Prisijunk. Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt nuotr.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba teigia, kad per pastaruosius metus šauktiniai dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo administracinės atsakomybės sulaukė daugiau nei 14 tūkst. kartų. Fiksavus privalomo šaukimo į karinę tarnybą vengimo atvejus – 157 kartus buvo kreiptasi su prašymu inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Tarnyba pažymi, kad administracinė atsakomybė yra taikoma už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, jei nesusisiekiama su karo prievolės skyriumi iki nurodytos datos, tuomet gali būti paskirta bauda nuo 60 iki 210 eurų, taip pat už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, tuomet gali būti paskirta bauda nuo 280 iki 450 eurų.
„Ikiteisminiai tyrimai inicijuojami už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą. Jaunuoliams vengiantiems privalomos karinės tarnybos gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – Eltai perduotame atsakyme teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos duomenys rodo, kad 2022 m. sudarytame karo prievolininkų sąraše buvo įtraukti 53992 jaunuoliai, planuota pašaukti – 3828 karo prievolininkų.
Iš viso tarnybą pradėjo 3554 karo prievolininkai. Iš jų norą atlikti tarnybą išreiškė 2977 karo prievolininkai, t. y. 84 proc. visų pašauktų. Likusieji buvo pašaukti privaloma tvarka.
Iš savo noru nusprendusių atlikti tarnybą keliamus sveikatos kriterijus atitiko 75 proc. karo prievolininkų. Tuo tarpu iš karo prievolininkų sąrašo atlikti tarnybą tiko 39 proc. karo prievolininkų.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad 2023-iais, kaip ir kiekvienais metais, į sąrašą patekęs karo prievolininkas jame ras nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti ir iki kada susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.
Vykdant šaukimo procedūras, jeigu karo prievolininko manymu yra ar atsirado aplinkybės, dėl kurių negalėtų atlikti tarnybos arba ji galėtų būti atidėta individualia tvarka, turi galimybę pateikti atitinkamą prašymą bei priežastis pagrindžiančius dokumentus.
Jei tokių aplinkybių nėra, sąraše nurodytu laiku karo prievolininkai turi atvykti pasitikrinti sveikatos į Karo medicinos ekspertų komisiją.
Karo prievolininkai paskirti atlikti karo tarnybą pradeda skirtingo dydžio grupėmis įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose visus metus.
ELTA primena, kad sausio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak jo, šia pertvarka ketinama trupinti tarnybos laiką iki pusmečio, didinti šauktinių ir aktyvaus karinio rezervo skaičių. Pusė 6 mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė – dar 3 mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai.
Taip pat siūloma sudaryti galimybę privalomą karinę tarnybą atlikti savaitgaliais per trejus metus.
A. Anušauskas sako, šie pokyčiai jau beveik prilygtų visuotiniam šaukimui.
Jaunuoliai pradeda tarnybą Kęstučio ir Algirdo batalionuose. KPKT, serž. Vido Stašaičio nuotr.
Keli šimtai karo prievolininkų pirmadienį pradėjo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje (LK).
Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (Kęstučio batalionas) į savo bendruomenę priėmė 8-ąją NPPKT karių pamainą, kurioje karybos pagrindus įgys daugiau kaip 370 jaunuolių, o likusi dalis į tarnybą atvykusių būsimų karių tarnaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione (Algirdo batalionas).
Šiuose Sausumos pajėgų daliniuose 26 karo prievolininkai privalomąją tarnybą pasirinko savanoriškai (nepatekę į šaukiamųjų sąrašus patys išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei), o kita dalis – atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka: tai yra patekę į šaukiamųjų sąrašus nieko nelaukė ir stojo į karių gretas. Kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, didžioji dalis pirmadienį tarnybą pradėjusių karo prievolininkų yra atvykę iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų, o likusieji iš Alytaus ir Panevėžio.
