas. Reikalaujamos sumos skirtingos, bet esmė kitur: Rusija turi pripažinti padariusi neįkainojamą žalą okupuotoms šalims. Dabar gi, po šio Estijos vadovės vizito, tokie reikalavimai praranda prasmę, o ir okupacijos terminas nublanksta.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Esant normaliems santykiams tarp valstybių, net nereikalaujant istorinės ir politinės atgailos už padarytas piktadarybes, tokie susitikimai gali pradėti naują santykių erą. Tačiau Maskva savo ruožtu nežengia nė žingsnio šių santykių normalizavimo kelius, o tęsia savo ekspansinę ir priešišką politiką – tiek kaip suverenių valstybių, tiek kaip euroatlantinių organizacijų narių atžvilgiu.
Kitaip sakant, iš tokio vizito daugiau žalos negu naudos.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid
Tarptautinio gynybos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Rusijos politikos ekspertė Kadri Liik buvo nustebinta, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putino truko net pustrečios valandos, praneša portalas ERR.
„Iš pradžių planuota, kad susitikimas bus trumpesnis, bet galiausiai jis truko dvi su puse valandos. Tai – gana daug“, – sakė ji penktadienį Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“.
Anot ekspertės, susitikimas Kremliuje gali palengvinti kai kurių dvišalių klausimų svarstymą ateityje.
„Tai galėtų būti nelabai politizuoti klausimai. Pavyzdžiui, man patiko, kad prezidentai kalbėjo apie energetikos problemas“, – pridūrė K. Kiik.
Anot jos, K. Kaljulaid ir V. Putino susitikimas buvo draugiškas, nes tai nebuvo derybos, kur šalys turi griežtai ginti savo pozicijas.
Vis dėlto, K. Kiik nuomone, susitikimas su K. Kaljulaid naudingas V. Putinui, nes jis rodo, kad Rusija nėra izoliuota.
Rusijos ir Estijos prezidentų susitikimas įvyko ketvirtadienį Kremliuje.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių pareigūnų nebuvimas „nėra normalu“, susitikime su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja Estijos naujienų portalas „EER.EE“.
„Jau seniai matėmės. Jau praėjo 10 metų nuo tada, kai įvyko aukščiausio lygio susitikimas. Jūs ir aš neseniai buvome trumpam susitikę kažkur užsienyje. Tačiau ryšių nebuvimas tarp pareigūnų, oficialių institucijų, kaimynių nėra sveika padėtis“, – Maskvoje vykusiame susitikime sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas pridūrė, kad dėl tokių pertraukų pastaraisiais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Estijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.
„Mes akivaizdžiai turime bendrų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu“, – teigė Rusijos vadovas.
Savo ruožtu, Estijos prezidentė K. Kaljulaid sakė, kad būtina, jog kaimynės kalbėtųsi.
K. Kaljulaid ketvirtadienį atvyko dalyvauti oficialiame renovuotos savo šalies ambasados Maskvoje atidaryme. Po ambasados atidarymo Estijos prezidentė susitiko su V. Putinu.
Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu.
Paskutinis Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2008 m. birželio 28 d., kai tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas susitiko su tuomečiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Paskutinis kartas, kai Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje, buvo 2011 m.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid tikisi, kad kitą savaitę numatytas jos susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu prisidės prie šalių dialogo ir santykių plėtros visais lygiais.
„Aš tikiuosi, kad tai padės pradėti dialogą, kuris, kiek leis galimybės, bus nuoširdus ir vyks visais lygmenimis, o ne tik prezidentų lygiu“, – pareiškė penktadienį K. Kaljulaid interviu šalies radijui ERR.
Anot jos, esama daug sričių, kuriose Estijos ir Rusijos gyventojai gali ir turi bendrauti, spręsti kasdienius klausimus.
Pasak prezidentės, dar anksti kalbėti apie tai, ką šis susitikimas pakeis. „Manau, jog tai, kad šis susitikimas įvyks, – geras ženklas“, – pabrėžė ji.
K. Kaljulaid pažymėjo, jog laikysis Europos Sąjungos šalių suderintų principų, o jos požiūris į Ukrainos krizę, Krymą ir demokratijos situaciją Rusijoje Maskvai gerai žinomas.
Pastarąjį kartą Estijos ir Rusijos prezidentai susitiko 2008 metais – per Pasaulio ugrofinų kongresą Chanty Mansijske derybas surengė Toomas Hendrikas Ilvesas ir Dmitrijus Medvedevas.
K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pastabos Kęstučio Girniaus straipsniui
Politologas Kęstutis Girnius ypač susižavėjo prieš pustrečių metų pirmą kartą Estijos prezidente išrinkta moterimi 49-rių Kersti Kaljulaid. Ji ir žavi politikė, puiki sportininkė, dalyvavusi 30 km žygyje NATO 15-ųjų metinių proga ir nešusi 15 kg kuprinę, ir pasirengusi didesniam iššūkiui – žygiui į Maskvą, pas Vladimirą Putiną.
