Rusijos šarvuotoji technika. EPA – ELTA nuotr.
Minskas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Kariniai stebėtojai praneša, kad antradienį į Brestą Baltarusijos vakaruose atvyko dar viena Rusijos karių grupė.
Opozicinės Baltarusijos karinių stebėjimų platformos „Belaruski hajun“ duomenimis, kariai dalyvaus bendrose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pratybose. Pranešama, kad pirmieji kariai į Baltarusijos miestą netoli Lenkijos sienos atvyko jau rugpjūčio 18 dieną.
Bendros Rusijos dominuojamo karinio aljanso pratybos turėtų prasidėti rugsėjo 1 dieną. Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, jose dalyvaus apie 2 500 karių iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Maskva atsiųs apie 300 karių.
Atskirai nuo artėjančių pratybų, dar 2 000 Rusijos karių yra dislokuoti keturiose skirtingose šalies bazėse, mano „Belaruski hajun“.
Kita vertus, už sienos su Baltarusija apsaugą atsakingas Ukrainos generolas Serhijus Najevas teigia, kad Maskva išvedė visas sausumos pajėgas iš Baltarusijos, kad įtrauktų jas į Kupjansko ir Lymano puolimus Rytų Ukrainoje. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Kyjivas Minską laiko kariaujančia šalimi. Rusija neseniai Baltarusijoje dislokavo raketų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis.
Su Baltarusija besiribojančiose NATO šalyse didėja susirūpinimas. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pagrasino visiškai uždaryti savo sienas su Baltarusija, jei kiltų karinių incidentų.
Pirmadienį Lietuvoje prasidės tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2023-1“. Dvi savaites truksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 3500 karių ir 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei dvylikos kitų NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kroatijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos ir Vokietijos, praneša Lietuvos kariuomenė.
Pratybų metų Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas „pajėgos prieš pajėgas“ metodu treniruosis tinkamai atlikti puolimo ir gynybos operacijas.
Lietuvos kariuomenė informuoja, kad dalis mokymų vyks ir civilinėse teritorijose – karius ir karinę techniką pratybų laikotarpiu galės pamatyti Ukmergės, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajono gyventojai, tačiau pagrindiniai pratybų veiksmai vyks Jonavos rajone dislokuotame Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, imitaciniai šaudmenys ir sprogmenys taip pat bus naudojami tik poligone.
ŠMokymus kasmet organizuoja Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, jais siekiama įvertinti šiai brigadai priklausančių vienetų kovinę parengtį ir sinchronizuoti standartines operacijų procedūras, pažymima pranešime.
Rusijos ir Armėnijos kariuomenės – bendrose pratybose
Saulius Kizelavičius
Balandžio 6-ąją lietuviškoji ELTA pranešė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO šalių karinėse pratybose, prasidėsiančiose balandžio 22 dieną. Tos pratybos vadinamos „Defender 23“.
Pranešime teigiama, kad šią žinią išplatino oficiali Pentagono atstovė Sabrina Singh (portalas „rbc.ua“). Šia tema dar rašoma: „Apie 9 tūkst. JAV kariškių ir maždaug 17 tūkst. kariškių iš šalių-sąjungininkių ir partnerių dalyvaus pratybose, o dalis jų vyks Europos šalių teritorijose. Tarp jų – kelios NATO nepriklausančios šalys: Armėnija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina“.
Portalas primena, kad Armėnija prieš dvejus metus atsisakė dalyvauti NATO pratybose, bet dabar ji pakeitė savo poziciją atšalus santykiams su Rusija, kuri neparėmė premjero Nikolo Pašiniano konflikte su Azerbaidžanu dėl Karabacho.
Atvirai tariant, nustebau, kad NATO kviečia į svarbias karines pratybas Armėniją, kuri visus pastaruosius tris dešimtmečius flirtavo su Kremliumi (Armėnijoje iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė mieste Giumri, su Rusijos kariškiais drauge rengė šimtus karinių užsiėmimų, Armėnija ginkluota daugiausia iš Maskvos atkeliavusiais ginklais), slapta bičiuliaujasi su Irano režimu (prekiauja su Teheranu, gauna iš Teherano ginklų, Teheranas siunčia į Jerevaną savus karinius instruktorius) ir, svarbiausia, vis dar negrąžina Azerbaidžanui visų 1992 – 1994-aisiais užgrobtų Karabacho teritorijų. Visi senų seniausiai žino, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas – tai Azerbaidžanas. Šią tiesą pripažįsta visas civilizuotas pasaulis. Bet Armėnija iki šiol spyriojasi kaip aikštingas, piktas agresorius.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
O tai, kad pastaruosius kelerius metus Armėnijos premjeras ėmė ginčytis su Rusija, dar nieko nereiškia. Nusisukimas nuo Rusijos, kuri šiuo metu patiria didelių nuostolių Ukrainos karo frontuose, gali tebūti nenuoširdus, apgaulingas. Jokių garantijų, kad rytoj oficialusis Jerevanas vėl nepakeis pozicijos. Ypač tuomet, jei Vladimirui Putinui vis tik pavyktų nugalėti Ukrainą.
