Londonas, birželio 6 d. (AFP-ELTA). Liudydamas Didžiosios Britanijos teisme, princas Harry‘is antradienį metė sunkius kaltinimus britų bulvarinei žiniasklaidai. Jis kentęs dėl straipsnių, kurie neretai vaizdavo jį blogoje šviesoje ir atskleidė intymiausias jo gyvenimo detales, sakė 38-erių princas Aukščiausiajame teisme Londone. Jis kaltino kai kurias žiniasklaidos priemones, kad jų rankos suteptos krauju.
Harry‘is kartu su kitais ieškovais kaltina žiniasklaidos koncerną „Mirror Group Newspapers“ (MGN) nelegaliu informacijos rinkimu.
Koncernas, kuriam priklauso bulvariniai laikraščiai „Daily Mirror“, „Sunday Mirror“ ir „Sunday People“, be kita ko, įtariamas įsilaužęs į princo mobilųjį telefoną. Harry‘is yra pirmasis britų karališkosios šeimos narys per daugiau kaip šimtą metų, liudijantis teisme.
Didžiąją savo gyvenimo dalį ir iki šiol jis buvęs negailestingos „spaudos invazijos“ auka. Nuo pat gimimo jis esą susiduria su priešiška žiniasklaida. Ši visiems karališkosios šeimos nariams skyrė vaidmenį: „princas pleibojus“, tada vėl „nevykėlio“ ar, kaip jo atveju, „vėplos“, „nepilnamečio gėriko“ ar „neatsakingo narkotikų vartotojo“. Ir sąrašas esą ilgas.
Harry‘is sakė, jog būnant jaunuoliu ir jau 20-ies, jam atrodė, kad jis savo elgesiu turi patvirtinti „antraštes ir stereotipus“ apie save. Jis kalbėjo apie „žemyn besisukančią spiralę“ ir pridūrė, kad tai buvo „visiškai šlykštu“.
Kartu Harry‘is prisipažino, kad nebegali prisiminti, ar tada skaitė daugumą tų straipsnių, kuriuos nurodo savo ieškinyje. Tačiau bet kokiu atveju tai esą buvo didžiulis kišimasis į jo privačią sferą. Jis tapęs „dideliu paranojiku“, straipsniai griovė jo draugystes, taip pat santykius.
Teismo procesas prasidėjo praėjus kelioms dienoms po Karolio III karūnavimo prieš mėnesį ir turėtų trukti iki septynių savaičių.
Harry‘io santykiai su bulvarine žiniasklaida jau seniai sudėtingi. Jauniausias karaliaus sūnus, be kita ko, kaltina ją dėl motinos Dianos žūties 1997 m. per eismo įvykį Paryžiuje.
Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.
Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.
Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?
Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.