Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su į Ukrainą atvykusia Danijos vyriausybės vadove.
„Šiandien aptarėme naują karinį paketą. Tai bus dvyliktasis (paketas), kuris ruošiamas šiam mėnesiui“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis priminė, kad Danijoje šiuo metu vyksta Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.
„Ukrainos kariuomenė turi užduotį – kuo greičiau paruošti reikiamą infrastruktūrą mūsų šalyje. Tai yra viena iš pagrindinių užduočių, kurias turi įvykdyti Gynybos pajėgos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis trečiadienį vykusius pokalbius su M. Frederiksen pavadino labai prasmingais. V. Zelenskis dar kartą padėkojo Danijai už visą jos paramą Ukrainai. M. Frederiksen savo ruožtu nurodė, kad Danija tiekia Ukrainai karinę įrangą ir amuniciją, tačiau nori daryti daugiau. „Mes ir toliau remsime pilietinę visuomenę ir civilius“, – sakė premjerė.
Ji taip pat pareiškė užuojautą dėl civilių žūties per trečiadienį Rusijos surengtą ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą ir didesnį spaudimą Rusijai, taip pat suderino pozicijas prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir kitus tarptautinius renginius. Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ kanale, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Kalbėjausi telefonu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Aptarėme ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą. Atkreipiau dėmesį į prasidėjusį Rusijos turto konfiskavimą ir paraginau didinti sankcijų spaudimą Rusijai. Derinome pozicijas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą ir kitus tarptautinius renginius“, – rašė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, balandžio 21 dieną Kanada pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 39 mln. JAV dolerių.
Kanados ginkluotosios pajėgos
NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vyks Vilniuje 2023 m. liepos 11-12 dienomis.
Ukrainiečių karo trofėjas – rusų tankas. Šiandien jis demonstruojamas vilniečiams. Slaptai.lt foto
Kyjivas, balandžio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas prakalbo apie būtinybę gerokai padidinti karinę paramą jo šaliai. Ukrainiečių karo trofėjas atvežtas į Vilnių kaip eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Esame dėkingi mūsų sąjungininkams už jų karinę paramą. Tačiau jos nepakanka. Ukrainai reikia 10 kartų daugiau, kad Rusijos agresiją būtų galima įveikti šiais metais“, – savo tviterio paskyroje šeštadienį parašė A. Melnykas.
Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino partnerius peržengti visas „raudonąsias linijas“ ir Ukrainos rėmimui ginklais skirti 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Diplomato teigimu, Kyjivo sąjungininkai iki šiol yra perdavę paramos, kurios vertė siekia apie 55 mlrd. JAV dolerių (49,5 mlrd. eurų).
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 4 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su šalyje viešinčia JAV Kongreso delegacija ir padėkojo jos nariams už Vašingtono paramą Ukrainai, teigiama antradienį paskelbtame V. Zelenskio biuro pranešime spaudai, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.
Anot pranešimo, susitikime V. Zelenskis informavo kongresmenų delegaciją apie dabartinę padėtį fronto linijoje ir pasidalino karo lauko prognozėmis ateinantiems mėnesiams. „Abiejų (JAV Kongreso) rūmų ir abiejų partijų, prezidento (Joe) Bideno ir visų amerikiečių suteikta parama suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant mūsų šalies pajėgumus atremti Rusiją kare dėl mūsų laisvės ir demokratinių vertybių“, – susitikime teigė V. Zelenskis. Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Mes laimėsime, nes kovojame už savo ir mūsų vaikų laisvę. Labai vertiname jūsų paramą, kurią siunčiate ne tik mūsų kariuomenei, o ir politinę bei finansinę paramą Ukrainos žmonėms – mokytojams, medikams, pensininkams“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pranešama, kad Ukrainos lyderis taip pat paprašė perduoti jo šaliai papildomos karinės paramos ir paragino užtikrinti greitą jau pažadėtos ginkluotės bei kitos įrangos pristatymą.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist teigia, kad po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių Rusijos okupantų atakų prieš civilius Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius.