Jauniesiems kariams tarnyba prasidėjo administracine veikla ir susipažinimu su tarnybos vietomis bei gyvenimo sąlygomis Algirdo ir Kęstučio batalionuose. Po būtinų tarnybos pradžios procedūrų jaunieji kariai buvo suskirstyti į padalinius, gavo uniformas bei aprūpinti karine ekipuote.
Karo tarnybą pradėjusiems jauniesiems kariams pirmus tris mėnesius bus vedami baziniai kario kursai, kurių metu jie įgys pagrindinių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei įgis kitų, kariui reikalingų įgūdžių. Taip pat NPPKT karių laukia vienas svarbiausių jų tarnybos epizodų – kario priesaika Lietuvai, pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime.
Baigę bazinį kario kursą, jaunieji kariai mokysis kolektyvinio užduočių atlikimo paslapčių: jie bus suskirstyti pagal specialybes ir treniruosis įvykdyti užduotis padalinio – skyriaus, būrio ir kuopos – sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o jos nepasirinkusieji bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.
Bus sudaromi 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. I. Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje ketvirtadienį bus sudaromi 2021 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. (įskaitytinai) jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
Planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai. Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir penki visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Lietuvos šaulių sąjungos, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
Į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – arba sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių NPPKT, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nė vieno iš šių tarnybos būdų, karo prievolininkams dėl studijų aukštojoje mokykloje šaukimas bus atidėtas, tačiau galimybė jiems patekti tarp šaukiamųjų bus pratęsta iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Sausio 7-ąją sudaryti 2021 m. karo prievolininkų sąrašai maždaug po savaitės bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, atlikęs gruodžio 9-ąją vykdyto kibernetinio-informacinio išpuolio analizę, nustatė, kad išnaudojant interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos saugumo spragą, buvo neteisėtai prisijungta prie didelio skaičiaus viešojo sektoriaus tinklalapių ir išplatintos trys skirtingo turinio tikrovės neatitinkančios naujienos (melagienos).
„Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad atakos metu buvo neteisėtai prisijungta net prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Tai rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, NKSC prie Krašto apsaugos ministerija parengė ir išsiuntė rekomendacijas savivaldybėms. Jas taip pat galima rasti NKSC interneto svetainėje.
Išpuolis įvyko šių metų gruodžio 9 d. 17- 21 val. pasinaudojus vieno iš Lietuvos interneto tinklalapių kūrėjo saugumo spraga, vykdant prisijungimus prie tinklapių turinio valdymo sistemų. Įvyko neteisėti prisijungimai prie 22 viešojo sektoriaus tinklalapių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Prisijungę piktavaliai įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančios naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.
Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti el. laiškai imituojant Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos el. pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ( KPKT) praneša nei savivaldybėms, švietimo ar kitoms įstaigoms, nei karo prievolininkams nesiuntusi nurodymų 2020 m. gruodžio 10 d. vykdyti šaukimo procedūras ir atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius bei poskyrius.
KPKT pažymi, kad gruodžio 9 dieną tam tikriems adresatams elektroniniu būdu platintas melagingas pranešimais su antrašte „Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba patikslina karo prievolininkų sąrašus“.
2020 metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ( NPPKT) buvo užbaigtas šių metų gruodžio 7 d., o nauji karo prievolininkų sąrašai bus sudaromi 2021 m. sausio 7 dieną. Taip pat, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, nuo lapkričio 7 d. iki karantino pabaigos, buvo pakeista karo prievolininkų aptarnavimo tvarka ir visi jaunuoliai buvo kviečiami pateikti duomenis bei kontaktuoti su KPKT nuotoliniu būdu ir nevykti į KPKT skyrius ir poskyrius.
Visa oficiali informacija apie šaukimo procedūras, naujienas ir pokyčius yra skelbiama interneto svetainėse karys.lt ir kam.lt arba paskambinus nemokamu tel. 880012340.
KPKT ragina ignoruoti tokio pobūdžio melagingus pranešimus ir informuoti atitinkamas institucijas, taip pat ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą.
Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Gr. M. Zabinatės nuotr.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliko ir į atsargą iškilmingai išleista apie 700 karių. Jie karybos pagrindus įgijo Mechanizuotoje pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) štabo kuopose, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione (Vaidoto batalionas) ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalionas).
Penktadienį į atsargą išlydėta tik dalis jaunųjų karių, birželio mėnesį baigiančių 9 mėnesių NPPKT. Birželio 26-ąją iškilmingos ceremonijos dar vyks Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalione ir Dragūnų batalione (likę NPPKT kariai).
Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, per iškilmingą rikiuotę, 9 mėnesių NPPKT baigė beveik septyniasdešimt MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės kuopų karių. Tarnybos metu įgytą karinę patirtį bei praktiką jie prisimins ir pritaikys civiliniame gyvenime, o 25 jaunuoliai, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, išreiškė norą toliau gilinti žinias pasirinktame profesinės karo tarnybos (PKT) kario kelyje.
Geriausius karius aukštesniais kariniais laipsniais bei padėkomis už parodytą išskirtinę iniciatyvą, sumanumą ir motyvaciją, pavyzdingą elgesį, puikų ir nepriekaištingą įgytų žinių taikymą, vykdant pavestas užduotis, paskatino bei apdovanojo MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, o arkivyskupas Gintaras Grušas ir karo kapelionas mjr. Saulius Noretas palaimino visus susirinkusius. Pasibaigus ceremonijai, kariai su vadais grįžo į kareivines, kur atliko paskutinę tarnybos užduotį – atidavė kario uniformas.
Ši jaunų karių pamaina tarnybos metu ne tik sustiprėjo fiziškai, išmoko karinio statuto, taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių, ginkluotės, medicinos bei karinės technikos pagrindų, bet ir susidūrė su visame pasaulyje išplitusios koronaviruso (COVID-19) infekcijos keliamomis grėsmėmis. Dėl karantino reikalavimų, kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, karių gyvenimo sąlygos buvo nelengvos, tačiau jie išlaikė kovinę dvasią bei pasirengimą iki paskutinės tarnybos dienos. Visi jaunieji kariai, pasinaudoję pirmumo teise, tarnybą pasirinko savo noru, ir MPB „Geležinis Vilkas“ pradėjo tarnauti nuo praėjusių metų rugsėjo 30 d.
Penktadienį į atsargą buvo išleista atnaujinto šaukimo 5-toji Vaidoto bataliono jaunųjų karių laida. Daugiau kaip 400 karių buvo padėkota už tai, kad įvykdė vieną iš svarbiausių savo gyvenimo užduočių – atliko pareigą Tėvynei, įgydami pagrindinius karinius įgūdžius, tapdami aktyviojo rezervo dalimi ir pasiryžę ir toliau vykdyti duotą priesaiką.
Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Eil. Gintarės Kazlauskaitės nuotr.
Karių išleidimo ceremonijoje, kaip ir kiekvienais metais, buvo paskelbtas geriausias laidos karys, kuriuo šiais metais pripažintas eil. Simas Žvirblis. Šiam motyvuotam NPPKT kariui buvo įteikta atminimo dovana – bataliono žygio vėliavą, su kuria bataliono kariai dalyvaudavo žygiuose, visuomeniniuose renginiuose ir įvairiuose sporto turnyruose.
Neseniai pasibaigęs karantinas, trukęs 3 mėnesius, kiek sutrikdė standartinį karinio rengimo ciklą, tačiau kariai, prisitaikydami prie pasikeitusių tarnybos sąlygų, sugebėjo pasiekti aukštą, pasak instruktorių, pasiruošimo lygį. Dalis NPPKT atlikusių karių tęs tarnybą, įgiję PKT statusą, o likę kariai bus priskirti parengtajam kariuomenės rezervui.
