Kanų kino festivalis

Be kategorijos

J. L. Trintignant’as – tragediją įveikęs didis prancūzų kino aktorius. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį 91 metų miręs Jeanas Louis Trintignant‘as buvo vienas didžiausių Prancūzijos aktorių, kurio gyvenimą aptemdė tragedija dėl dukters nužudymo – ją mirtinai sumušė jos vaikinas popžvaigždė.
 
J. L. Trintignant‘as buvo sugniuždytas, kai 2003 metais viename viešbučio kambaryje Lietuvoje aktorę Marie mirtinai sumušė roko žvaigždė Bertrand‘as Cantat. Tačiau po devynerių metų jis triumfuodamas sugrįžo „Oskarą“ laimėjusiame Michaelo Haneke’s filme „Meilė“, suvaidinęs į devintą dešimtį įkopusį vyrą, kuris stengiasi prižiūrėti insultą patyrusią žmoną.
 
J. L. Trintignant’as taip pat laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje, į kurį 2019 m. būdamas 88 metų ir nusilpęs dėl vėžio paskutinį kartą emocingai sugrįžo filmo „Vyras ir moteris“ – jį išgarsinusios 1966 m. meilės istorijos – tęsinyje.
 
 „Atleisti būtina“
 
Marie mirtis ir po jos sekęs teismas dėl žmogžudystės sukrėtė Prancūziją, per laidotuves raudančio J. L. Trintignant‘o vaizdai pelnė jam didžiulę simpatiją. Aktorius neteko kitos dukters Pauline, kai ji buvo kūdikis. Tačiau J. L. Trintignant‘as nepasidavė kartėliui. Jis atleido prancūzų grupės „Noir Desir“ pagrindiniam dainininkui B. Cantat, nors daugelis kitų to padaryti nepajėgė. „Norėčiau, kad niekada nebūčiau jo sutikęs, kad mano dukra nebūtų jo sutikusi. Tačiau ji buvo labai įsimylėjusi, ir jis, manau, taip pat“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
 
Paklaustas, ar galėtų kada nors atleisti, atsakė: „Taip (…) Gyvenimas susideda iš dalykų, kurie nuo mūsų pabėga, todėl atleidimas būtinas“.
 
Vaikystės trauma
 
J. L. Trintignant‘as, vienas žinomiausių ir produktyviausių Prancūzijos aktorių, suvaidino maždaug 130 filmų, įskaitant tokias klasika tapusias juostas kaip Krzysztofo Kieslowskio „Trys spalvos: raudona“, Costa-Gavras‘o „Z“ ir Bernardo Bertolucci „Konformistas“. Jo noras imtis tokių daug pastangų reikalaujančių, sunkių ir dažnai politinių vaidmenų ne kartą buvo siejamas su ankstyva trauma. Jis gimė 1930 m. gruodžio 11 d. turtingų pramonininkų šeimoje Pietų Prancūzijos Vokliūzo regione, tačiau vaikystės idilę sugriovė Antrasis pasaulinis karas.
 
Kartu su motina jis buvo varomas gatvėmis minios, kuri nuskuto jai galvą už tai, kad „miegojo su vokiečiais“, tą 1944 m. dieną, kai jo gimtasis miestas buvo išvaduotas nuo nacių. Ironiška, kad jo tėvas, pasipriešinimo kovotojas, vėliau tą pačią dieną triumfuodamas grįžo namo su Amerikos armija.
 
Jo šeimos aistra automobilių lenktynėms – dėdė Maurice’as Trintignant‘as buvo „Formulės 1“ legenda – taip pat suvaidino netikėtai didelį vaidmenį jo karjeroje. Nors pirmasis reikšmingas jo vaidmuo buvo su Brigitte Bardot garsiajame 1956 m. Roger Vadimo filme „Ir Dievas sukūrė moterį“, J. L. Trintignant‘as ir toliau dalyvavo automobilių lenktynėse. Kaip jaunas šauktinis jis buvo pasiųstas „malšinti Alžyro“, buvusiai prancūzų kolonijai pakilus į  kovą už nepriklausomybę, bet netgi tai neužgesino jo aistros, nors „žiauri karo veidmainystė“ jį pykino.
 
Lenktynininkas
 
Grįžęs jis gavo lenktynininko vaidmenį filme „Vyras ir moteris“. Našlys vairuotojas įsimyli našlę (aktorė Anouk Aimee), kurią sutinka jiems atvežus vaikus į internatinę mokyklą. 1966 m. meilės istorija tapo kino legenda dėl teminės melodijos „šabadabada, šabadabada“ ir išpopuliarino juos abu, taip pat laimėjo du „Oskarus“ ir „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose. Po trejų metų Kanuose J. L. Trintignant’as buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už nepaperkamo teisėjo vaidmenį politiniame trileryje „Z“, kurio veiksmas vyksta Graikijoje karinės diktatūros laikais.
 
