Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jau kaip ir primirštas faktas, kada Seimo narys Petras Gražulis nusivalė savo snarglį į Seimo posėdžių salės palangę.

Kažkada estetikos paskaitose VU dėstytojas Krescencijus Stoškus studentams siekė įrodyti, jog ir negražiame dalyke reikia sugebėti įžvelgti tam tikrą grožį.

Ir jis, tikriausiai, buvo ir yra teisus.

Šiandieninis menas taip pat bando kapstytis negrožyje, ieškodamas estetinių pajautų. Vieniems pasiseka geriau, kitiems – prasčiau.

Panašiomis paieškomis pritvinkę ir šiandieniniai  politikai: kuo šlykščiau, tuo – gražiau; tuo esi krutesnis, kuo daugiau ir garsiau apie tave kalba.

Filosofas Krescencijus Stoškus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gydomosios purvo vonių savybės paliegusiam kūnui. O sielai?

Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kepenis… Kiek reikėtų vardinti nūdienių Seimo narių pavardžių, kad pagaliau suvoktume paprastą tiesą: dugnas pramuštas, po juo – bedugnė. Tik iš giliai styro ausys, panašios į dvikojį Sapiens. Ne Homo, tik Sapiens.

Trumpos, bet neužmirštamos Vytauto Landsbergio kalbos, pasakytos Sausio 13-ąją, atpasakojimas. Jie žuvo tokie jauni. Dabar jie iš ten klausia mūsų: kur jūs dabar stovite, už ką jūs? Ir mes turėtume iš gėdos prasmegti skradžiai žemę.

Bet mes, kaip bebūtų neįtikėtina, neprasmengame. Ir gėdos jausmas – toliau apgaudinėjant savo artimą, vagiant, teršiant, niekinat tai, kas turėtų būti šventa, – jau seniai išbrauktas iš Reglamento.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O  Sausio 13-oji trunka tik akimirką.

Kur mūsų pilietinė visuomenė, taip vadinamieji intelektualai, pagaliau kur  Prezidentas, neįgalintis patraukti bent vieno, netiesiogiai, bet atvirai  nusispjovusio ant tų jaunų, pasiaukojusių ir gulinčių po žeme?

Jeigu prieš dvidešimt devynerius metus galėjome plikomis rankomis sustabdyti sovietinių okupantų tankus, tai nejaugi dabar esme nepajėgūs sulaužyti  perdegusiu mėšlu ir pigiom trąšom aplipusius karbauskinio buldozerio vikšrus?

2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas Arvydas Juozaitis teigia, kad jo ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“, kuriai vadovauja buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, keliai išsiskyrė.  Tuo tarpu frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas V. Kamblevičius stebisi, kad apie kuriamos „Santalka Lietuvai“ iniciatyvinės grupės sprendimą tenka išgirsti iš žiniasklaidos, o ne iš iniciatyvinės grupės narių betarpiško bendravimo. Priešingai nei A. Juozaitis, V. Kamblevičius tikina, kad „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas nukeltas dėl kvorumo, nes judėjimo atstovų tesą keli šimtai.
 
„Praėjusių metų gruodžio 14 d. jau galėjo įvykti „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas. Tačiau tam paprieštaravo galimi partneriai naujame darinyje — „Gerovės Lietuvai“ frakcijos Seime vadovas Vytautas Kamblevičius ir kai kurie jos nariai. O išryškėję išankstiniai bandymai formuoti rinkimų į Seimą kandidatų sąrašus be pačių santalkiečių pasiūlymų ir kolegialaus pritarimo šiuo metu iš principo nepriimtini. Siekis tik užimti postus arba juos išlaikyti reiškia nepasirengimą įgyvendinti esminius pokyčius ir yra pražūtingas Lietuvos valstybei“, – teigė A. Juozaitis, pridurdamas, kad ir toliau sieks buriant „Santalką Lietuvai“ telkti piliečius bei vienyti partijas.
 
