Japonijos gynybos ministerija dėl koronaviruso plitimo blogėjant situacijai siunčia šalies savigynos pajėgoms priklausančio medicinos personalo narius į šalies vakaruose esančią Osakos prefektūrą. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Nobuo Kishis.
„Atsakydamas į gautą prašymą atsiųsti medicinos personalo, aš pasirašiau atitinkamą įsakymą. Medikai ten atvyks gruodžio 14-ąją ir kitą dieną pradės darbą dviejose Osakos ligoninėse“, – sakė ministras. Gydytojai ten dirbs mažiausiai dvi savaites.
Anksčiau šią savaitę Japonijos gynybos ministerija taip pat nusiuntė karo medikų į Hokaido prefektūrą šalies šiaurėje, kur, kaip ir Osakoje, dėl koronaviruso plitimo susiklostė sunki padėtis, padidėjo medicinos sistemai tenkantis krūvis.
Iki šiol Japonijoje koronavirusas nustatytas daugiau kaip 173 tūkst. žmonių, mirė apie 2,5 tūkst. infekuotųjų, pasveiko maždaug 143 tūkst. pacientų.
Su koronaviruso plitimu susijusi padėtis Japonijoje pablogėjo sušvelninus ribojamąsias priemones ir pradėjus realizuoti vyriausybinę nuolaidų turistinėms kelionėms šalyje programą, kuria pasinaudojo daugiau kaip 30 mln. gyventojų. Tačiau Japonijoje beveik nėra verslo apribojimų dėl pandemijos. Apsauginių kaukių dėvėjimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet dauguma japonų naudojasi šiomis individualios apsaugos priemonėmis ne tik uždarose patalpose, bet ir gatvėse.
Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, Lietuvos medikų ir ekspertų komanda šeštadienį grįžo namo. Lietuvos kolegų pateiktos rekomendacijos taps vertinga paspirtimi šaliai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija ir tolesniu infekcijos plitimu.
Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ šeštadienį nusileido Šiaulių oro uoste.
Tačiau į artimųjų glėbį humanitarinės misijos dalyviai paklius ne iš karto – remiantis galiojančiomis saugumo taisyklėmis, jų laukia 14-os dienų izoliacija, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga padėkojo darbą Armėnijoje baigusiems misijos dalyviams už ryžtą ir atsidavimą.
„Tokio aukšto lygio specialistai yra nepamainomi kovoje prieš koronavirusą. Tikiu, kad jūsų pastangos ir rekomendacijos padės Armėnijai greičiau įveikti šią krizę. Lietuva ir jos žmonės, esant reikalui, visuomet yra pasirengę padėti savo partneriams. Tikimės, kad ši sėkminga humanitarinė misija atvers galimybes naujoms partnerystėms ir projektams ateityje“, – kalbėjo ministras.
Armėnijos kolegoms dvi savaites talkino gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimanas ir Romanas Botovas, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
Specialistų komandą sudarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris vadovavo Lietuvos pagalbos Armėnijai misijai, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuravęs logistikos klausimus.
Dviejose Jerevano ligoninėse dirbę Lietuvos medikai dalinosi patirtimi su Armėnijos kolegomis, o su šios šalies specialistais bendravę Lietuvos ekspertai pasakojo, kokiomis priemonėmis pavyko suvaldyti pandemiją Lietuvoje, kokios buvo karantino sąlygos ir atlaisvinimo etapai, kaip buvo organizuojama operacijų štabo veikla ir logistika.
„Armėnijos kolegoms pasiūlėme steigti atskirą asmens apsaugos priemonių paskirstymo centrą, iš kurio apsaugos priemonės būtų tiekiamos tiesiai į gydymo įstaigas, taip pat kaupti rezervą humanitarinės pagalbos sandėliuose. Rekomendavome transportavimo funkciją patikėti logistikos kompanijoms. Taip pat pasiūlyta gydymo įstaigas aprūpinti kuo didesniais kiekiais priemonių, kad medicinos personalas nejaustų jų stygiaus“, – pasakojo mjr. A. Gusčius.
Apibendrindamas dvi savaites trukusią humanitarinę misiją, jos vadovas M. Čiurlionis teigė, kad Armėnija žengia teisingu keliu, o jos žmonių atsidavimas ir pasiaukojimas gali būti reikšmingas faktorius, leisiantis įveikti pandemiją.