„Tai, ką matome pastarąsias savaites, yra brutali ataka prieš civilius taikinius, kurie nėra niekaip susiję su realia kova karo fronte Donecke ir Luhanske. Vakarai privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Žinau, kad mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai, pažadėjo perduoti oro gynybos sistemų“, – pirmadienį prieš mitingą Katedros aikštėje „Slava Ukraini! Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Eltai sakė ambasadorius.
Vėliau kalbėdamas susirinkusiesiems į mitingą, JAV ambasados vadovas priminė, kad po naujų atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus Vašingtonas skyrė papildomų finansų ir sunkiosios ginkluotės Ukrainai.
„Skaičius – 725 milijonai. Spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams. Tai priedas prie 18 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skyrė jau anksčiau – Ukrainai ir Ukrainos gynybai“, – kalbėjo jis.
„Dar vienas skaičius – 20. 20 oro gynybos sistemų HIMARS Jungtinės Valstijos jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 18 – tiek, pasak prezidento Bideno, bus perduota papildomai. Iš viso – 38 sistemos HIMARS padės ukrainiečiams ginti savo nepriklausomybę“, – teigė ambasadorius, pridurdamas, kad JAV yra perdavusi Kyjivui ir 1,4 tūkst. artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei 5 tūkst. prieštankinių raketų „Javelin“. Amerikos ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak R. S. Gilchrist, nepaisydamas Maskvos siekių, Vakarų pasaulis išlieka vieningas ir atkaklus kovoje su Kremliaus režimu.
„Rusai ir prezidentas Putinas galvojo, kad jie palauš Ukrainos dvasią ir susilpnins JAV bei kitų bendraminčių šalių ryžtingumą, paramą Ukrainai. Bet nutiko visiškai atvirkščiai – manau, kad tai sustiprino mūsų atkaklumą. Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“, – pabrėžė ambasadorius.
ELTA primena, kad pirmadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ankstyvą rytą Rusijos surengtą Irano dronų ataką sostinei Kyjivui buvo smogta penkis kartus, buvo apgadintas gyvenamasis namas Ševčenkos rajone ir taikytasi į centrinę traukinių stotį.
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
JAV gynybos departamentas ketvirtadienį pranešė atnaujinantis karinę paramą Ukrainai, po to, kai ji buvo sustabdyta dėl prezidento Donaldo Trumpo apkaltos skandalo.
Pentagonas paskelbė, kad Ukrainai bus skiriama 250 mln. dolerių gynybos pajėgumams stiprinti, aviacinei ir jūrinei žvalgybai tobulinti, ryšiams ir kibernetiniam saugumui gerinti – „atsakyti į Rusijos kibernetinių išpuolių operacijas ir dezinformaciją“.
Ši JAV parama papildys NATO Kijevui skiriamą paramą, ji pradedama teikti JAV patvirtinus, kad Ukrainos vyriausybė jau įgyvendino reikiamas kariuomenės reformas, teigė Pentagono atstovai.
Per pastaruosius metus Ukraina ėmėsi „reikšmingų žingsnių“, kad sustiprintų civilinę kariuomenės kontrolę, reformuotų vadybos ir vadovavimo struktūras, mažintų korupcijos lygį, teigiama pranešime.
Vakarai padidino paramą Ukrainos karinėms pajėgoms, kai Rusija 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją. Maskva taip pat kaltinama kai kurias teritorijas šalies rytuose kontroliuojančių separatistų rėmimu.
Pernai D. Trumpas įšaldė 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai, norėdamas apšmeižti buvusį JAV viceprezidentą ir varžovą lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Joe Bideną.
D. Trumpui Atstovų rūmuose buvo surengta apkalta dėl piktnaudžiavimo padėtimi. Senate buvo surengtas teismas, kur daugumą turinčios Respublikonų partijos atstovai balsavo D. Trumpą išteisinti.