Tad Armėnijos kvietimas į karines NATO pratybas – didžiausia nesąmonė jau vien todėl, kad surinktas karines žinias armėnų kariškiai galėtų perduoti Aljanso priešams Maskvai ir Teheranui. Rusijai ir Iranui tikriausiai įdomu būtų sužinoti net ir smulkmenas…
Tuomet, vis dar negalėdamas patikėti Pentagono palankumu Jerevanui, nutariau peržiūrėti, o ką šia tema rašo Azerbaidžano spauda. Balandžio 7 – 8 dienomis aptikau kardinaliai priešingų pranešimų. Azerbaidžano spaudoje esama žinių, jog „JAV gynybos ministerija tvirtina, jog Armėnijos įtraukimas į karines pratybas „Defender 23“ – nesusipratimas. Armėnija neturi dalyvauti šio pobūdžio karinėse pratybose. Šią Armėnijai nepalankią žinią paskelbė armėnų informacinis portalas „Amerikos balsai“. Daugiau paaiškinimų Pentagonas nepateikė.
Tad kuriuo pranešimu tikėti? Manau, Pentagonui užteks sveiko proto – Vašingtonas nekvies Armėnijos kariškių į „Defeneder 23“.
Pentagonas
Vašingtonas, balandžio 6 d. (ELTA). Armėnijos ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO šalių karinėse pratybose, kurios prasidės balandžio 22 d. Tai pareiškė oficiali Pentagono atstovė Sabrina Singh, praneša portalas „rbc.ua“.
„Apie 9 tūkst. JAV kariškių ir maždaug 17 tūkst. kariškių iš šalių-sąjungininkių ir partnerių dalyvaus pratybose, o dalis jų vyks 10 Europos šalių teritorijose“, – sakė Gynybos departamento atstovė.
Tarp jų, kaip pranešė S. Singh, – kelios NATO nepriklausančios šalys: Armėnija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina.
Portalas primena, kad Armėnija prieš dvejus metus atsisakė dalyvauti NATO pratybose, bet dabar ji pakeitė savo poziciją atšalus santykiams su Rusija, kuri neparėmė premjero Nikolo Pašiniano konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Moldova surengs pratybas visuose šalies poligonuose. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, sausio 23 d. (ELTA). Moldovoje antradienį prasidės karinės pratybos, kurios vyks visuose šalies poligonuose, praneša portalas „NewsMaker“.
Pratybos truks iki vasario 4 d., jose dalyvaus daugiau kaip 4000 kariškių.
„Pratybų tikslas – įvertinti visų kariškių, tiek šauktinių, tiek tarnaujančių pagal sutartis, galimybes ir praktinius įgūdžius“, – pažymėjo Gynybos ministerijos atstovai.
Pasak jų, per pratybas bus vykdomos įvairios užduotys naudojant karinę techniką, mokomasi teikti pirmąją pagalbą ir veikti cheminės atakos sąlygomis.
„Per pratybas karinių mašinų kolonos Moldovos keliais judės nuo poligono prie poligono centriniuose, šiauriniuose ir pietiniuose šalies rajonuose. Todėl prašome piliečių nespekuliuoti pratybų ir karinės technikos judėjimo tema“, – pridūrė ministerijos atstovai.
Jie taip pat pažymėjo, kad pratybos buvo numatytos nacionalinės armijos rengimo plane 2023 metams ir niekaip nėra susijusios su padėtimi regione ir karu Ukrainoje.
Prasideda pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pakelta kovine parengtimi prasidėjo NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pratybos „Rising Stallion“, praneša Lietuvos kariuomenė. Prasidėjo pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
Rugsėjo 20-ąją pratybų dalyviai ir daugiau kaip 240 vienetų karinės technikos iš Ruklos (Jonavos r.) judės į mokymų vietą – Gen. Silvestro Žukausko Pabradės poligoną (Švenčionių r.). Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos. Eismo dalyviai bei miestų ir miestelių gyventojai prašomi būti dėmesingi ir kantrūs.
Pratybos „Rising Stallion“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų „Geležinis vilkas“.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiausios visų laikų Pekino pratybos aplink Taivaną perša mintį, kad jei kiltų karas siekiant užimti savarankiškai valdomą salą, Kinija planuoja alinančią blokadą. Ekspertų teigimu, pratybos taip pat rodo, kad Kinijos kariuomenė vis labiau įsidrąsina.
JAV Atstovų rūmų pirmininkės – aukščiausios po prezidento ir jo pavaduotojo pareigūnės – Nancy Pelosi vizitas Taivane sukėlė Pekino įtūžį ir Kinija pradėjo didžiules karines pratybas aplink salą, netgi rizikuodama iš dalies atskleisti savo planus Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Azijoje.
Mobilizavusi naikintuvus, sraigtasparnius ir net karo laivus, Kinija pratybomis siekia imituoti Taivano blokadą ir mokosi „pulti taikinius jūroje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmas kartas, kai Kinijos pratybos vyksta taip arti Taivano, kai kurios mažiau nei už 20 kilometrų nuo salos pakrančių. Be to, precedento neturi Pekino pratybos rytiniame Taivano flange – strateginėje srityje, gyvybiškai svarbioje aprūpinant salos karines pajėgas, o taip pat ir galimai siunčiant bet kokį Amerikos pastiprinimą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada atsiimti salą, prireikus ir jėga.