Jis buvo vertinamas kaip vienas gabiausių pokario kartos aktorių, suvaidinęs daugybę išdavikų, banditų ir sukčių arba dviprasmiškų tipų ir iškrypėlių. Tačiau nepaisant sėkmės ir įvairiapusiškumo, J. L. Trintignant‘as buvo drovus ir santūrus perfekcionistas, save apibūdinęs kaip „giliai persmelktą nuolatinės sąžinės graužaties“. Atrodė, kad kiekvienam vaidmeniui jis sukuria naują asmenybę, koks, pavyzdžiui, buvo jo sudėtingas herojus Erico Rohmerio filme „Mano naktis prie Maudo“ (1969 m.), arba fašistu tampantis silpnavalis žmogus B. Bertolucci filme „Konformistas“ (1970 m.).
 
Pirmą kartą J. L. Trintignant‘as vedė aktorę Stephane Audran, vėliau – kino režisierę Nadine Marquand, su ja susilaukė trijų vaikų: Marie, Pauline ir Vincent’o. Pora išsiskyrė, tada jis apsigyveno su Mariane Hoepfner, buvusia lenktynininke, kaip ir jis pats.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.06.18; 08:56
Trumposios naujienos

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Amsterdamas, lapkričio 26 d. (ELTA). Ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos 246 minučių trukmės dokumentinis filmas „Misteris Landsbergis“ apie Lietuvos „dainuojančiąją revoliuciją“ kino festivalyje IDFA tarptautinėje kategorijoje pripažintas geriausiu, skelbia portalas „Variety“.
 
Tai jau antrasis šio režisieriaus 2021 m. išleistas filmas – S. Loznica liepą Kanų kino festivalyje pristatė savo juostą „Babij Jaras. Kontekstas“. Pastarasis filmas IDFA taip pat neliko nepastebėtas ir gavo Beeldo en Geluido IDFA „ReFrame“ apdovanojimą už geriausią kūrybinį archyvų panaudojimą.
 
„Laimėjęs filmas žymi didelį pasiekimą ir visapusiškai išnagrinėja, kokį vaidmenį vienas žmogus, viena tauta ir viena istorinė akimirka gali suvaidinti vis dar vykstančioje pasaulinėje kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“, – argumentavo žiuri nariai. Jie pripažino, kad, nepaisant to, jog sudėtinga atgaivinti istoriją, „dar sudėtingiau paversti ją jaudinančia, aktualia ir praturtinančia“.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
 
Bendromis Lietuvos ir Nyderlandų pastangomis kurtą „Misterį Landsbergį“, kuris taip pat buvo apdovanotas už Danieliaus Kokanauskio montažą, prodiusavo Uljana Kim, Maria Choustova ir pats S. Loznica.
 
„Šis filmas labai ilgas, tačiau šios keturios valandos kupinos prasmės“, – ceremonijos metu teigė S. Loznica ir nurodė, kad „Misteris Landsbergis“ yra „labai svarbus filmas“ ne tik lietuviams, o ir visam pasauliui. „Didžiausia liga yra ne virusas, tai – baimė. Ji kur kas pavojingesnė“, – teigė režisierius.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2021.11.27; 04:00
Aktualijos

Venecijos kino festivalyje – L. Bareišos filmo „Piligrimai“ triumfas. LKC nuotr.

78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ šeštadienio vakarą buvo išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu, pranešė Lietuvos kino centras.
 
„Horizontai“ yra antroji pagal svarbą prestižinio Venecijos kino festivalio programa, skirta jauniesiems kino kūrėjams ir talentams, kurių juostos pasižymi drąsa, originalumu ir naujomis estetinėmis kino raiškos formomis.
 
Festivalyje triumfavusiame filme „Piligrimai“ pasakojama istorija apie į Karmėlavą atvykstančius Paulių ir Indrę. Prieš ketverius metus ten buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Paulius mėgina išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Indrė bando jį sulaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau pati pradeda abejoti šios kelionės prasme. Galiausiai juodu patys sau turės atsakyti, kam reikėjo čia važiuoti ir ką ši kelionė pakeitė.
 
Pagrindinius vaidmenis „Piligrimuose“ sukūrė kylantys ir jau žinomi jaunosios kartos aktoriai – Gabija Bargailaitė, Giedrius Kiela, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius, o prie filmo kūrimo prisidėjo žinomi Lietuvos kino profesionalai – operatorius Narvydas Naujalis, dailininkė Sigita Šimkūnaitė ir kiti. Filmo prodiuserė – Klementina Remeikaitė („Afterschool“).
 
