Antrojo departamento prie KAM ženklas
Ketvirtadienį atidarytas naujas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pastatas. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Iš to ką žinau, galiu tik dar kartą pažymėti, jog lietuviškos karinės žvalgybos galimybės yra aukštai vertinamos mūsų sąjungininkų, pasižymi drąsiomis, aštriomis ir rezultatyviomis operacijomis. Tą savo kailiu pajautė ir Rusijos slaptosios tarnybos, kurios mėgino ir vis mėgina veikti Lietuvoje. Kada nors tai bus aprašyta mūsų žvalgybos istorijoje“, – socialinio tinklo paskyroje rašė A. Anušauskas.
Pasak A. Anušausko, naujoji, atkurta Lietuvos karinės žvalgybos institucija skaičiuoja jau 33 metus.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis.
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
Antrojo departamento prie KAM ženklas
„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
Elegijus Paulavičius. EPA – ELTA nuotr.
Naujuoju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriumi paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Oficialios ceremonijos metu ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis departamento vėliavą jam perdavė iš tarnybą baigiančio brigados generolo Remigijaus Baltrėno.
Iki šiol departamentui vadovavęs brigados generolas R. Baltrėnas išvyksta į Briuselį, kur eis Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir Europos Sąjungos pareigas.
Dėkodamas R. Baltrėnui už tarnybą, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. pabrėžė, jog šiandien jis, kaip ministras ir politikas, gali džiaugtis visą savo darbo laiką krašto apsaugos sistemoje turėjęs vertingą ir patikimą karinės žvalgybos patarimą.
Naujasis AOTD direktorius pulkininkas E. Paulavičius pabrėžė, kad ir toliau tęs pradėtus darbus kuriant patikimą, profesionalią, inovatyvią ir technologiškai pažangią žvalgybos instituciją, gebančią savarankiškai vykdyti pavestas užduotis.
E. Paulavičius tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais. Jis yra ėjęs bataliono štabo viršininko pareigas, vadovavęs Krašto apsaugos savanorių rinktinei, Sausumos pajėgų štabe vykdęs štabo viršininko pavaduotojo, atsakingo už Sausumos pajėgų operacinį planavimą, pareigas, tarnavęs Gynybos štabe Personalo valdybos viršininko pareigose. Pulkininkas taip pat vykdė krašto apsaugos ministro adjutanto ir Lietuvos kariuomenės vado padėjėjo pareigas. AOTD ženklelis
E. Paulavičius turi tarptautinės tarnybos patirties – NATO Jungtinės analizės ir išmoktų pamokų centre (Portugalija), kur buvo atsakingas už NATO strateginių štabų keliamų probleminių veiklos klausimų analizę ir siūlymų veiklos tobulinimui rengimą.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra viena iš dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą ir jo stiprinimą.
Vasario 22 d. darbo vietoje galimai nusižudė Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantis kapitonas R. R., gimęs 1981 m. Karininko artimieji apie įvykį informuoti.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą mirusiojo artimiesiems.
Informacija apie Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie KAM tarnaujančius asmenis viešai nėra teikiama.
Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).
Liepos 18 d. vyko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pasikeitimo ceremonija – vadovauti departamentui paskirtas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu, pulkininkas R. Baltrėnas pakeitė iki šiol departamentui vadovavusį pulkininką Alvydą Šiuparį, kuris pradės eiti Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadai pareigas. Pulkininkas A. Šiuparis Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui vadovavo nuo 2012 m.
Naujasis karinės žvalgybos vadovas Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1992 m. Nuo 2006 m. rugpjūčio vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo batalionui, 2010 m. buvo paskirtas Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Afganistane vadu, 2015 m. – krašto apsaugos ministro padėjėju, o nuo 2016 m. gegužės – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoju.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje – politinėje, karinėje – ekonominėje ir karinėje – techninėje srityse.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Oficialiai Karinės žvalgybos organizacija JAV kariuomenėje galutinai sukurta 1885 –aisiais metais. Viskas prasidėjo nuo to, kad tik ką paskirtas karo ministras uždavė kažkokį nekaltą klausimą apie užsienio ginkluotąsias pajėgas ir sužinojo, kad jo pavaldiniams apie jas absoliučiai nieko nežinoma.
Kad daugiau nepakliūtų į tokią keblią padėtį, karo ministerijoje buvo įsteigtas padalinys, skambiai pavadintas Karinės informacijos valdyba (Military Information – MI). Kaip organizacija naujoji tarnyba priklausė generolo adjutanto štabui ir iš pradžių joje buvo tik du bendradarbiai (karininkas ir sekretorius). Jų pareiga buvo analizuoti laikraščių pranešimus ir medžiagą, gaunamą iš valstybės departamentų bei kitų šaltinių. (Tuo metu JAV KJP jau veikė prieš trejus metus įkurta Jūrų žvalgybos valdyba).
2005-aisiais metais ėjusiame savaitraštyje “Laikas” buvo paskelbtas Gintaro Visocko straipsnis “Emigrantas ragina palikti Lietuvą”.
Tai – pokalbis su buvusiu Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnu Artūru Dalinkevičiumi, kuris emigravo iš Lietuvos 2004-ųjų rudenį.
Straipsnyje rašyta, jog prieš išvykdamas į Didžiosios Britanijos miestą Northamptoną Artūras Dalinkevičius dirbo Vadovybės apsaugos departamente bei Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos. Žurnalistas G.Visockas teigė, kad nors pašnekovas kategoriškai atsisakė kalbėti apie ankstesnes savo darbovietes, jam vis dėlto pavyko sužinoti, kodėl Artūras Dalinkevičius buvo priverstas pasitraukti iš karinės žvalgybos ir kontržvalgybos. Publikacijoje užsiminta, jog minėtame departamente A.Dalinkevičius dirbo apie trejetą metų.