Šventiška diena buvo ir MPB „Žemaitija“ Dragūnų batalione, kur Sausio 15-osios sukilimo aikštėje vykusioje ceremonijoje į atsargą iškilmingai buvo išlydėtos dvi NPPKT karių kuopos. Tarnybos draugų ir vadų bei artimųjų akivaizdoje kariams buvo įteikti karinių laipsnių skiriamieji ženklai, vardine dovana apdovanotas geriausias 2019–2020 m. NPPKT karys eil. Gintaras Mažonis, taip pat pasveikintas geriausias 2020 m. Dragūnų bataliono NPPKT skyrius, kuriuo tapo I pėstininkų kuopos 3-iojo būrio 3-iasis jaunųjų karių skyrius, įveikęs varžovus Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose.
Iš Dragūnų batalione NPPKT atlikusių karių apie penktadalis jaunuolių planuoja tęsti tarnybą, pasirinkdami PKT Lietuvos kariuomenėje. Apie 40 NPPKT karių ketina ir toliau Tėvynės gynimo įgūdžius tobulinti Klaipėdoje dislokuotame MPB batalione.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau tiek rašyta, agituota už ir prieš daugiapilietybę artėjant referendumui tuo klausimu, kad, atrodytų, visi argumentai išsemti.
Bet balandžio 30 d. toks Mindaugas Lukšys, Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys, 15min parašė straipsnį (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/mindaugas-luksys-karo-prievole-ir-mobilizacija-daugybines-pilietybes-atveju-500-1137354), kuriame aiškina, jog karo atveju daugybinė pilietybė Europos Sąjungoje didelių problemų nesukeltų.
“Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi LR piliečiai, turintys tiek dvigubą (daugybinę), tiek vieną pilietybę, yra traktuojami vienodai – kaip turintys tas pačias pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Daugybinės pilietybės atveju lietuvis galėtų atlikti tarnybą vienoje iš pasirinktų NATO ar Europos šalių ir jo tarnyba veikiausiai būtų įskaityta Lietuvoje. Ir tai būtų ne naujas reiškinys Europoje.”, – rašo autorius ir pateikia keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys (Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Šveicarija), kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę.
Viskas gražu, bet nuosaka – tariamoji (galėtų).
Lietuva – pafrontės valstybė, dėl kurios vis dar abejojama, ar suveiks efektingai penktasis NATO straipsnis, jei Rusija nutars susigrąžinti Baltijos valstybes į savo „globą”. Autoriaus išvardintoms valstybėms toks klausimas, bent kol kas, neegzistuoja.
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Galimo karinio konflikto išvakarėse skelbiamas visuotinis tinkamo amžiaus vaikinų (o gal ir merginų) jau atlikusių ar dar neatlikusių karo tarnybą šaukimas į karą, skelbiama visuotinė mobilizacija.
Neatvykimas baudžiamas:
“BK 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas
Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.”
Toks šaukimas planuojamas iš anksto. Yra sudaryti šaukiamų Lietuvos piliečių sąrašai. Nesvarbu, kur jie būtų tuo momentu, kai ateis diena X. Jiems bus pranešta, kai ateis laikas. Bet karinė vadovybė turi nors apytikriai žinoti, kiek realiai gali turėti karių karinės padėties atvejui, kur juos dislokuoti, kokią karinę techniką kuriam patikėti ir t.t.
O dabar pabandykite atspėti, kiek daugiapilietinių Lietuvos piliečių atsilieps į šaukimą ir kokia valstybė išduos savo pilietį Lietuvos teismui dėl karinės tarnybos vengimo? Tai čia tik viena iš galimų situacijų.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pats autorius rašo:
“LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, a t e i t y j e b u s s i ū l o m a jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos.”
Prie Konvencijos dar neprisijungėme, o jau lendame į referendumą. Gal palaukime pirma prisijungimo? Juk jau ir taip turime dvigubų piliečių išimties tvarka. O kaip bus su mūsų dvigubais piliečiais JAV? Klausimų daug.
Lietuvos valstybės vadovai. Slaptai.lt nuotr.
