Iranas. Nacionalinė vėliava

Teheranas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Po savaitgalį surengtos dronų atakos prieš karinį objektą netoli Ishafano didmiesčio Iranas išsikvietė Ukrainos reikalų patikėtinį.
 
To priežastimi Užsienio reikalų ministerija nurodė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo pasisakymus bei vyriausybės Kyjive „kerštingus veiksmus“, pirmadienį pranešė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
 
V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas sekmadienį po atakos tvitreyje rašė: „Karo logika yra negailestinga ir baisi. Ji išrašo griežtas sąskaitas autoriams ir jų bendrininkams. (…) Ukraina jus įspėjo“.
 
Irano režimas yra pripažinęs, kad tiekė dronus Rusijai, tačiau tai esą darė dar prieš invaziją.
 
Naktį į sekmadienį, Irano duomenimis, keliais nedideliais bepiločiais atakuota Gynybos ministerijos gamykla netoli Isfahano Vidurio Irane. Tris dronus esą numušė oro gynyba. Per ataką niekas nenukentėjo. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
 
Irano užsienio reikalų ministras Husseinas Amirabdollahianas išpuolį pavadino „bailia ataka“, kuri neturės jokių padarinių jo šalies branduoliniams tyrimams. „Wall Street Journal“, remdamasis „su operacija“ susipažinusiais asmenimis, rašo, kad su ataka susijęs Izraelis.
 
Izraelio kariuomenė, kaip įprasta, pranešimo nekomentavo.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.31; 05:12

Gaisras

Belgorodas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode, netoli Ukrainos sienos, kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius, vienas žmogus sužeistas.
 
„Prie trijų savivaldybių – Borisovo, Belgorodo ir Jakovlevskio miesto rajono – kilo gaisras viename iš Gynybos ministerijos objektų“, – per „Telegram“ sakė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vėliau jis sakė, kad vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.
 
Kito pasienio regiono Kursko gubernatorius anksčiau sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė, kad sugriuvo dalis geležinkelio tilto, kuriuo vežami kroviniai, bet niekas nenukentėjo.
 
„Tai buvo sabotažas, iškelta baudžiamoji byla. Už tyrimą atsakingos institucijos išspręs šį klausimą”, – sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, nepaminėjęs Ukrainos pajėgų ir žadėdamas papildomai informuoti vėliau.
 
Rusija daug kartų kaltino Ukrainos pajėgas atakomis Rusijos teritorijoje, rajonuose netoli Ukrainos sienos.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.02; 02:00

Lietuvoje – unikalus karinis objektas. LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ žurnalistai užfiksavo netoli Kazlų Rūdos amerikiečių karo inžinierių baigiamą įrengti poligoną. Nors Lietuva neturi modernių naikintuvų ir bombonešių, šiame poligone jau nuo rudens Lietuvos ir kitų NATO šalių kariai galės mokytis iš oro sunaikinti antžeminius taikinius. Toks poligonas bus vienintelis Baltijos šalyse.

Pasak gynybos ekspertų, tai svarbu stiprinant oro gynybą ir apsaugant vadinamąjį Suvalkų koridorių – Lenkijos-Lietuvos pasienio ruožą, kuris laikomas NATO Achilo kulnu.

Kazlų Rūdos poligone jau rugsėjį treniruosis ne tik sausumos pajėgos su karine technika, tačiau gaus ir naikintuvų bei bombonešių varikliai.

Įrengus NATO standartus atitinkančią aviacijos šaudyklą, bus mokomasi, kaip aviacija mūšyje gali talkinti sausumos pajėgoms.

Kazlų Rūdos poligonas vienas labiausiai apkrautų, per savaitę čia šaudymo mokymuose dalyvauja po kelis tūkstančių NATO karių. Jame įrengtos ir vienintelės Lietuvoje minosvaidžių treniruoklių ir automatinių granatsvaidžių šaudyklos.

„Užimtumas yra pakankamai didelis, mes sulaukiame iki dviejų tūkstančių karių per savaitę. Jie atvyksta vykdyti kovinį šaudymą ir tinkamai šaudoma visose šaudyklose“, – LRT TV naujienų tarnybai sakė Kazlų Rūdos poligono viršininkas Kęstutis Čekavičius.

Įrengti vienintelę Baltijos šalyse aviacijos šaudyklą amerikiečių kariniai ekspertai pasiūlė dar prieš trejus metus, apžiūrėję visus Lietuvos poligonus.

Krašto apsaugos ministerija iki 2021-ųjų planuoja modernizuoti ir plėsti Pabradės poligoną ir karinių oro pajėgų aviacijos bazę Šiauliuose.

Infrastruktūros darbams numatyta beveik 50 milijonų eurų, pusė jų skirs Lietuva, kitus – NATO.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.13; 06:00

Antradienį Čekijos ginkluotųjų pajėgų objekto teritorijoje Viškovo mieste šalies rytuose nugriaudėjo sprogimas. Žuvo mažiausiai vienas žmogus. Tai žurnalistams pranešė Gynybos ministerijos atstovė Jana Zechmeisterova.

„Karinio objekto teritorijoje Viškove įvyko sprogimas, – pažymėjo ji. – Vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas“.

Karinės žinybos atstovė atsisakė pateikti išsamesnių detalių, kadangi incidento aplinkybės dar tiriamos.

Čekijos radijas, remdamasis savo šaltiniais, teigia, kad sprogimas nugriaudėjo „dėl negrabaus elgesio su granatomis“. Incidento vietoje dirba gelbėtojai ir nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karinės policijos pareigūnai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.20; 00:56

„Tai panašu į šaltojo karo laikų istoriją. Vakarų kosmoso agentūrų užfiksuotas Rusijos kariškių paleistas paslaptingas objektas, sustiprindamas būgštavimus, kad atgaivinamas baigęs gyvavimą Kremliaus palydovų naikinimo projektas“, – praneša Semas Džonsas Britanijos leidinyje Financial Times.

„Pastarąsias savaites astronomai – mėgėjai ir specialistai, stebintys palydovus, – Rusijoje ir Vakaruose matė neįprastus Objekto 2014-28E manevrus, kai jis skriejo link kitų Rusijos kosminių objektų, – sakoma straipsnyje. – Tas vaizdas, atrodo, pasiekė kulminaciją praėjusį savaitgalį, kai objektas pradėjo artėti prie jį paleidusios raketinės pakopos skeveldrų“.

Continue reading „Objektas 2014-28E: kosmoso šiukšlės ar rusiškas palydovų žudikas?”

Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.

Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.

Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.

Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.  

Continue reading „Advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauka Eglės KUSAITĖS baudžiamojoje byloje”