Tačiau kol kas, kaip praneša A. Juozaitis, partnerystė institucionalizuota bus su Kartų solidarumo sąjunga – buvusia Pensininkų partija.
 
„Iniciatyvinės grupės nariai, apsvarstę susiklosčiusias aplinkybes, apsisprendė priimti jau įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos pasiūlymą jungtis su šia partiją ir, pakeitus šios partijos pavadinimą bei išvengus galimų registravimo trukdžių ir ilgai trunkančių procedūrų, pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“, – teigė pastaruosiuose prezidento rinkimuose dalyvavęs A. Juozaitis.
 
Apie bendrus politinius planus 2020 Seimo rinkimuose V. Kamblevičius ir A. Juozaitis kalbėjo dar 2019 m. rudenį. Tuomet V. Kamblevičius kartu su keliais „tvarkiečiais“ pasitraukę iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos parlamente, pareiškė siekiantys su A. Juozaičio buriamu judėjimu kurti naują politinę jėgą – „Santalka Lietuvai“.
 
Trečiadienio popietę paskelbtame V. Kamblevičiaus pranešime pabėžiama, kad frakcija nebuvo informuojama apie judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovų planuojamus ir įvykusius susitikimus ar derybas su kitų politinių partijų vadovais, siekiant įsijungti į šiuos politinius darinius.
 
V. Kamblevičius patvirtina, kad iš tiesų keletą mėnesių vyko naujo politinio darinio kūrimo procesas: svarstomi būsimos partijos įstatai ir programa bei kiti steigiamajam susirinkimui organizuoti klausimai. Vienas pagrindinių steigiamos partijos klausimų buvo būtinas 2 tūkst. steigėjų dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, kaip to reikalauja Politinių partijų įstatymas.
 
„Paskelbtame (A. Juozaičio – ELTA) pareiškime teigiama, kad iniciatyvinės grupės nariai priima sprendimą jungtis prie įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos, siekiant išvengti „galimų registravimo trikdžių ir ilgai trunkančių procedūrų bei pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“. Akivaizdu, jog steigiamojo partijos suvažiavimo kvorumo klausimas judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovams buvo itin aštrus, įvertinant ir tą aplinkybę, kad minėto judėjimo atstovų, ketinančių stoti į steigiamą partiją, tėra vos keli šimtai. Steigiamojo susirinkimo kvorumo klausimas įtakojo susirinkimo datos nukėlimą pošventiniam laikotarpiui“, – sako V. Kamblevičius.
 
V. Kamblevičius sako, buvo užtikrintas daugiau negu 2 tūkst. steigėjų galimas dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, nekilo abejonių ir dėl kuriamos partijos lyderio kandidatūros.
 
„Susiklosčiusi situacija, be abejonės, pakoreguos partijos įkūrimo terminus ir dalyvius, tačiau šio proceso nesustabdys“, – sako V. Kamblevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 03:00

Vytautas Kamblevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Artėjant Seimo rinkimams politikų žodyne, matyt, populiariausi žodžiai bus Lietuva ir gerovė.
 
Jie yra ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus, šios frakcijos  narių, filosofo Arvydo Juozaičio kuriamos naujos partijos pasirinktame pavadinime. Ji ketina pasivadinti politine partija – Santalka Lietuvos gerovei – „Lietuva yra čia“.
 
„Mūsų iniciatyvinė grupė aptarė, koks turėtų būti partijos pavadinimas. Įvairių versijų, variantų buvo daug. Kadangi frakcijos pavadinime yra žodžiai „Lietuvos gerovei“, nutarėme tai palikti ir partijos pavadinime, pasirinkome tokį kompleksišką, sakyčiau, pavadinimą. Frakcijos pavadinimo ir būsimos partijos pavadinimo nekopijavome nuo prezidento Gitano Nausėdos. Daug versijų esame sukūrę, pavyzdžiui, Lietuvos balsas, Tautos balsas ir kitokių. Tačiau labiausiai prigijo „Lietuvos  gerovei“, –  Eltai antradienį sakė V. Kamblevičius.
 