Jau seniai spėjama, kad jei mėgintų užimti salą, Kinija teiks pirmenybę „blokados scenarijui“, o šios savaitės pratybos atskleidė, kaip tai gali būti padaryta. Tokia apsiaustis neleistų komerciniams ir karo laivams bei lėktuvams atvykti į salą ir iš jos išvykti. Pasiekti salos negalėtų ir regione dislokuotos amerikiečių pajėgos. Kinijos karinė galia. Youtube.com
Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Kinijos kariuomenė visiškai pajėgi vykdyti tokią blokadą. „Jau per dabartines pratybas matome, kad Taivano naikintuvai ir laivai visiškai negali pakilti ar išplaukti iš uostų“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Kinijos karo apžvalgininkas Song Zhongpingas.
Ketvirtadienį Kinijos kariuomenė paleido keliolika balistinių raketų, kurios pataikė į įvairias sritis aplink Taivaną, o kai kurios praskriejo virš salos, penktadienį pranešė Pekino valstybinis transliuotojas CCTV. Pasak „Xinhua“, Pekinas mobilizavo daugiau nei 100 lėktuvų ir daugiau nei 10 fregatų bei eskadrinių minininkų, įskaitant slaptą naikintuvą J-20 ir eskadrinį minininką „Type 055“ – Kinijos oro ir jūrų pajėgų karūnos brangakmenius.
Be to, šios pratybos leidžia išbandyti ir sustiprinti koordinavimą tarp įvairių mobilizuotų armijos korpusų: sausumos, jūrų, oro ir raketų pajėgų, tai derinama su strateginiu uždaviniu vykdyti kibernetinį karą. Tai taip pat labai svarbus išbandymas neseniai įsteigtam Kinijos armijos Rytų operacijų teatrui, jis sukurtas 2016 m. ir apima visą šalies rytinę jūrų erdvę, taigi ir Taivaną.
Kinijos kariuomenė
Tai, ką Kinija daro, rodo jos „tvirtus pajėgumus“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas. „Jos negalima atmesti kaip kokios nors mažiau patyrusios ar nepajėgios jėgos“, – sakė jis. Akivaizdu, kad Kinija pajėgi koordinuoti sausumos ir jūrų pajėgas, dislokuoti raketų sistemas ir veikia efektyviai, sakė J. Blaxlandas. Šios pratybos taip pat parodo taivaniečiams, amerikiečiams ir japonams, kad kinai „turi tai, ko reikia, kad padarytų tai, kuo grasina“, pridūrė jis, tačiau taip pat pabrėžė, jog Kinijos veiksmai atidžiai nagrinėjami ir stebimi, kad Taivanas, JAV, Japonija ir kiti galėtų pasimokyti.
Amerikiečių atsargumas kyla ir iš to, kad Kinija smarkiai padidino savo karinius pajėgumus nuo 1996 m., kai negalėjo užkirsti kelio JAV kariniam jūrų laivynui patekti į šią zoną. „Jei mūšis apsiribos teritorija aplink Taivaną, šiandieninis Kinijos laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas Grantas Newshamas.
Pasak ekspertų, tai, kad per pratybas Kinija kirto vadinamąją vidurio liniją tarp žemyno ir Taivano – Pekinas niekada jos nepripažino – taip pat byloja apie didėjantį pasitikėjimą. Iki šiol Kinija ne itin drįso pažeisti šią liniją, o dabar galima tikėtis, kad ji veiks, tarsi jokia vidurio linija negalioja.
Londonas, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Suomijoje įvyko bendros šios šalies, Jungtinės Karalystės (JK) ir Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų „aukštos parengties“ pratybos.
Pasak JK gynybos ministerijos, keturių dienų trukmės pratybose „Vigilant Fox“ (liet. Budrioji Lapė) dalyvavo 750 karių iš visų trijų šalių. Jos surengtos po to, kai anksčiau šį mėnesį NATO pakvietė Suomiją tapti Aljanso nare.
Suomija ir kaimyninė Švedija pasiprašė priimamos į NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Britų gynybos ministras Jamesas Heappey teigė, kad naujausių pratybų metų „pademonstruoti mūsų kariuomenės pajėgumai ir sąveika su mūsų JAV ir Suomijos sąjungininkais bei patvirtintas mūsų įsipareigojimas Baltijos jūros regiono gynybai ir saugumui“.
Lietuvoje vyks tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2022“. Lietuvos kariuomenės nuotr.Lietuvoje – tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2022“. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Gegužės 14–27 dienomis kariniuose poligonuose, esančiuose Švenčionių ir Klaipėdos rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje, vyks kasmetinės tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2022“, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pratybose dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų artilerijos vienetų, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, JAV 3-66 šarvuotojo bataliono bei JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su turima ginkluote, sakoma pranešime.
Lietuvoje vyks tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2022“. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, pratybose „Ugninis griausmas 2022“ bus treniruojamas ir vertinamas vienetų gebėjimas efektyviai vykdyti ugnies uždavinius bei gerinama sąveika tarp sąjungininkų jungtinės ugnies paramos vienetų.
Aktyvioji pratybų dalis – artilerijos sistemų ir minosvaidžių kovinis šaudymas – vyks gegužės 14–20 dienomis Kairių ir Pabradės poligonuose, o Kazlų Rūdos poligone gegužės 14–27 d. treniruosis jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistai (angl. JTAC). Visų pratybų metu padalinių valdymo ir kontrolės procedūras vykdys Sausumos pajėgų Valdymo elementas. „Ugninis griausmas 2022“. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Pratybos „Ugninis griausmas 2022“ yra šį mėnesį Europoje vykstančių JAV Sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje organizuojamų tarptautinių pratybų „Europos gynėjas 2022“ (angl. Defender Europe 2022“) dalis. Pratybose „Europos gynėjas 2022“ dalyvauja apie 9 tūkst. karių iš 11 NATO ir partnerių šalių.
