Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kritiškai vertina Seimo narių grupės inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
R. Baškienei kreipimosi tekstas primena kaltinamąjį aktą, nes teigiama, „kad Seimas sumenkino, Seimas ignoravo, Seimas nepaisė, Seimas pažeidė, Seimas paneigė“.
„Seimas galiausiai, padaroma išvada dėl atleidimo, esą ignoravo Konstitucijos imperatyvus, o „tai laikytina veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų.“ Kreipimesi praktiškai ne žodžio nekalbama apie dekreto turinį, apie tai, ką profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kreipimosi turinys yra tiesiog kaltinamasis aktas. Tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, labai prašyčiau jį perskaityti, ar tikrai mes norime kreiptis į KT tokiu turiniu“, – antradienį Seimo seniūnų sueigoje sakė R. Baškienė.
Ji paragino kolegas atidžiau įsigilinti į kreipimosi tekstą, bet užtikrino, kad projekto pateikimas yra įrašytas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę,
ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Zara Murtazalijeva, nuteista 2005 metais, pasakoja leidinyje “Libération” apie savo įkalinimą pataisos kolonijoje.
„Jai 29-eri, bet ji atrodo vyresnė“, – pasakoja straipsnio autorė Vera Dorman. „Aš gyvenau pragare aštuonerius su puse metų. Tai ne slogus sapnas, kurį būtų galima užmiršti. Tai siaubinga gyvenimo mokykla“, – prisipažįsta Zara.
2003 metais Zara, gimusi kaime netoli Grozno, nusprendžia persikelti į Maskvą, sakoma straipsnyje. Mečetėje ji susipažįsta su dviem jaunomis rusaitėmis, perėjusiomis į islamą. Jos naujosios draugės supažindina ją su čečėnu Saidu Achmajevu. Zara nežino, kad jis dirba Vidaus reikalų ministerijoje, kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriuje, rašo autorė.
Kiekvienas žurnalistas žino, jog rašant kritinio pobūdžio straipsnį be įrodymų išsiversti neįmanoma. Jeigu tekste tvirtinama, kad Petraitis ar Jonaitis nusižengė įstatymui, čia pat, greta, privalu pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiama, esą publikacijos herojus ar herojai yra nusikaltėliai.
Jei neturi liudininkų parodymų, jei nėra filmuotos medžiagos, jei nėra ekspertų išvadų, jei nėra jokių daiktinių įrodymų, pavyzdžiui, pirštų atspaudų, – žmogaus viešai kaltinti padarius nusikaltimą negalima. Blogiausiu atveju būsi paduotas į teismą už šmeižimą, įžeidimą ar garbės bei orumo pažeminimą. Geriausiu atveju – paviršutiniškos, konkrečiais įrodymais neparemtos rašliavos nepraleis redaktorius, ir tądien liksi be uždarbio – honoraro.