L. Bareiša seniausio pasaulyje kino festivalio žiūrovams jau pažįstamas – 2017 m. Venecijoje buvo pristatytas jo trumpametražis „Pirtis“.
 
Tarptautinis Venecijos kino festivalis yra seniausias pasaulyje kino festivalis, įkurtas 1932 m. ir kasmet vykstantis rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje Venecijos miesto Lido saloje, Italijoje. Festivalis yra didesnio kultūrinio renginio – Venecijos bienalės – dalis ir vienas svarbiausių A klasės kino festivalių pasaulyje, lygiuojantis su Berlyno ir Kanų kino festivaliais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 00:01
Trumposios naujienos

Kanų kino festivalio laureatai. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Prancūzijoje baigėsi 74-asis Kanų kino festivalis ir buvo paskelbti jo laureatai, informuoja naujienų agentūra AFP.
 
Pačioje ceremonijos pradžioje JAV režisierius Spike‘as Lee, pirmasis juodaodis žiuri pirmininkas, turėjo pristatyti geriausio aktoriaus apdovanojimą, bet netyčia prasitarė, kam atiteko pagrindinis festivalio prizas.
 
„Auksinė palmės šakelė“ buvo įteikta prancūzų režisierei Juliai Ducournau už filmą „Titanė“ („Titane“).
 
Didįjį prizą pasidalino režisierius iš Irano Ashgaras Farhadis už filmą „Herojus“ („A Hero“) ir suomių režisierius Juho Kuosmanenas už „Kupė Nr. 6“ („Compartment no. 6“).
 
Geriausia aktore pripažinta norvegė Renate Reinsve suvaidinusi filme „Blogiausias žmogus žemėje“ („The Worst Person in the World“).
Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnė amerikietis Calebas Landry Jonesas už rolę filme „Nitram“.
 
Geriausio scenarijaus autoriais pripažinti japonai Hamaguchi Ryusuke ir Takamasa Oe.
 
Žiuri prizą pasidalino režisierius iš Izraelio Nadavas Lapidas už filmą „Ahedo kelis“ („Ahed‘s Knee“) ir Apichatpongas Weerasethakulas iš Tailando už „Memoria“.
 
Apdovanojimas už geriausią pirmąjį filmą teko kroatei Antonetai Kusijanovič už „Murina“.
 
Geriausio trumpametražio filmo prizą pelnė režisierės iš Honkongo Tang Yi kūrinys „Visos pasaulio varnos“ („All the Crows in the World“).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.18; 08:10
Trumposios naujienos

74-ojo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkaus režisierius S. Lee. EPA-ELTA nuotr.

JAV režisierius Spike’as Lee šiemet vadovaus Kanų kino festivalio žiuri, antradienį patvirtino organizatoriai.
 
S. Lee bus pirmasis juodaodis festivalio žiuri pirmininkas.
 
Režisierius ir aktyvistas S. Lee vadovaus 74-ojo Kanų kino festivalio žiuri, kuris, kaip tikimasi, vyks liepos 6-17 dienomis. S. Lee dar pernai turėjo pirmininkauti festivalio žiuri, bet dėl pandemijos festivalis buvo atšauktas.
 
Režisierius žinomas dėl tokių filmų, kaip „Jai šito verkiant reikia“ (She’s Gotta Have It), „Elkis teisingai“ (Do the Right Thing) ir „Juodaodis iš Kukluksklano“ (BlacKkKlansman) režisūros.
 
Organizatoriai taip pat nurodo, kad pasiruošimas festivaliui įsibėgėjo, o daugiau detalių bus paskelbta ateinančiomis savaitėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 07:30
gulnara_karimova-uzbekistan
Aktualijos

„40-metės Gulnaros Karimovos nesibaigiantys twitteriai ir kasdien papildoma foto galerija demonstruoja „despoto dukters, visagalės savo šalyje ir reikalaujančios sau dėmesio, nuobodulį“, – rašo Markusas Bensmannis leidinyje “Tageszeitung”.

„Iki šios vasaros 74-rių metų Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė nepraleisdavo nė vieno renginio, pradedant Kanų kino festivaliu ir baigiant Eltono Džono labdaros vakaru Los Andžele, kad pultų į pasaulinio garso žvaigždžių glėbį“, – rašo autorius.

Be to, pasak autoriaus, nieko netrikdė, kad Uzbekijos valdančiojo klano įpėdinė apiplėšinėja savo šalį, šalyje sistemingai naudojami kankinimai, o nepriklausoma spauda ir legali opozicija likviduotos.

Continue reading „Diktatoriaus dukra Twitteryje: “Šaunu šiurpinti žmones”” →