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje šeštadienį prasideda Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės lauko taktikos pratybos „Kylantis Grifonas“. Iki balandžio 10 d. vyksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 1000 karių ir 200 karinės technikos vienetų.
Pagrindinis pratybų tikslas yra palaikyti Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės parengties lygį, tobulinti vadovavimo ir valdymo procedūras bei ruoštis artėjančios tarptautinėms pratyboms „Geležinis Vilkas 22-I“.
Mokymuose taip pat dalyvaus apie 100 Ispanijos karių iš NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Latvijoje. Į pratybas kariai gabenasi tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuotus visureigius ir kitą karinę techniką.
Kariuomenė informuoja gyventojus, kad pratybų reikmėms kovo 26–27 dienomis numatomas karinės technikos perdislokavimas iš karių nuolatinės dislokacijos vietos Rukloje į pratybų vietą Pabradėje. Karinės kolonos abi dienas anksti ryte ir pavakare judės iš Ruklos maršrutais per Elektrėnus, Vievį ir Nemenčinę bei per magistralės Panevėžys–Vilnius dalį nuo Ukmergės iki Maišiagalos.
Trečiadienį Ministrų Kabineto posėdyje numatoma svarstyti klausimą dėl bendrų Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių karinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2022“ rengimo. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame projekte nurodoma, kad pratybas numatoma organizuoti balandžio 25 – gegužės 14 dienomis.
Teigiama, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją galėtų atvykti ir pratybose dalyvautų NATO valstybės narės ir NATO partnerės, dalyvaujančios programoje „Partnerystė taikos labui“ bei kariniai vienetai: iš viso – iki 1 157 karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų su ginkluote, amunicija ir karine technika.
„Bendromis pratybomis siekiama gerinti Baltijos regiono ir kitų valstybių specialiųjų operacijų pajėgų vienetų sąveiką ir pasirengimą Baltijos regiono kolektyvinei gynybai“, – teigiama KAM parengtame projekte.
Planuojama, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ atvyktų Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Sakartvelo, Suomijos Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.
Rusijos pajėgos pasilieka Baltarusijoje tęsti pratybų. EPA-ELTA nuotr.
Minskas, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.
„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino pranešime. Jame teigiama, kad toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio karinio aktyvumo prie Baltarusijos ir Rusijos sienų bei dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, turėjusios baigtis sekmadienį, padidino įtampą tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl bijomo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vašingtonas anksčiau teigė, kad į pratybas, kurio vyksta visoje buvusioje sovietinėje Baltarusijoje, įskaitant prie šiaurinės sienos su Ukraina, Kremlius išsiuntė maždaug 30 tūkst. karių.
Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad būsimais didelio masto pratybų etapais ir toliau bus siekiama užtikrinti karinį atsaką į bet kokias išorės grėsmes. Pratybų pabaigos data nenurodoma. Bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos. EPA – ELTA foto
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka tampa vis artimesnis Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas. Šis ryšys sustiprėjo, kai Maskva politiškai palaikė Minską per 2020 m. didelius antivyriausybinius protestus. Baltarusijos opozicija baiminosi, kad po pratybų Rusijos kariai gali nepalikti jų šalies, o tai dar labiau sutvirtina glaudesnius V. Putino ir A. Lukašenkos ryšius.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pratyboms anksčiau šį mėnesį prasidėjus sakė, kad masiniams bendriems manevrams pasibaigus šalyje neliks „nė vieno“ Rusijos kario. Prancūzijos prezidentūra taip pat sakė, kad Emmanuelis Macronas gavo V. Putino patikinimą, jog Rusijos kariai po pratybų išvyks. Maskva teigė, kad pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
Tačiau dabar, Minskui paskelbus, kad Rusijos karinės pratybos Baltarusijoje tęsis, didelės Maskvos pajėgos lieka prie šiaurinės Ukrainos sienos.
Baltarusijos – Rusijos karinės pratybos. EPA – ELTA foto
Šis žingsnis bus vertinamas kaip tolesni gniaužtai Ukrainai, kuri jau dabar susiduria su padidėjusiu Rusijos remiamų separatistų apšaudymu, o prie jos sienų, Vakarų teigimu, sutelkta daugiau nei 150 tūkst. Rusijos karių.
Tai taip pat bus vertinama kaip tokių lyderių kaip E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pastangų paraginti V. Putiną nepradėti karo nesėkmė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai naktį girdėjo daugiau bombardavimų netoli fronto linijos tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurių rankose yra dalis Luhansko ir Donecko rajonų.
V. Putinas priėmė sprendimą pulti ir ieško dingsties
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“, – anksčiau sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pakartodamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris buvo įsitikinęs, jog V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti ir įsiveržimas neišvengiamas. Vakarai perspėjo, kad Maskva mėgina provokuoti Ukrainą ir planuoja suklastotus incidentus, ieškodama dingsties įsiveržti. Rusijos karinės pajėgos tęsia pratybas Baltarusijoje. EPA – ELTA nuotr.