Nuo to laiko 400 mln. dolerių sumą nutarta sumažinti iki 250 mln. dolerių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
Ekspertas: Lietuvos karinė parama Ukrainai yra labai svarbi. EPA-ELTA nuotr.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę stiprinti visokeriopą pagalbą Ukrainai. Pasak D. Grybauskaitės, Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies ir visos Europos saugumo, todėl Lietuva turėtų svarstyti galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai.
Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios.
Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų.
Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai – 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.
Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Krašto apsaugos ministerija teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi įvairios karinės ginkluotės elementų ir amunicijos.
„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais – šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, – teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje.
„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, – Eltai sakė D. Šlekys.
Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, – teigė TSPMI docentas D. Šlekys.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą – bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.
Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti.
„Tęsti tai, ką mes dabar darome, tikrai ir yra tai, ką gali sau leisti Lietuva dabar. Mes tikrai mokome ir turime gerus karinius instruktorius, mes turime tokio pobūdžio darbo patirtį ir Ukrainoje jau ne vienerius metus dalyvaujame misijoje. (…) Aš manau, kad tikrai verta ir prasminga ir tikrai galime sau tai leisti (Ukrainos karių mokymą. -ELTA), nes tikrai turime išteklių tai daryti“, – teigė D. Šlekys.
Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai.
Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą.
,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, – sakė politologas.
Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.
„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (…) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, – teigė D. Šlekys.
ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.
Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.
Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.
JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą. Tačiau nepažadėjo ginklų, kaip norėtų Kijevas.
JAV ir toliau priešinsis agresyviam Rusijos elgesiui, pareiškė Dž. Metisas ketvirtadienį lankydamasis Kijeve. JAV gynybos sekretoriaus vizitas sutapo su Ukrainos nepriklausomybės diena, praneša agentūra „Reuters“.
Dž. Metisas apkaltino Maskvą nevykdant Minsko paliaubų susitarimo, kuris turi užbaigti mūšius Rytų Ukrainoje. „Mes žinome, kad Rusija, nepaisant, kad tai neigia, nori jėga pakeisti tarptautines sienas ir taip sunaikinti suverenias ir laivas Europos tautas“, – kalbėjo jis girdint Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai. Užsimindamas apie Ukrainos kelissyk pareikštą norą sulaukti ginklų, Dž. Metisas sakė, kad JAV tai „aktyviai vertins“, tačiau pažado jis nedavė.
Dž. Metisas teigė Ukrainoje susidaręs vaizdą apie padėtį ir savo poziciją išdėstys JAV valstybės sekretoriui bei prezidentui.
Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) atmetė galimybę tiekti ginklus Ukrainai, kad išvengtų Rusijos provokacijos.
Informacijos šaltinis – ELTA
Slaptai.lt komentaras
Kaip suprasti šį JAV sprendimą? Išdavystė? Kodėl neduos ginklų Ukrainai? Juk Ukraina prašo būtent ginklų. Užpultai valstybei ginklai – vienas iš svarbiausių gynybos elementų. Jei oficialusis Vašingtonas neremia Kijevo ginklais, tai kaip tada remia – pareiškimais, pasveikinimais švenčių proga, šalmais, kastuvėliais, gertuvėmis? Norėtųsi kalbėti kategoriškai: jei JAV neremia Ukrainos moderniausiais ginklais, tai visa kita jų parama neverta nė sudilusio skatiko. O gal galima net taip ironizuoti – neduodamas ginklų Ukrainai oficialusis Vašingtonas norom nenorom talkina Kremliui. Tikriausiai šis JAV gynybos sekretoriaus Dž.Metiso pareiškimas labai patiks teroristui Vladimirui Putinui.
Pone Dž.Metisai, pati didžiausia provokacija – tai neduoti ginklų užpultai valstybei, norinčiai atremti daug sykių stipresnį agresorių, ir svajojančiai apie integraciją į Vakarus. Neduodami ginklų Ukrainai jūs jai nieko neduodate, ją paliekate likimo valiai…