Galantiškasis apžvalgininkas puikiai susidorojo su džentelmeno misija, bet tose pagyrose tarsi skamba priekaištas mūsų šalies vadovei, kuri, nors sporto pasiekimuose irgi ne pėsčia, gerokai atsilieka nuo simpatijų demonstravimo Kremliaus valdovui.
Labiausiai K. Girnių žavi estės ryžtas susitikti su V. Putinu ir „bendravimo su Maskva atkūrimas aukščiausiu politiniu lygiu.“ Oficialiai ji balandžio 18-ąją vyksta į renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidarymą, bet atvers ir paauksuotas Kremliaus duris. Pavyzdžiai užkrečia, ir politologas pastebi, kad net „per Šaltąjį karą Vakarai palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga, kai ji buvo užvaldžiusi visą Vidurio ir Rytų Europą, bent minimaliai bendravo su tokiais budeliais, kaip Stalinas ir Mao Dzedongas, ir dangus negriuvo…“
Vadinasi, mums taip pat reikėtų bendrauti ir glebėsčiuotis su didžiausiais pasaulio diktatoriais ir agresoriais, kokias jie mums kiaulystes bekrėstų, kokius grobikiškus reidus pas kaimynus rengtų. K. Kaljulaid neketina V. Putinui vien šypsotis. Ji esą rengiasi kalbėti apie Ukrainą, Gruziją, galbūt Krymą, Minsko susitarimų įgyvendinimą. Svečias iš mikroskopinės šalies, palyginus su Rusija, neva gali duoti impulsą Donecko ir Luhansko reintegravimui į Ukrainą, o gal ir Krymo grąžinimu…
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Fantastika! Bet paskui politologas atvėsta: didesnių lūžių nebus, o susitikimas taps tik simboliniu. Tačiau „net ir tuo atveju sveikintinas Kaljulaid ryžtas neleisti būti kaustoma kitų sprendimais ir išankstinėmis nuostatomis. Šaunuolė.“
Žinoma, Estijos vadovė savarankiška užsienio politikoje ir „kitų sprendimų bei išankstinių nuostatų“ gali nepaisyti. Net ir Latvijos bei Lietuvos pozicijų santykiuose su Maskva. Ji juk prieš metus vienintelė iš Baltijos šalių lyderių pasveikino Vladimirą Putiną su pergale Rusijos prezidento rinkimuose (jis gavo beveik 77 proc. rinkėjų balsų). Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad prezidento rinkimai Rusijoje nebuvo laisvi ir demokratiški. Tai atitiko kone viso Vakarų pasaulio nuostatas.
Tiesa, į gegužės 9-osios iškilmes Estijos vadovai nesiryžo vykti. Latvijos lyderė Vaira Vykė-Freiberga 2005 m. nuvyko į šią šventę, bet Maskvoje ji buvo sutikta šaltai, o V.Putino politika Baltijos šalių atžvilgiu ne tik kad nesuminkštėjo, bet tapo dar atžagaresnė. Po 10 metų ji su nuoskauda žurnalui „Ir“ kalbėjo: „Europai laikas pabusti ir suvokti, kad taip tęstis nebegali – šventas tikėjimas, kad jei būsim malonūs, geručiai su rusais, tik ir žiūrėsime, kaip jų nesugluminti, neįžeisti, tai ir išliks geri santykiai“. „O juk Rusijos vienu kaimynu nepasotinsi“, – pridūrė ji, turėdama galvoje prieš metus prasidėjusį karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją.
Ar šis praregėjimas pasieks ir Taliną? Po 10 metų valdymo 2016-aisiais pasitraukęs prezidentas T. H. Ilvesas perspėjo, kad Rusija agresyvėja. Jis stebėjosi Europos lyderių naivumu bendraujant su Rusija, kuri kelia pavojų Europai, finansuodama populistines partijas ir laužydama saugumo sutartis. „Mane kartais glumina naivumas kai kurių lyderių, kurie, matydami, kaip visa tai nuolatos pažeidžiama, ir toliau atkakliai nori elgtis taip, tarsi šių tarptautinių pažeidimų nebūtų“, – sakė T. H.Ilvesas.