„Rusijos kariškiai ir specialiosios tarnybos planuoja įvykdyti teroro aktus laikinai okupuotame Donecke ir Luhanske, per kuriuos žus civiliai“, – teigė Ukrainos vyriausiasis generolas Valerijus Zalužnas. „Mūsų priešas nori tai panaudoti kaip dingstį apkaltinti Ukrainą ir įvesti „taikdariais“ prisidengusius Rusijos reguliariosios armijos kareivius“, – teigė kariuomenės štabo viršininkas.
Panašius teiginius apie Ukrainos pajėgas skelbia separatistų regionai, įsakę vykdyti visuotinę mobilizaciją ir drauge surengę civilių evakuaciją į kaimyninės Rusijos teritoriją. Luhansko separatistų pareigūnai sekmadienį tvirtino atmušę Ukrainos pajėgų ataką, per kurią žuvo du civiliai, tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija nedelsdama pasmerkė pranešimą kaip „absoliučią klastotę“. Rusijos tyrėjai pranešė pradėję tyrimą dėl tariamo incidento.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 27 d. (AFP-ELTA). Kinijos kariuomenė atliko „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą“ netoli Taivano sąsiaurio po ginčytino Amerikos įstatymų leidėjų grupės apsilankymo saloje, pranešė atstovas spaudai.
Įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai išaugo dėl demokratinio savarankiško Taivano, kurį Kinija žada atsiimti, prireikus ir jėga, likimo. Grupė amerikiečių įstatymų leidėjų ketvirtadienį atvyko į salą, siūlydami paramą Taivano valdžiai, kurią Pekinas kaltina siekiant salos nepriklausomybės.
Reaguodama į tai, Kinijos kariuomenė penktadienį vykdė „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą Taivano sąsiaurio kryptimi“, sakoma Rytų karo veiksmų vadovybės atstovo pranešime. „Tai būtina priemonė reaguojant į dabartinę padėtį Taivano sąsiauryje“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad armija „apsaugos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
„Armija ir toliau bus padidintos parengties ir imsis visų būtinų priemonių, kad bet kuriuo metu atremtų bet kokį išorės jėgų kišimąsi ir bet kokį separatistų sąmokslą siekiant vadinamosios „Taivano nepriklausomybės“.
Daugiau jokios informacijos apie pratybas nepateikta.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė „griežtą nepritarimą“ JAV įstatymų leidėjų vizitui, antrajam Kongreso narių apsilankymui saloje šį mėnesį.
Atstovų rūmų veteranų reikalų komiteto pirmininko Marko Takano vadovaujama delegacija ketvirtadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, parodydama paramą klausimu, dėl kurio, tai retas atvejis, JAV sutaria visos partijos.
„Taivanas ir toliau stiprins bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, kad išlaikytų mūsų bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei užtikrintų taiką ir stabilumą regione“, – sakė Tsai Ing-wen.
Kinija didina spaudimą Taivanui nuo 2016 m., kai buvo išrinkta Tsai Ing-wen, kurios partija seniai remia salos savarankiškumą. Pekinas prieštarauja bet kokiam žodžio „Taivanas“ vartojimui arba bet kokioms nuorodoms į salą kaip „valstybę“ bei diplomatiniams žingsniams, kurie gali suteikti salai tarptautinio pripažinimo jausmą.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ Ukrainos konfliktą rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir skraidindami bombonešius prie Rusijos sienų. Tuo metu JAV kaltina Maskvą dėl karių telkimo netoli Ukrainos.
„(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui mirtinus modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas. Kalbėdamas Užsienio reikalų ministerijai jis teigė, kad Vakarų bombonešiai skraido „už 20 km nuo mūsų sienos“.
Iranas Persijos įlankoje pradėjo kasmetines pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Iranas Persijos įlankoje pradėjo kasmetines savo ginkluotųjų pajėgų pratybas. Manevruose į rytus nuo Ormūzo sąsiaurio dalyvauja karinio laivyno ir ginkluotųjų oro pajėgų daliniai, taip pat sausumos kareiviai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Fars“.
Vadovybė Teherane pareiškė, kad grėsmės kitoms regiono šalims nėra. Pratybos esą skirtos pasirengti galimoms atakoms.
Vakarai ir Persijo įlankos arabų šalys mano kitaip. Jos manevrus ir visą Irano karinę ir raketų programą laiko pavojumi Persijos įlankos regionui, kuriuo vykdoma maždaug 40 proc. pasaulinio naftos eksporto. Be to, tvyro nerimas, kad Iranas su savo vidutinio nuotolio raketomis, kurių veikimo nuotolis – iki 2 200 km, gali pasiekti Izraelį.
Pratybų „Geležinis vilkas“ akimirka. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje baigėsi vieni didžiausių šiemet karinių mokymų „Geležinis vilkas 2021-II”, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pratybas vainikavo Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje „pajėgos prieš pajėgas“ treniruočių principu atlikta puolimo ir gynybos operacija, kurios metu Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo vadovaujamą jungtinį tankų ir šarvuočių dalinį „puolė“ NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai su karine technika.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, pratybų metu buvo naudojami pagrindiniai mūšio tankai „Abrams“ ir „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“, „CV 90“, „VCI Pizarro“, šarvuočiai „Stryker“, “Fuchs” ir „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“.
Karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Lietuvos kariuomenės nuotr.
3000 karių ir 1000 technikos vienetų sutelkusiuose mokymuose buvo vertinamas Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono taktinės grupės, brigadai „Geležinis vilkas“ priklausančio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo ir Žvalgybos kuopos gebėjimas planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas karines operacijas.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra vieni didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės mokymų, organizuojamų siekiant palaikyti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bei jai priklausančių batalionų kovinę parengtį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas. (AFP-ELTA). Nepaisant Azerbaidžano kritikos, Irano daliniai pradėjo karines pratybas netoli sienos su kaimynine šalimi. Valstybinė Irano televizija rodė, kaip iš tankų ir sraigtasparnių šaudoma į taikinius žemėje Irano šiaurės vakaruose.
„Mes gerbiame gerus kaimyninius santykius, tačiau nepakęsime sionistinio režimo (Izraelio) elementų ir „Islamo valstybės“ teroristų buvimo“, – pareiškė brigados generolas Kiumarsas Hejdaris.
Azerbaidžanas ir Iranas turi 700 km ilgio bendrą sieną. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas jau pirmadienį kritikavo planuojamas pratybas. „Tai suvereni jų teisė. Tačiau kodėl dabar ir kodėl prie mūsų sienos?“ – klausė jis viename interviu.
Irano priešas Izraelis yra svarbus ginklų tiekėjas Azerbaidžano ginkluotosioms pajėgoms. Irane gyvena 10 mln. etninių azerbaidžaniečių.
Rugsėjo 21-ąją mūsų vadovai sveikino Armėniją, švenčiančią nepriklausomybės dieną. Teisingai pasielgėme pasveikindami Armėniją. Mat prieš tris dešimtmečius 1991-ųjų rugsėjo 21 dienos referendume dauguma armėnų tikrai balsavo už tai, kad jų šalis taptų nepriklausoma. Nepasveikinti Armėijos tokia proga būtų didelis netaktas.
Viešojoje erdvėje gausu pranešimų, kaip Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Armėnijos gyventojus 30-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Pavyzdžiui, Prezidento laiške rašoma: „Palaikome Armėnijos gyventojų siekį gyventi taikiai ir saugiai. Nuoširdžiai linkiu aktyviai įgyvendinti reformas siekiant sėkmingo ir efektyvaus Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo. Tai ypač svarbu įsigaliojus ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimui“.
Seimo pirmininkės sveikinime pažymima: „Džiaugiuosi, kad mūsų valstybės palaiko aktyvų politinį dialogą, kuris padeda megztis ne tik glaudesniems politikų, bet ir verslo, meno, mokslo žmonių ryšiams. Lietuva pasirengusi dalytis išmoktomis pamokomis ir sėkmės istorijomis. Palaikysime įgyvendinant Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusės ir tvirtesnės partnerystės susitarimą“.
Premjerės laiške pabrėžiama: „Didžiuodamasi, kad prieš 30 metų mano šalis pirmoji pripažino Armėnijos nepriklausomybę, giriu Jūsų šalies bei žmonių pažangą ir ypač per pastaruosius kelerius metus pasiektus demokratinius laimėjimus. Esu įsitikinusi, kad iššūkiai kyla tam, kad būtų įveikti, ir kad armėnų tauta ras jėgų, išminties bei vienybės ir sukurs suverenią, demokratinę bei klestinčią ateitį“.
Pasveikinti Armeniją reikėjo – toks diplomatinis protokolas. Bet ar nebuvo galima kukliau, santūriau?
Armėnijos parlamente – grumtynės. Youtube.com
Ypač į akis krenta, kai džiūgaujama demokratiniais Armėnijos pasiekimais. Kur jie – tie demokratiniai pasiekimai? Visai neseniai, tik maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 25-ąją, Armėnijos parlamente kilo pačios tikriausios muštynės. Tądien pliekėsi pozicija ir opozicija.
Remiantis Reuters ir APA pranešimais, armėnų deputatams nepavyko parlamente surengti rytinio posėdžio. Opozicija ir valdantieji vienas kitą užgauliojo, stumdė, mėtė plastmasinius buteliukus su mineraliniu vandeniu. Rytinė sesija buvo nutraukta, posėdžiui vadovavęs pirmininkas buvo priverstas skelbti pertrauką.
Antrosios muštynės įsiplieskė, kai Ekonomikos reikalų komiteto vadovas, opozicijos frakcijai „Armėnija“ priklausantis parlamentaras kalbėjo iš tribūnos. Jis, pavyzdžiui, sakė: „Ilgai negalėsite maitinti liaudies programa, sudaryta iš populizmo, malonių žodžių, tostų ir šūkių“. Kažkam iš salės nemandagiai replikavus, minėtas politikas agresyviai puolė įžeidėjo link. Tada oponentai jį stumtelėjo, kyštelėjo koją. Apstumdytąjį gynė kolegos, pagalbon pasitelkti kumščiai.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Nesusipratimai kilo ir tuomet, kai, remiantis Reuters pranešimais, valdančiosios frakcijos „Pilietinis susitarimas“ narys viešai ir garsiai iš tribūnos „išdavikais“ pakrikštijo gynybos ministrus, kuriems neva vadovaujant kariniams reikalams „už pinigus buvo atleidžiami nuo tarnybos šauktiniai“.
