Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį tęsė 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje buvo toliau atliekamos kaltinamųjų apklausos.
Kaltinamasis byloje Rolandas Strež teigė 2021 m. rugpjūtį atvykęs prie Seimo rūmų, nes iš socialinių tinklų sužinojo, kad tuomet vyks teisėtas mitingas prie parlamento. R. Strež tvirtino 2021 m. riaušių prie Seimo metu puolęs pareigūnus. Jis teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę. „Atvažiavo pareigūnai su skydais, pradėjo demonstratyviai eiti į žmones. Nesusilaikiau, spyriau keturis kartus į pareigūnų skydus“, – sakė kaltinamasis. Jis tvirtino girdėjęs raginimus nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau, kas ko konkrečiai buvo prašoma mitinguotojų, kaltinamasis teigė neprisimenantis.
R. Strež vėliau patikslino, kad sutinka su jam pateiktais kaltinimais, išskyrus tą dalį, kurioje jis kaltinamas susitaręs su kitais riaušių dalyviais veikti išvien. Jis teigė kitų kaltinamųjų nepažįstantis, išskyrus vieną. Dalį kaltinamųjų R. Strež teigė žinantis iš socialinių tinklų. „Nieko nemačiau, nes buvau nupurkštas dujomis“, – dėstė R. Strež, klausiamas prokurorų, ar jis matė kitus asmenis smurtaujančius, niokojančius viešąjį turtą. R. Strež tvirtino prašantis teismo leisti jo žmonai už jį laiduoti.
Pripažino metęs tinko gabalus į pareigūnus
Kitas kaltinamasis byloje Robertas Polubinskij tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakarą pamatė internete transliacijas apie neramumus prie parlamento ir nutarė nuvykti prie Seimo rūmų. Anot jo, prie Seimo susirinkusieji „nieko blogo nedarė“. „Žmonės stovėjo, dainas dainavo, himną giedojo. Niekas nieko blogo nedarė. Pareigūnai pradėjo stumti žmones link kolonėlės“, – aiškino R. Polubinskij.
Kaltinamasis pripažino, kad pareigūnai, purkšdami ašarines dujas, užpurškė ir ant jo. Tada R. Polubinskij teigė griebęs tinko gabalus ir metęs į pareigūnus. „Mečiau tris ar keturis kartus pareigūnams tinko gabalus“, – dėstė kaltinamasis.
Jis tikino nepaklusęs pareigūnams, kai šie jam liepė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies. Galiausiai R. Polubinskij teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę. Jis teigė, kad gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamasis: pasidaviau bandos jausmui
Kaltinamasis Dainius Sobčukas pasakojo 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavęs ir mitinge, ir vėliau kilusiose riaušėse. „Buvau pavargęs nuo pandemijų, nuo visko, norėjau sudalyvauti. Pabuvau mitinge, viskas buvo ramu. Po to užtvėriau Seimo įvažiavimą, nepaklausau pareigūnų reikalavimams“, – kalbėjo D. Sobčukas. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Jis ne kartą teigė pripažįstantis savo kaltę ir dėl savo veiksmų besigailintis. „Pasidaviau bandos jausmui, mėčiau su visais akmenis. (…) Emociškai palūžau. (…) Jaučiau, kad tai darėme kartu, vienas kitą užvedėme“, – dėstė kaltinamasis.
Pabrėžė, kad buvo mitingas prieš „tautos genocidą“
Kitas kaltinamasis byloje Artur Točilov teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo prie Seimo surengtame mitinge. „Mitingas buvo prieš vykdomą tautos genocidą. Tie, kas valdo šalį, vykdo tautos genocidą“, – apie tai, kodėl dalyvavo mitinge, dėstė A. Točilov. Jis teigė buvęs apipurkštas ašarinėmis dujomis.
„Prasidėjo viskas nuo to, kai pradėjo mus raginti atsitraukti per 75 metrus. Mes nesitraukėme. Mane nuo galvos iki kojų nupurškė dujomis. Suprantu, kad čia įstatymas, gavo jie įsakymus. Seimas ne kažkoks UAB, jis išlaikomas mūsų pinigais“, – dėstė kaltinamasis.
A. Točilov tvirtino, kad mėtė akmenis riaušių metu, teigė galėjęs pataikyti į pareigūnų skydus. „Kai pradėjo purkšti dujas, pradėjau mėtyti akmenis“, – teigė kaltinamasis. Teisėjui J. Jaglinskiui pagarsinus, kokio dydžio ieškiniai dėl žalos atlyginimo pateikti byloje, kaltinamasis nustebo ir teigė, kad ieškinius iškėlusiems asmenims reikia patikrinti jų psichiką. „Manau, kad atlyginti už žalą turi tie, kas viską organizavo, kas davė įsakymus mus pulti“, – sakė A. Točilov.
Jis, klausinėjamas, kodėl nepakluso pareigūnų raginimams atsitraukti nuo Seimo, teigė, kad įstatymus Lietuvoje „rašo šalies priešai“. „Kai įstatymus rašo šalies priešai, tai jų laikymasis yra bendrininkavimas su jais“, – aiškino kaltinamasis.
A. Točilov, atsakinėdamas į klausimus, teigė pripažįstantis savo kaltę iš dalies, tai yra dėl to, kad mėtė akmenis į pareigūnų pusę. Kaltinamasis vis dėlto pabrėžė, kad, jo manymu, būtent pareigūnai prieš minią pradėjo agresyvius veiksmus, o ne atvirkščiai.
Kaltinimai pareikšti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Į areštinę atvežtą policijos ieškotą marijampolietį T. R., nuteistą realia dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą sukčiauti, iš areštinės neteisėtai paleidęs Marijampolės apskrities VPK areštinės viršininkas R. M. atsakys baudžiamąja tvarka už piktnaudžiavimą tarnyba.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo teismo nuosprendžio besislapstęs T. R. šių metų gegužės 29-ąją buvo sulaikytas ir atvežtas į Marijampolės apskrities VPK areštinę, iš kurios tą patį vakarą minėto komisariato viršininko R. M. iniciatyva buvo paleistas namo.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo nuostata, jog žiniasklaida savo puslapiuose mieliau garsina prokuratūros, teismų bei policijos vadovybės poziciją nei advokatų argumentus.
Gynėjų nuostatos dažniausiai paliekamos neįvardintos. Geriausiu atveju masinės informacijos priemonės gynybos poziciją apibūdina vos keliais trumpais sakiniais. Ne taip ryškiai, aiškiai ir konkrečiai kaip, sakykim, prokurorų teiginius.
Šią neproporcingą nuostatą galima nesunkiai paaiškinti. Laikraščių, televizijų, internetinių svetainių atstovams valstybės kaltintojų pozicija priimtinesnė jau vien dėl to, kad publikacijos ar televizijos laidos apie prokurorų pateiktus griežtus kaltinimus sulaukia didesnio skaitytojų ir žiūrovų dėmesio nei advokatų nuostatos apie lengvinančias aplinkybes.