K. Girnius mano, kad Estijos prezidentės kritika ir priekaištai jai „iš piršto laužti“. Jam, ko gero, seniai pabodo Vakarų sankcijos Rusijai, kurios, paskaičius rusiškus portalus, visai neveikia. Įkyrėjo amžini priekaištai Maskvai dėl paramos separatinėms Ukrainos respublikoms, dėl karinio aktyvumo Krymo pusiasalyje ir Juodojoje jūroje, dėl kritikos Rusijai už karinę pagalbą Venesuelos diktatoriui, Sirijos režimui ir taip toliau.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus S. Skverneliui irgi buvo nusibodę. Prieš pat užtikrintą V. Putino pergalę Rusijoje 2018 m. kovą premjeras paragino taisyti santykius su Rusija. Kremliui jis pasiuntė signalą, kad laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės mandagų kvietimą aplankyti Vilnių. Du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Politologas Bernardas Gailius tada rašė, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (2017 m. rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Ir neperžengs. Lietuvos vadovė laikosi nuoseklios ir griežtos, nekompromisinės pozicijos agresyvaus Kremliaus atžvilgiu. Kartais kai kam ji atrodo perteklinė, bet tik tokia kalba galima kalbėtis su agresoriumi, kuris ir žodžiais, ir veiksmais kelia grėsmę visam regionui. Kamuoliukas ne mūsų rankose.
O gal garbusis politologas nori pasakyti, kad estės pavyzdžiu D. Grybauskaitė irgi būtų šaunuolė, jeigu Pergalės dienos proga iki mūsiškių rinkimų dar spėtų apglėbti V. Putiną?.. O ne, tai išsirinksime tokį prezidentą, kuris taip pasielgs be jokių skrupulų.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko kandidatų į prezidentus debatai. Debatuose dalyvavo Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentinių reitingų lyderių nuomonės, kokie turėtų toliau būti Lietuvos santykiai su Rusija ir kaip vertina Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid siekį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išsiskyrė.
Pasak konservatorių keliamos kandidatės Seimo narės Ingridos Šimonytės, Estijos lyderės deklaruotas siekis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nėra pozityvus žingsnis. I. Šimonytė pabrėžė, kad jei būtų išrinkta prezidente ir sulauktų Rusijos prezidento kvietimo apsilankyti Maskvoje, atsisakytų.
„Tikrai nelabai matyčiau, apie ką būtų galima kalbėti“, – pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiuose prezidentų lyderių debatuose tvirtino I. Šimonytė.
„Mes daug ko nežinome dėl Estijos prezidentės planuojamo vizito, tikrieji motyvai nėra iki galo aiškūs, galima su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ir Sakartvelą, bet, man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgai ir nelabai matyti kažkokių pokyčių“, – sakė Seimo narė ir pabrėžė, kad reikėtų formuoti vieningesnę Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu.
Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis tvirtino ir pats, būtinybei esant, važiuotų į Rusiją.
„Kiekviena valstybė turi ir savo nacionalinių interesų, ir šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra susietas, kad yra atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei padaryčiau tą patį“, – sakė premjeras, pabrėždamas, kad susitikimo metu transliuotų pozicijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele.
„Aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku“, – pabrėžė premjeras.
Į prezidentus pretenduojantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad remia dabartinę Lietuvos poziciją, tačiau, pabrėžė, kad „visų langų“ ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su Rusija nereikėtų uždaryti. Kandidatas į prezidentus nepateikė aiškaus ir Estijos prezidentės sprendimo susitikti su V. Putinu įvertinimo. Jo teigimu, tą sunku padaryti nežinant, koks turinys bus aptartas planuojamame susitikime.
„Nenorėčiau užbėgti už akių ir vertinti šio susitikimo prasmės iki galo nežinant, koks turinys bus svarstomas šiame susitikime. Lietuvos pozicija, mano manymu, buvo visada nuosekli ir ši Lietuvos pozicija buvo visada susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje“, – debatuose kalbėjo G. Nausėda.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė, karjeros diplomatė Marina Kaljurand ir buvęs Užsienio reikalų komisijos pirmininkas ankstesnės sudėties parlamente Markas Mikhelsonas pareiškė esą nustebę dėl šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planų vykti į Maskvą su vizitu, praneša portalas ERR.
„Suremontuotos ambasados atidarymas nėra pakankama priežastis važiuoti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – sakė trečiadienį leidiniui „Ohtuleht“ M. Kaljurand. Anot jos, prezidentei „nederėtų lankytis šalyje, su kuria nepalaikomi geros kaimynystės santykiai“.
Nuostabą dėl būsimos K. Kaljulaid kelionės išsakė ir M. Mikhelsonas. Anot jo, šis vizitas „tam tikra prasme atsirado tuščioje vietoje, todėl reikalingi pačios prezidentės paaiškinimai“.
K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus suremontuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina susitikti su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 d. lankysis Maskvoje su vizitu.
Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Taip, mes gavome Estijos prašymą (surengti K. Kaljulaid susitikimą su V. Putinu). Toks susitikimas dabar planuojamas ir rengiamas“, – pareiškė Kremliaus atstovas.