Po šių pareiškimų į žodinę dvikovą temperamentingai nėrė buvęs gynybos ministras: į oponentą jis sviedė plastikinį butelį. Tada ir kiti parlamento atstovai ėmė mėtyti vieni į kitus net ir sunkius, kietus daiktus, ne vien plastikinius buteliukus.
Tad Parlamento pirmininkas turėjo dar sykį nutraukti posėdį. Saugumo pareigūnai suskubo atsistoti tarp besimušančiųjų. Parlamento posėdžiui vadovavęs politikas įsakė kuo greičiau nutraukti transliaciją – kad kuo mažiau dvikovos vaizdų patektų į spaudą. Tačiau kai kurie kadrai, kuriuos pavyko nufilmuoti, išties … graudžiai juokingi, nedarantys garbės nė vienai pusei.
Žinoma, muštynės parlamentuose – ne toks jau retas reiškinys. Kadaise muštasi Ganos, Bolivijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Taivano, Turkijos parlamentuose. Armėnija – ne išimtis. Ir vis tik parlamentarams kaip paaugliams vienas kitą trankyti kumščiais – kokia čia garbė, koks čia vyriškumas? Ar Lietuvos Prezidento, Lietuvos Seimo pirmininkės ir Lietuvos premjerės, giriančių Armėniją žengiant demokratijos keliu, niekas neinformavo apie šį vos mėnesio senumo atvejį? Tądien, kai žiniasklaida užfiksavo grumtynes Armėnijos parlamente, Lietuvos vadovai, regis, į Jerevaną nenusiuntė nė vieno viešo oficialaus susirūpinimo: liaukitės! Lietuvos vadovai apsimetė apie muštynes Armėnijos parlamente nieko nežiną.
Teroristas Nairi Unanianas, dalyvavęs šaudant Armėnijos parlamente
O juk Armėnijos parlamentas – ypatingas. Ten ne tik mušamasi. Ten dar šaudoma į politikus. Norėčiau viešai paklausti G.Nausėdos, V.Čmilytės – Nielsen ir I.Šimonytės, ar jie žino, kas, pavyzdžiui, nutiko 1999 metų spalio 27-ąją Armėnijos parlamente. 1999 metų spalio 27-osios vakarą Armėnijos parlamente buvo surengta Nacionalinio Susirinkimo deputatų ir Vyriausybės narių diskusija, kai apie 17 valandą į posėdžių salę įsiveržė penki automatais Kalašnikov ginkluoti asmenys ir pradėjo šaudyti į Ministrų kabineto vadovus. Išpuolio metu nušauti aštuoni politikai: Armėnijos premjeras Vazgenas Sargsianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas, parlamento pirmininko pavaduotojai Jurijus Bašnianas, Rubenas Mironianas, Svarbių reikalų ministras Leonardas Petrosianas, parlamento deputatai Genrikas Abramianas, Armenak Armenakianas ir Mikaelas Kotanianas. Nuo užpuolikų paleistų kultų nukentėjo dar apie 30 asmenų, tuo metu buvusių pagrindinėje Armėnijos parlamento salėje.
Ar, siunčiant sveikinimo telegramas, galima užmiršti tokio pobūdžo nutikimus? Ar galima bent akimirkai pamiršti, kad Armėnijos mieste Giumri mažų mažiausiai penkiems dešimtmečiams į priekį dislokuota Rusijos karinė bazė, kad Armėnija nesmerkia Krymą okupavusios Rusijos? Kaip galima ignoruoti, jog praėjusių metų pabaigoje, kai kilo karas dėl Kalnų Karabacho, Armėnija raketomis apšaudė tris su Kalnų Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Terterą, Bardą. Per šiuos trijų miestų apšaudymus iš sunkiųjų artilerijos pabūklų 2020-ųjų pabaigoje žuvo 69 civiliai, 322 civiliai buvo sužeisti, sugriauta per 3000 civilių pastatų. Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaisė 2020-ųjų spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.
Armėnijos kariškiai. Youtube.com
Ar šie faktai Armėniją sveikinusiems lietuvių politikams žinomi, ar tiesiog mes jų nenorime žinoti, juos specialiai ignoruojame?
Tačiau vienas išsvarbiausių nūdienos klausimų – ar šių metų rudenį Baltarusijoje surengtose karinėse pratybose „Zapad 2021“ drauge su baltarusių ir rusų kariais pulti Vakarų kryptimi mokėsi ir Armėnijos kariai? Omenyje turiu ne karinius stebėtojus, ne gynybos atašė, o būtent tuos, kurie aktyviai „kariavo“? Slaptai.lt duomenimis, pratybose „Zapad 2021” buvo Armėnijos kariškių.
Jei armėnų karių dalyvavimas pratybose „Zapad 2021“ – neginčijama tiesa, tai ką mes rugsėjo 21-ąją sveikinome, kokiomis demokratijomis džiūgavome?
Kur važiuoja šie rusų tankai
Pirmadienį Latvijoje su Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad kaimyninių valstybių ir Lietuvos vertinimai dėl „Zapad 21“ pratybų sutampa.
„Mes vienodai vertiname šias pratybas. Jos kelia ne tik įtampą, bet ir naujus iššūkius, nes mes turime įsivertinę tuos scenarijus, tai. ką mes matome ir kokią informaciją turime, reikia priimti atitinkamus sprendimus, kurie atsižvelgiant į šias pratybas, stiprintų mūsų gynybą“, – Eltai po ministrų susitikimo sakė A. Anušauskas.
