
Kyjivas, gruodžio 13 d. (ELTA). Ukrainos valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ išvažiuojamosios remonto brigados 90-95 proc. karinės technikos suremontuoja sąlyčio linijoje arba „pilkojoje zonoje“.
Sekmadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Pratybos apims ne tik karines vietoves, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonus, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes. Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse.
„Pratybas „Geležinis vilkas“ organizuojame siekdami treniruoti ir vertinti padalinių gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į bet kurią Lietuvos vietą ir ten vykdyti gynybos veiksmus. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais. Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis ir naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus vykdomi kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus ir operacijų vietoves“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Pratybų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas treniruoti ir vertinti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveiką atliekant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais. Pirmąją pratybų savaitę, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, padaliniai treniruosis veikti su papildomai pratyboms priskirtais padaliniais, antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Iš viso pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvaus apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Liuksemburgo karių, pratybose taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kanados, Slovėnijos ir Ukrainos kariai.
Lietuvos keliais pratybų laikotarpiu judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo ir administracinės paskirties transportas. Tad gyventojai turėtų būti dėmesingi ir kantrūs.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra tarptautinės pratybos, skirtos įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos ir vieno iš Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-11-04
Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.
Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.
Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.
Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.
Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.
Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.19; 06:00
Į Lietuvą per šį pusmetį iš Nyderlandų atgabenta apie 200 vienetų naudotų karinių ir medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių, kurios papildys ir atnaujins Lietuvos kariuomenės technikos parką.
Pažymint sėkmingą šalių bendradarbiavimą gynybos srityje rugpjūčio 18 d., Kaune rengiamas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko susitikimas su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Bertu van der Lingenu (Bert van der Lingen).
Lietuvos kariuomenė dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės per 2015-2017 m. įsigyja kelis šimtus naudotų karinių transporto priemonių – įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz GD“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.
Technika į Lietuvą iš Nyderlandų gabenama etapais: 2015 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė 15 vnt. transporto priemonių, 2016 m. balandį – dar 18 vnt. medicinos evakuacijos visureigių, tralas ir kelios dešimtys priekabų, 2016 m. birželį-liepą apie 150 vnt. karinių ir medicinos evakuacijos visureigių. Likusi technika – visureigiai, sunkvežimiai ir priekabos – Lietuvą pasieks per 2016-2017 metus. Bendra šio projekto vertė – 7 mln. eurų.
Geros techninės būklės kariniai visureigiai iš Nyderlandų pirmiausiai pristatomi į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą Kaune, iš kur vėliau paskirstomi Lietuvos kariuomenės daliniams.
Tai jau antras toks Lietuvos ir Nyderlandų karinės technikos įsigijimo sandoris. Lietuvos kariuomenė iš Nyderlandų kariuomenės 2012-2013 m. už ekonomiškai naudingą kainą įsigijo transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo technikos, kuri pakeitė neperspektyvią, pasenusią ir ekonomiškai nenaudingą anuomet Lietuvos kariniuose daliniuose naudotą techniką.
Apie bendradrabiavimą su Nyderlandų Karlalyste gynybos srityje
Šiais metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Nyderlandai kartu su Norvegija, Liuksemburgu, Belgija ir Prancūzija oficialiai paskelbė savo ketinimą jungtis ir siųsti savo karius į Vokietijos formuojamą Lietuvai skirtą bataliono kovinę grupę.
Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės bendradarbiauja pagal 2008 m. birželį pasirašytą atnaujintą dvišalio bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos ir Nyderlandų kariai 2011 m. pirmąjį pusmetį budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje, o 2011-2012 m. – NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-18).
2005 m. Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai su keturiais Šiauliuose dislokuotais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais pirmą kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. keturi Nyderlandų naikintuvai dalyvavo šios misijos sustiprinime iš Malborko aviacijos bazės (Lenkija).
Nyderlandų karinės pajėgos su kitomis NATO šalimis reguliariai dalyvauja išminavimo pratybose Baltijos jūroje bei kituose mokymuose. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų oro gynybos specialistai kasmet vyksta į raketinių sistemų „Stinger“ mokymus Nyderlanduose.
Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės aktyviai bendradarbiavo ir logistikos srityje – abiejų kariuomenių logistikos specialistai yra kartu dalyvavę tarptautinėse pratybose ir mokymuose vandens valymo, judėjimo kontrolės, krovinių pervežimų srityse.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
2016.08.17; 09:06
Vokietijos leidinys Die Welt ir televizijos kanalas ZDF surengė savą žurnalistinį tyrimą ir apklausė daug tiek veikiančių, tiek ir esančių dimisijoje Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, dirbusių Afganistane devintajame dešimtmetyje.
Iš tyrimų rezultatų buvo padaryta išvada, kad Sovietų ir Afganistano 1979–1989 metų kare Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba BND buvo žymiai aktyvesnė, negu manoma. Sovietų okupuotas Afganistanas vokiečių žvalgybai buvo „tiesiog neišsenkantis karinės technikos lobynas“, rašo žurnalistas Kristianas Fladė.
Antai operacija, užkoduota pavadinimu „Vasaros lietus“ (Sommerregen), laikoma viena sėkmingiausių per visą specialiosios tarnybos 57-rių metų istoriją.