Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės sankcijos Rusijai, kurias skelbtų Vakarai, šiai inicijavus karinius veiksmus Ukrainoje, gali paskatinti Kremlių kuriam laikui itin apriboti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), mano SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, ES yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl trumpuoju laikotarpiu, juolab Bendrijos šalims šildymo sezoną pasitikus pustuštėmis saugyklomis, dujų tiekimas Europai gali sutrikti.
„Kalbu apie tam tikrus nesklandumus savaitę, mėnesį. Iš esmės vis tiek ES per mėnesį niekaip nediversifikuos, nes tiesiog neturi tiek infrastruktūros, kad atsivežtų iš kitur. Čia yra tokie trumpalaikiai žaidimai, kuriems alternatyvų nėra“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Europa negali trumpuoju laikotarpiu pakeisti rusiškų dujų, tiesiog nėra kaip, nėra suskystintų gamtinių dujų terminalų pajėgumų“, – paaiškina jis. „Swedbank“ banko duomenimis, ES iš Rusijos importuoja 44 proc. visų suvartojamų dujų.
Pasak T. Povilausko, Rusija gali imtis gąsdinimo taktikos ir įspėti ES, kad kuriam laikui gali nutraukti dujų eksportą.
„Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai“, – tokio varianto neatmeta ekonomistas, kartu pažymintis, kad Kremliaus atsakas priklausys nuo Vakarų ekonominių sankcijų masto.
„Viskas priklausys nuo to, ką padarys ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir kokias sankcijas įvestų Rusija. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali būti tam tikras pagąsdinimas“, – teigia T. Povilauskas.
Vis tik ilgiau netiekti dujų Europai, kaip pastebi ekspertas, Rusijai būtų pernelyg skaudus ekonominis smūgis.
„Akivaizdu, kad pati Rusija turbūt nebūtų finansiškai pajėgi pusę metų neparduoti dujų ES, nes tai vis tiek yra nemaži pinigai“, – tikina jis.
A. Izgorodinas: tiekimo trikdžiai iš Rusijos skatintų ES spartinti energetinį atsinaujinimą
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas sako, kad per griežtų dujų tiekimo suvaržymų gali vengti ir pati Rusija, kadangi tai skatintų ES sparčiau siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų importo.
„Rusija puikiai supranta, kad, kuo didesnė dujų kaina, tuo greičiau ir tuo didesnis Europos polinkis bus pereiti prie alternatyvų“, – Eltai teigė A. Izgorodinas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Jo manymu, ES galėtų atspausdinti daug pinigų ir per keletą metų juos masiškai investuoti į atsinaujinančią arba atominę energetiką. Tam ekonomistas šiuo metu mato idealias sąlygas – Bendrijoje šiemet dar galioja laisvesnės fiskalinės drausmės taisyklės, o Europos centrinis bankas bent iki 2023 metų žada nekelti euro zonoje galiojančių nulinių palūkanų normų. Tai esą galėtų trukti nuo trejų iki septynerių metų.
„Aišku, kad tai nebus pasiekta kitą pavasarį, bet per kokius 3–7 metus tikrai bus pasiekta. Viskas priklauso nuo pinigų, o pinigų Europa šiuo metu turi „kaip šieno“ ir tie pinigai yra praktiškai nemokami“, – pastebi A. Izgorodinas. Jis neatmeta, kad gamtinių dujų kainos pernelyg drastiškai gali ir nekilti, kadangi pačiai Rusijai nebūtų naudinga jas kelti per daug.
„Politiškai ir ekonomiškai žiūrint, Rusija šiuo metu yra suinteresuota tik palaikyti aukštą dujų kainų lygį, bet ne pernelyg aukštą, kad Europa nepasakytų: „Viskas, atsibodot, viso gero, eisime kitu energetikos keliu“. Jis yra visiškai įmanomas, tik tiek, kad tai truputį užtruks“, – mano A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.
Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Po praėjusią savaitę vykusio JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Kremliaus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai jų – NATO nebepriimti naujų narių ir išvesti pajėgas iš Rumunijos, Bulgarijos bei kitų po 1997 metų prie Aljanso prisijungusių valstybių.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pareiškė „nebijantis karinių veiksmų“ ir apkaltino JAV lyderį Donaldą Trumpą kartu su sąjungininkais Pietų Amerikos regione kurpiant įsiveržimo į Venesuelą planą.
„Mes nenorime karo, mes nenorime smurto, mes nenorime terorizmo, bet nebijome karinių veiksmų. Garantuosime taiką“, – per televiziją transliuotoje kalboje sakė N. Maduro, apsuptas aukštų kariuomenės vadų.
„Donaldas Trumpas buvo įsitikinęs, kad jam bus lengva įsiveržti į Venesuelą“, – sakė Venesuelos prezidentas, kaltindamas Jungtines Valstijas parengus „samdinių pajėgas“, kurios neva turėtų užpulti šalį.
JAV ir viena iš daugiau nei 50 valstybių, kurios Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažįsta opozicijos lyderį Juaną Guaido, iškilusį po N. Maduro pergalingų 2018 m. prezidento rinkimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė pripažino nesąžiningais.
Tiesa, N. Maduro vis dar remia Turkija, Rusija, Kinija ir Kuba.
N. Maduro teigimu, kaimyninėje Kolumbijoje yra „kariuomenės dezertyrų grupuotės“, kurios neva yra pasirengusios įsiveržti į Venesuelą.
N. Maduro taip pat pareiškė, kad savaitgalį Venesueloje vyko karinės pratybos, skirtos reaguoti į „puolimo planus“, kuriuos neva rengia JAV, Kolumbija ir Brazilija.