Pasak jo, galutinai pavadinimą ketinama patvirtinti gruodžio viduryje šaukiamame partijos steigiamajame suvažiavime.  
 
Beje, Lietuvos centro partija į 2020 metų Seimo rinkimus ketina eiti su nauju pavadinimu „Centro partija – Gerovės Lietuva“.
 
„Kadangi Seimo narys Naglis Puteikis jau žinojo mūsų frakcijos pavadinimą, tai, man atrodo, kad jis, matyt, čia gudrauja ar nori sumaišyti kažką. Aš tiesiog nebežinau, kodėl jis taip padarė“, – svarstė V. Kamblevičius.
 
Jo teigimu, prie naujai kuriamos partijos prisijungs dalis „tvarkiečių“, Seimo frakcijos „Lietuvos  gerovei“ nariai, A. Juozaičio santalkos „Lietuva yra čia“ atstovai ir kiti geros valios žmonės yra kviečiami prisidėti prie šitos politinės jėgos.
 
„Eidami į Seimo rinkimus tautai norime pasakyti, kad ateina nauja politinė jėga, kuri iš tikrųjų bandys ką nors ryškesnio padaryti Lietuvos žmonių gyvenime, kad Lietuvos žmonių gyvenimas pasikeistų radikaliai“, – sakė V. Kamblevičius.
 
V. Kamblevičius prognozuoja, kad naujoje partijoje bus per 2 tūkst. narių.
Kalbėdamas apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ perspektyvas, V. Kamblevičius svarstė, kad ji gali suskilti į keturias dalis.
 
„Mūsų buvusi partija „Tvarka ir teisingumas“, mano supratimu, suskils į keturias dalis. Vieni nueis su frakcija „Lietuvos gerovei“, kiti nueis su Remigijumi Žemaitaičiu, kiti lauks sugrįžtant Rolando Pakso, o ketvirti, matyt, išeis iš partijos, pasitrauks iš politikos ir niekur nedalyvaus“, – svarstė V. Kamblevičius.
 
Trečiadienį Seime numatytoje spaudos konferencijoje apie Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ žingsnius „šiandieninės politikos verpetuose“ informuos frakcijos seniūnas V. Kamblevičius, visuomenininkas, diplomatas Arvydas Juozaitis, buvęs Seimo narys visuomenininkas Saulius Lapėnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 06:00

Vytautas Kamblevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Įtampa tarp partiją iš naujo kurti užsimojusių „tvarkiečių“ lyderių auga. Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Kamblevičius kaltina partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį skleidžiant tikrovės neatitinkančią ir filosofo Arvydo Juozaičio garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją.
 
V. Kamblevičius tikina, kad jam tekusi R. Žemaitaičio kritika dėl vestų derybų su „tvarkiečiams“ vadovauti noro neslepiančiu A. Juozaičiu yra nepagrįsta. Jo teigimu, A. Juozaičiui pateikti pasiūlymai dėl vadovavimo „tvarkiečių“ kurti ketinamoje naujojoje partijoje buvo suderinti su atitinkamomis organizacijos struktūromis, todėl, pasak politiko, R. Žemaitaitis savo komentarais daro neigiamą įtaką normaliai partijos organų veiklai.
 
„Frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbantys partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai mano, kad tokiais veiksmais Remigijus Žemaitaitis sugriovė partijos valdybos priimto nutarimo vykdymą, kartu daro negalimą normalią partijos organų veiklą“, – teigiama išplatintame pranešime.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
R. Žemaitaitis antradienį neigiamai įvertino galimybę A. Juozaičiui perimti vadovavimą „tvarkiečiams“. Pasak jo, tokie pasiūlymai A. Juozaičiui yra cinizmo ir nihilizmo viršūnė. R. Žemaitaitis Eltai neslėpė, kad jį papiktino pastarąją savaitę pasirodžiusios naujienos apie tai, kad V. Kamblevičius ir A. Juozaitis deklaravo sutarę, jog pastarasis taps naujai kuriamos partijos pirmininku. V. Kamblevičiaus paviešinti derybų su A. Juozaičiu rezultatai, Eltai tvirtino R. Žemaitaitis, rodo ne tik partiečio nesusigaudymą politikoje, tačiau ir vienašališkumą priimant sprendimus.
 
Atsakydamas į tokias replikas V. Kamblevičius išplatintame pranešime surašė chronologiją, kaip buvo deklaruotas pasiūlymas A. Juozaičiui.
 
„Rugsėjo 25 d. įvyko partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta kurti naują politinę partiją, aptarti galimi partijos kūrimo variantai ir perspektyvos pritraukti naujas politines jėgas bei išrinkti galimą partijos lyderį. Buvo sudaryta derybinė grupė, susidedanti iš 4 valdybos narių: Remigijaus Žemaitaičio, Vytauto Kamblevičiaus, Kęstučio Bartkevičiaus, Almanto Petkaus, kuriai pavesta pravesti derybas su politikais, potencialiai galinčiais vadovauti būsimai partijai.
 
Valdybos posėdžio metu buvo nutarta susitikti su Arvydu Juozaičiu. Susitikimą organizavo Almantas Petkus, tačiau R. Žemaitaitis išvyko į užsienį, o A. Petkus į susitikimą neatvyko, pareiškęs, kad sugedo automobilis.
 
Spalio 2 d. (trečiadienį), kaip ir buvo nuspręsta valdybos posėdyje, Vytautas Kamblevičius susitiko su Arvydu Juozaičiu ir po ilgai trukusio pokalbio aptarė jo galimybes tapti naujos politinės partijos lyderiu. V. Kamblevičius susitikimą su galimu naujos partijos lyderiu Arvydu Juozaičiu taip pat suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai nuomonei pritarė“, – rašoma „tvarkiečio“ išplatintame pranešime.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdyba po aštrių diskusijų ir posėdžiavimo nusprendė, jog bus kuriama nauja partija, kurios pagrindu Seime veiks ir frakcija. Naujo politinio darinio lyderis, pasak „tvarkiečių“, taip pat bus naujas asmuo, iki šiol nesusijęs su partijos vadovybe.
 
Portalas Delfi.lt skelbė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ valdybai nusprendus kurti naują partiją ir ieškoti jai naujo lyderio, A. Juozaitis gali būti siūlomas tapti būsimo politinio darinio vedliu.
 
Portalui Delfi V. Kamblevičius teigė, kad trečiadienį jis pats susitiko su A. Juozaičiu ir po ilgo pokalbio nusprendė, kad prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu.
 
Delfi rašė, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė. A. Juozaitis portalui teigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 07:31

Šios rudens sesijos metu atsiradusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius ir filosofas Arvydas Juozaitis tvirtina vienijantys jėgas.
 
Portalas Delfi.lt ketvirtadienį skelbė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ valdybai nusprendus kurti naują partiją ir ieškoti jai naujo lyderio, A. Juozaitis gali būti siūlomas tapti būsimo politinio darinio vedliu.
 
Portalui V. Kamblevičius teigė, kad trečiadienį jis pats susitiko su A. Juozaičiu ir po ilgo pokalbio nusprendė, kad Prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu.
 
Delfi rašo, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė.
 
A. Juozaitis portalui nepaneigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.
 
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo partijos valdyba po aštrių diskusijų ir posėdžiavimo nusprendė, jog bus kuriama nauja partija, kurios pagrindu Seime veiks ir frakcija. Naujo politinio darinio lyderis, pasak „tvarkiečių“, taip pat bus naujas asmuo, iki šiol nesusijęs su partijos vadovybe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 00:30