Niujorkas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo tautas, jog baiminasi, kad Rusijos ir Ukrainos karas toliau aštrės, o tai reiškia, kad pasaulis eina „platesnio karo“ link.
Generalinis sekretorius išdėstė savo metų prioritetus niūrioje kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, daugiausia dėmesio skyręs Rusijos invazijai, klimato krizei ir didžiuliam skurdui.
„Pradėjome 2023-iuosius, susidurdami su tokiais iššūkiais, kokių dar neregėjome per savo gyvenimą“, – sakė jis diplomatams Niujorke. A. Guterresas pabrėžė, kad praėjusį mėnesį geriausi mokslininkai ir saugumo ekspertai pasuko į priekį vadinamojo pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklę ir dabar ji rodo 90 sekundžių iki vidurnakčio, arčiausiai žmonijos sunaikinimo. Generalinis sekretorius sakė tai vertinąs kaip įspėjamąjį ženklą.
„Turime pabusti ir kibti į darbą“, – sakė jis, perskaitęs 2023 m. neatidėliotinų problemų sąrašą. Jo viršuje – Rusijos karas Ukrainoje, artėjantis prie vienerių metų sukakties. „Taikos perspektyvos vis mažėja. Tolesnio eskalavimo ir kraujo liejimo tikimybė vis didėja”, – sakė jis. „Bijau, kad pasaulis keliauja į platesnį karą. Bijau, kad jis tai daro miegodamas plačiai atmerktomis akimis”, – pridūrė jis.
A. Guterresas užsiminė apie kitas grėsmes taikai – nuo Izraelio ir Palestinos konflikto iki Afganistano, Mianmaro, Sahelio ir Haičio. „Jei kiekviena šalis vykdytų savo įsipareigojimus vadovaudamasi (JT) Chartija, teisė į taiką būtų garantuota“, – sakė jis ir pridūrė, kad „atėjo laikas keisti požiūrį į taiką ir iš naujo įsipareigoti laikytis Chartijos, pirmiausia paisant žmogaus teisių ir orumo“.
A. Guterresas pasmerkė „strateginės vizijos“ trūkumą ir politikų bei verslininkų „šališkus“ sprendimus trumpuoju laikotarpiu. „Dar vieni rinkimai. Dar kitas taktinis politinis manevras, kad išliktų valdžioje. Ir dar vienas verslo ciklas ar net kitos dienos akcijų kaina. Toks trumpalaikis mąstymas yra ne tik labai neatsakingas, o amoralus“, – pridūrė jis.
Pabrėžęs būtinybę veikti atsižvelgiant į ateities kartas, generalinis sekretorius pakartojo raginimą „radikaliai pakeisti“ pasaulio finansus.
„Mūsų ekonomikos ir finansų sistema iš esmės neveikia“, – kalbėjo A. Guterresas, jai suvertęs kaltę dėl didėjančio skurdo ir bado, didėjančio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų bei besivystančių šalių skolų naštos. „Jei nesiimsime esminių reformų, turtingiausios šalys ir asmenys ir toliau kaups turtus, palikdami trupinius pasaulio pietinėms bendruomenėms ir šalims“, – pridūrė jis.
Šiemet sukanka 5 metai, kai, Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose. Šioje rezoliucijoje pareikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien, teigia laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius.
Pirmadienį L. Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Botsvanos užsienio reikalų ministerijų.
„Kelia nerimą tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.
Ministras dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.
Renginio metu taip pat vyko Pasaulinės žiniasklaidos laisvės konferencija, buvo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas.
Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone. Steigimo iniciatorės – Jungtinės Karalystės ir Kanados užsienio reikalų ministerijos. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė per koalicijos inauguracinį renginį Londone. Šiuo metu koaliciją sudaro 38 valstybės.
Rytų partnerystės politikos pasiekimams visada darė įtaką didelės ambicijos, kurias reikia išlaikyti ir pritaikyti skirtingiems partnerių interesams bei įsitraukimo lygiui, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje buvo aptariami Rytų partnerystės politikos pasiekimai ir iššūkiai.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė Rytų partnerystės politikos strateginę vertę ir akcentavo geopolitinį šios politikos aspektą.
„Dėl savo Europinio pasirinkimo penkios iš šešių Rytų partnerių patiria išorinių jėgų spaudimą: tai – užšaldyti konfliktai Sakartvele ir Moldovoje, tiesioginė agresija prieš Ukrainą. Baltarusija yra vienintelė partnerė, kurioje konflikto nėra, todėl esame pasirengę prisidėti stiprinant Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenumą. Tačiau tai sunku daryti, nes Baltarusija neįgyvendina privalomų tarptautinių ekspertų reikalavimų dėl streso testų Astravo branduolinėje elektrinėje”, – sakė L. Linkevičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl datos būsimam Rytų Partnerystės fiziniam viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti parengta ambicingus, ilgalaikius ir motyvuojančius tikslus nubrėžianti Bendroji deklaracija.
Tbilisyje per ginkluotą užpuolimą sužeista buvusi dešimtojo dešimtmečio pradžioje Gruzijoje veikusios sukarintos formuotės „Mechedrioni“ vado pavaduotoja, atsargos pulkininkė Dodo Gugešašvili.
Tai trečiadienį pranešė Gruzijos žiniasklaida, kuria remiasi „Interfax“.
Gautomis žiniomis, D. Gugešašvili buvo užpulta savo bute. Pranešama, kad nusikaltėliai nušovė jos sūnų, gimusį 1985 metais. Piktadarių ieškoma.
D. Gugešašvili dalyvavo ginkluotuose konfliktuose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Pasak žiniasklaidos, ji taip pat dalyvavo karo veiksmuose Rytų Ukrainoje, kur rengė ukrainiečių savanorius.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje dalyvauja Europos Sąjungos ir Afrikos šalių vadovų susitikime, kuris surengtas įgyvendinant ankstesnius ES sprendimus migracijos krizei pažaboti.
Susitikimo tikslas – kartu su Afrikos šalių lyderiais sutarti dėl bendrų priemonių pabėgėlių srautams į Europą suvaldyti.
Per šešis pirmuosius šių metų mėnesius pasaulyje žuvo 72 žurnalistai. Tai sakoma pranešime, kurį pirmadienį išplatino nevyriausybinė organizacija „Presse embleme campagne“.
Šis skaičius 33 procentais didesnis už analogiško praėjusių metų laikotarpio rodiklius.
Organizacija tai sieja su vidinių konfliktų aštrėjimu pasaulyje.
Pirmąją vietą sąraše su dideliu atotrūkiu užima Sirija, kur nuo praėjusių metų kovo nesiliauja vyriausybės kariuomenės ir ginkluotų sukilėlių konfrontacija.
Čia nuo metų pradžios žuvo 20 žurnalistų. Po Sirijos eina Meksika (8), Somalis ir Pakistanas (po 6). Penktąją eilutę žurnalistams pavojingiausių pasaulio šalių sąraše užima Brazilija, kur 2012 metais buvo nužudyti 6 žiniasklaidos darbuotojai.