Oficialiais duomenimis, pratybose dalyvavo 2,4 mln. kariškių ir sukarintų grupių narių.
Gynybos ministro Vladimiro Padrino teigimu, pratybos vyko „atsižvelgiant į realias, o ne įsivaizduojamas grėsmes“.
D. Trumpas savo metinėje kalboje anksčiau vasarį, kurią stebėjo ir J. Guaido, žadėjo „sutriuškinti“ N. Maduro režimą.
JAV prezidentas N. Maduro vadino tironu, o J. Guaido – „teisėtu Venesuelos prezidentu“.
Sugrįžęs į Venesuelą po tris savaites trukusių vizitų užsienyje, J. Guaido tvirtino, kad valdžios pasikeitimas Venesueloje yra neišvengiama ir paragino kariuomenę šį pokytį padaryti „mažiau traumuojančių“.
Turkija sutiko penkioms paroms sustabdyti savo karinę operaciją Sirijoje, kurią visiškai nutrauks, jei kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) pasitrauks iš saugumo zonos ties Turkijos ir Sirijos siena, paskelbė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as ir Turkijos pareigūnai.
120 val. truksiantis ugnies nutraukimas sumažino įtampą šioje beprecedentėje krizėje tarp Turkijos ir JAV, tačiau kritikai ir vėl suskubo apkaltinti prezidentą Donaldą Trumpą palikus kurdų sąjungininkus likimo valiai.
Pagal susitarimą, kurdų pajėgos turės pasitraukti iš 32 km pločio ruožo palei Turkijos ir Sirijos sieną, kur Ankara ketina įkurti saugumo zoną, į kurią bus perkelti į Turkiją pabėgę sirų migrantai.
D. Trumpo sprendimas atitraukti amerikiečių karius nuo Turkijos ir Sirijos pasienio leido Ankarai praeitą savaitę pradėti šią karinę operaciją, tačiau pats prezidentas vėliau įvedė sankcijas turkų ministrams ir pagrasino sunaikinti NATO narės Turkijos ekonomiką.
Po derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu M. Pence’as patvirtino, kad Turkijos karinės operacija „bus visiškai nutraukta, kai bus baigtas“ kurdų SDF atitraukimas, o JAV tada atšauks sankcijas Turkijai.
M. Pence’o teigimu, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su YPG – kurdų kovotojais, vadovaujančiais SDF – „kad užtikrintų tvarkingą pasitraukimą per 120 valandų“.
SDF vadas Mazlumas Abdi tikino, kad jo pajėgos yra „pasirengusios laikytis paliaubų“ teritorijoje nuo Ras al Aino iki Tal Abjado.
Vis dėlto JAV įgaliotinis Sirijoje Jamesas Jeffrey’is pripažino, kad kurdų kovotojai nebuvo patenkinti susitarimo, o Vašingtonui prireikė naudotis „botagu ir meduoliu“, grasinant sankcijomis, tam, jog būtų pasiektas paliaubų susitarimas.
„Nėra jokios abejonės, kad YPG nori pasilikti šiose vietovėse“, – reporteriams sakė jis, grįždamas iš Ankaros.
Stebėsenos organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) anksčiau pranešė, kad dėl karinės operacijos buvo priversti bėgti 300 tūkst. gyventojų. SOHR teigimu, nuo Turkijos puolimo pradžios žuvo beveik 500 žmonių, įskaitant dešimtis civilių, dauguma jų – kurdų pusėje.
Visgi Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pabrėžė, kad Ankara tik „stabdo operaciją, o ne ją nutraukia“.
„Tai nėra paliaubos. Paliaubas pasiekia dvi teisėtos šalys“, – sakė M. Cavusoglu.
Turkija kurdų YPG kovotojus laiko uždraustus Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka. PKK Turkijoje jau 35 metus vykdo kruvinus išpuolius, taip siekdami didesnės autonomijos kurdams.
J. Jeffrey’io teigimu, Turkija pažadėjo amerikiečių diplomatams, kad neužsibus saugumo zonoje. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV gerbia Sirijos teritorinį vientisumą.
„Turkai ir pats prezidentas R. T. Erdoganas asmeniškai mums daug kartų tikino, kad jie neturi jokių ketinimų – visai jokių ketinimų – likti Sirijoje ilgam laikui“, – sakė J. Jeffrey’is.
Š.m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo Mindaugo Dūdos pastabų. Po to teisėjų kolegija – Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – padarė pertrauką iki gegužės 6 dienos.
Tą dieną paskutinį žodį sakys pati E. Kusaitė, bet klausimų jai nei teisėjai, nei kaltintojas, nei advokatas jau neužduos.
Bylos nagrinėjimui buvo paskirtas nedidukas kambarys, bet pamačius, kiek daug žmonių susirinko klausytis advokato kalbos, teismo administracija veiksmą perkėlė į didelę erdvią salę, kurioje, tačiau, nebuvo mikrofonų. Posėdžio pirmininkei skelbiant posėdį pradėtu pasigirdo žiūrovų prašymai kalbėti garsiau.
Salėje beveik visos sėdimos vietos buvo užimtos, posėdį stebėjo daug Lietuvoje žinomų žmonių – Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Kovo 11 signataras Algirdas Endriukaitis, politikas ir teisinės realybės Lietuvoje kritikas Darius Kuolys, Katalikų Bažnyčios veikėjai kunigas Robertas Grigas ir Sesuo Nijolė Sadūnaitė, kompiuteriais apsiginklavę žurnalistai.