Ministro vertinimu, vienas iš šių metų pratybų išskirtinumų yra tai, kad Rusijos ir Baltarusijos kariai pratybose didelį dėmesį skyrė pasirengimui kovoti su pranašesnes karines technologijas turinčiais priešininkais, o taip taip pat verčia Lietuvą ir sąjungininkus stiprinti savo pajėgumus.
„Sakyčiau, skirtumus mes matome. Dabar iš esmės scenarijus krypsta ir pratybos vyko panaudojant priemones, kovojant su technologiškai pranašesniu priešininku. Be abejo, matėme ir nemažai radioelektroninės kovos priemonių, būtent tas scenarijus ir tos priemonės ir mums patiems iškelia nemažai iššūkių. Mes irgi turime turėti didesnius pajėgumus šioje srityje. Daugiau radioelektroninės kovos priemonių. Nesakau, kad jų neturime, bet vis dėlto pajėgumus reikia stiprinti“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, visos keturios susitikime dalyvavusios valstybės organizuotą nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinę ataką. Toks Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmas, A. Anušausko teigimu, taip pat yra šiemet vykstančių „Zapad“ pratybų išskirtinumas.
„Kai kalbame apie šias pratybas, jų išskirtinumas tai, kad tuo pačiu metu vyko ir hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš visas kaimynes. Pirmiausiai Lietuvą, paskui Latviją, Lenkiją. Tai vyksta iki šiol. Galbūt nėra tiesioginių sąsajų, kad tai būtų pratybų scenarijaus dalis, bet tai, kad vienu metu vyksta ir hibridinė ataka, ir „Zapad“ pratybos, aišku, sukelia įtampą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras, kartu patikslindamas, kad įtampa auga ir dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sutelkto pareigūnų skaičiaus.
„Įtampa pasireiškia tuo, kad pasienyje šalys yra sutelkusios pasienio apsaugos pajėgumus, gal ne karinius vienetus, bet karius, kurie padeda pasienio apsaugai. Žinoma, kad iš mūsų pusės yra vertinimai, jog tokia įtampa gali sukelti ir provokaciją iš kitos pusės. Mes to nenorime, bet atmesti prielaidų irgi negalime“, – aiškino jis. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vis tik ministras akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos karių bandymų įvykdyti provokacijas iki dabar šių metų pratybose fiksuota nebuvo.
„Kalbant apie karinį aspektą, tai tiesiogiai ne (provokacijų nebuvo – ELTA). Bet jeigu kalbėtume apie tai, kas vyksta pasienyje, tai žinoma, mes matome pasieniečių įžengimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvos teritoriją, be abejo, tai, kas vyksta su nelegalais, kaip Baltarusijos pusė su jais elgiasi. Šiuos dalykus visi žino, visi mato“, – teigė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO.
Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad rugsėjį vyksiančių Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ metu gali pasitaikyti tam tikrų provokacijų, tačiau pačias pratybas, ministro teigimu, vertinti kaip grėsmę būtų per anksti.
„Karinis vertinimas yra šiek tiek kitoks. Kai kariškiai žiūri į priešininko potencialą arba keliamas grėsmes, įvertina daugybę faktorių. T. y. norint sukelti realią karinę grėsmę mūsų regionui, gal daug proto nereikia, tačiau reikia galimybės. Reikia dalinių, reikia logistikos, amunicijos. Daugybės dalykų, kurie keltų realaus karinio konflikto rizikas“, – pirmadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo A. Anušauskas.
Kol tokių realios grėsmės galimybių nėra, „Zapad“ pratybas, ministro manymu, derėtų vertinti kaip įtampą regione.
„Kol to nėra šalia mūsų pasienio, tol mes tai vertiname kaip tam tikrą įtampą regione, kurią sukelia tokios didelės pratybos, kurių apimtis visada išeina gerokai už regiono ribų. Mūsų partneriai visada vertina ne tik tai, kas vyksta čia, Lietuvoje, regione, bet daugiau žiūri strategiškai, nuo Šiaurės iki Pietų“, – aiškino politikas.
Pasak A. Anušausko, tiek Lietuvos kariai, tiek sąjungininkai stebi, kas vyksta kaimynystėje, tačiau tuo pačiu jis pabrėžia, kad Lietuva su galimomis provokacijomis pasienyje susidorotų ir be sąjungininkų pagalbos.
„Mes negalime neigti, kad gali atsirasti kokia nors provokacija pasienyje, kad gali būti netgi ir kokia nors ginkluota provokacija. Bet tai iš esmės vis tiek nekeistų situacijos. Su tokiomis provokacijomis Lietuva turi pakankamai resursų ir galimybių dorotis pati. Jeigu reikėtų mūsų sąjungininkų, be abejo, mes juos pakviestume, bet tikrai Lietuvos valstybėje ginkluotosios pajėgos su tokiomis provokacijomis susidorotų labai paprastai“, – tvirtino ministras, kartu paskatindamas išlikti ramiems.
„Sugrėsminti tos situacijos, kol ji tokia dar nevirtusi, galima pasiekti visai ne tuos tikslus, kurių tikiesi pasiekti“, – sakė A. Anušauskas.