„Ekspertų pateiktos rekomendacijos jau duoda pirmuosius rezultatus. Didinami laboratorijų pajėgumai, siekiant padidinti testavimo apimtis“, – sakė M. Čiurlionis.
„Mes savo ruožtu visada būsime pasiruošę padėti kolegoms plėtojant partnerystę, įgyvendinant gerųjų mainų ir švietimo programas. Labai tikimės tolimesnio ir glaudaus dvišalio bendradarbiavimo“, – pridūrė misijos vadovas.
Penktadienio rytą JAV karinių jūrų pajėgų plaukiojančioji ligoninė „Mercy“ atplaukė į Los Andželo uostą.
Kaip pranešė televizijos kanalas NBC, šiame laive gydytojai teiks pagalbą neužsikrėtusiems koronavirusu pacientams, tai leis sumažinti kitiems Los Andželo medicinos centrams tenkantį krūvį.
Plaukiojančiojoje ligoninėje – 800 karo medikų, taip pat civilių specialistų, kurie rūpinasi laivo techniniu aptarnavimu.
Iš pradžių šis JAV karinių jūrų pajėgų transporto laivas buvo naudojamas kaip tanklaivis, bet vėliau jis buvo pertvarkytas į plaukiojančiąją ligoninę su 11 operacinių, 15 palatų pacientams, rentgeno kabinetu ir kraujo banku, kurio atsargos pakankamos 5 tūkstančiams ligonių. Ji buvo naudojama 1990 metų rugpjūtį per karą Persijos įlankoje.
Dar viena JAV karo laivyno plaukiojančioji ligoninė – „Comfort“, galinti priimti iki tūkstančio pacientų, atplauks į Niujorko uostą pirmadienį.
Naujausiais Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, JAV pralenkė kitas šalis pagal nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių. Jungtinėse Valstijose užfiksuota daugiau kaip 92,9 tūkstančio užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 1,3 tūkstančio infekuotųjų mirė.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė beveik 522 tūkstančiai žmonių, per 23,5 tūkstančio infekuotųjų mirė.
JAV valstybės departamentas smerkia Armėniją, karinėje srityje bendradarbiaujančią su Rusija. Apie oficialiojo Vašingtono nepasitenkinimą Armėnijos veiksmais informavo Aysor.am, išplatinusi JAV ambasados Jerevane komentarą.
JAV
valstybės departamentas teigia suprantantis, jog esama trečiųjų šalių, kurios
norėtų aktyviai dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą Sirijai. Tačiau JAV
kritikuoja trečiųjų šalių bendradarbiavimą su Sirijos armija tiek gelbstint
civilius asmenis, tiek atliekant specifines karines užduotis. Oficialusis
Vašingtonas taip pat nepalaiko Armėnijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo
Sirijos teritorijoje.
Kodėl tokia
griežta Amerikos nuostata? JAV mano, kad būtent Rusijos parama Sirijos
prezidentui Bašarui Asadui ir sukėlė humanitarinę katastrofą Sirijoje. Be to,
amerikiečių manymu, Rusija iki šiol visomis išgalėmis talkina žiauriam B.Asado
režimui.
„Sputnik –
Armėnija“ pažymi, kad Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas yra viešai
užsiminęs, jog armėnų kariškiai pasiruošę aktyviai dalyvauti kariniuose
veiksmuose Sirijoje. „Jeigu bus reikalinga, kad karinėse operacijose Sirijoje dalyvautų
ir Armėnijos kariai, mes taip ir padarysime, tik, žinoma, griežtai laikydamiesi
įstatymų“. Toks buvo Armėnijos gynybos ministro paaiškinimas.
Belieka
priminti, kad dar 2018-ųjų pabaigoje (rugsėjis) Rusijos prezidento Vladimiro
Putino ir Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano susitikimo metu buo oficialiai
pareikšta, jog oficialusis Jerevanas į Siriją artimiausiu metu siųs grupę savo
išminuotojų bei karinių medikų, lygidų apsaugos būrio.
Manoma, kad
karinis Armėnijos kontingentas, kurį siųs ar jau nusiuntė į Siriją, nebus itin
skaitlingas – apie šimtą žmonių.