Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Londonas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ambasados Vokietijoje apsaugos darbuotojas prisipažino kaltas pažeidęs Valstybės paslapčių įstatymą, nes perdavė informacijos Rusijai, penktadienį pranešė pareigūnai.
58 metų Davidas Ballantyne‘as Smithas teisme teigė, kad jį motyvavo stipri neapykanta savo tėvynei.
Aštuonerius metus ambasadoje Berlyne dirbęs D. B. Smithas taip pat teigė, kad jį supykdė tai, jog ambasadoje buvo iškelta vaivorykštinė vėliava, skirta gėjams palaikyti.
Praėjusią savaitę jis prisipažino dėl aštuonių kaltinimų, tačiau tuo metu apie tai nebuvo galima pranešti, nes jis neigė devintąjį kaltinimą. Dabar prokurorai pareiškė, kad neperduos bylos į teismą dėl devintojo kaltinimo, ir panaikino informacijos apribojimus.
D. B. Smithas gyveno ne pagal išgales, tačiau praėjusių metų rugpjūtį Vokietijos policijai jį sulaikius jo namuose Potsdame buvo rasta 800 eurų grynaisiais, išgirdo Old Bailey teismas. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Atlikus jo elektroninių įrenginių patikrą, rastas 2020 metų gegužės mėn. datuoto laiško juodraštis, kuriame jis siūlė savo paslaugas vienam Rusijos diplomatui. Po šio laiško jis susisiekė su Rusijos kariniu atašė Berlyne Sergejumi Čuchurovu ir perdavė informacijos apie įvairius JK valstybės tarnautojus.
Jis rinko žvalgybinę informaciją apie ambasados veiklą ir perdavė tam tikrą medžiagą, oficialiai pažymėtą žyma „Slaptai“.
Už šnipinėjimą D. B. Smithui gresia maksimali 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis jam bus paskelbtas vėliau.
Portlendo byla – tai laikraštininkų sugalvotas pavadinimasšeštojo dešimtmečio istorijai, susijusiai su penkiais sovietų šnipais.
Tie sovietų šnipai, kaip dabar aiškėja, turėjo priėjimą prie Didžiosios Britanijos Admiraliteto Jūrų ginkluotės centro Portlende slaptųjų medžiagų.
Laimė, šnipai ilgainiui buvo demaskuoti, areštuoti ir nuteisti. Šnipų tinklo demaskavimas prasidėjo nuo kelių laiškų, kuriuos pasirašė kažkoks „Snaiperis“ (kaip išaiškėjo, Michailas Golenevskis, Lenkijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, vėliau perbėgęs į Vakarus).
Tuos laiškus britams persiuntė Amerikos CŽV vadovybė.
Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.
Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.
Kompiuterinis šnipinėjimas – tai prisijungimas prie kompiuterių (arba jų pasiklausymas) be šeimininko žinios, turint tikslą nusikopijuoti slaptus duomenis arba juos sugadinti.
Paprastai specialiųjų tarnybų darbuotojai būtent taip ir kaupia slaptą informaciją.
Tuo pačiu praktikuoja ir kitokius nesankcionuoto prisijungimo prie kompiuterių metodus. “Virusai”, slapta perkelti į kompiuterį, gali sugadinti arba sunaikinti jame saugomą informaciją, o “programa – kurmis” – užprogramuoti neteisingas komandas, ir taip pat sutrikdyti kompiuterio darbą. Tokia programa, tarsi nematoma laikrodinė bomba, slypi sistemoje iki tam tikro laiko. Tačiau griežtai nustatytu laiku ji paleidžiama, ir “užplūsta” procesorių naikinančio veikimo komandomis.