Gerbiama Prezidente, o ką galvoja Valstybės gynimo taryba, kuriai Jūs vadovaujate, apie galimų referendumo pilietybės klausimu rezultatų įtaką nacionaliniam saugumui. Pats laikas paskelbti.
Vyksta užplanuota diskusija tuo klausimu viešoje erdvėje, nuomonės įvairios, bet tai daugiausiai teisininkų, politikų nuomonės. Nacionalinio saugumo aspektu negirdėjau, kad tie, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus privalo žymiai daugiau žinoti, pasisakytų aiškiai ir nedviprasmiškai.
Referendumo mechanizmo atgal atsukti neįmanoma, bet turintys balso teisę turi būti maksimaliai informuoti apie balsavimo arba nebalsavimo pasekmes.
Balandžio 28 d. prasidėjo didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuojamos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017″ (angl. Lightening Strike 17). Jose treniruosis Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų, Greitojo reagavimo pajėgų kariai ir juos remiantys padaliniai Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose.
„Valstybės gynyba yra mūsų visų bendras reikalas, į kurį mes turime žvelgti atsakingai ir būti pasirengę kylančioms grėsmėms suduoti žaibišką atsaką. Mūsų visų bendras tikslas – užtikrinti Valstybės saugumą“, – sakė balandžio 27 d. Marijampolėje vykusioje spaudos konferencijoje pratybų „Žaibo kirtis 2017“ vadovas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, kad „šių dienų ginkluoti konfliktai, teroro aktai įvyksta tankiai apgyvendintose vietovėse. Hibridinio konflikto metu civiliai gyventojai, vietos valdžia tampa pirmosiomis aukomis, todėl siekiant suvaldyti konfliktus kariuomenei būtina treniruotis natūralioje aplinkoje – miestuose, gyvenvietėse, kad gyventojai matytų, jaustų ir suprastų Lietuvos karių ryžtą ir pastangas ginant mūsų visų valstybę“.
Pagrindinis pratybų „Žaibo kirtis” tikslas – treniruoti nacionalines pajėgas vykdyti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis hibridinių grėsmių atveju. Taip pat siekiama, kad nacionalinės pajėgos būtų pasirengusios nekonvenciniams iššūkiams bei veikti savarankiškai tam tikrą laiką, per kurį krizės atveju atvyktų sąjungininkų parama.
Pagrindiniai pratybų veiksmai šiemet vyks Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Gegužės 2-7 d. miestų gatvėse ir kitose viešose erdvėse bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika, sraigtasparniai. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Į juos reaguos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir Greitojo reagavimo pajėgos kartu su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais ir kariuomenės remiančiaisiais vienetais. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų savivaldybės taip pat bus įtrauktos į aktyvią veiklą.
Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vyksiančiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniruosis Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas. Iš viso šiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Taip pat bus pašaukta 2 tūkst. rezervo karių. Pratybose kartu dalyvaus apie 130 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Trečią kartą rengiamų šio tipo pratybų scenarijus sudarytas taip, kad pratybose būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų ministerijos institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas ir kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu apsaugoti civilius gyventojus ir jų turtą.
Pratybų metu taip pat bus šaukiami atsargos kariai atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo poskyrius patikslinti asmeninių duomenų
Gegužės 5 d., pratybų „Žaibo kirtis 2017″ metu, vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Karo prievolę administruojantis personalas treniruosis vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis. Pratybų siekiniams įgyvendinti Lietuvoje mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos bus kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.
Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose.
„Žaibo kirtis” – jau trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.
Apie pratybų „Žaibo kirtis 2017“ scenarijų:
Pratybose modeliuojamos įvairiausio pobūdžio grėsmės, nuo hibridinio karo iki teroristinių išpuolių. Pagal pratybų scenarijų, nežinomos ginkluotos grupuotės kels neramumus ir riaušes miestuose, bandys užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams nuslopinti, į pagalbą bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos ir įsteigtos karinės operacijų teritorijos.
Situacijai stabilizuoti ir reaguoti į incidentus planuojama panaudoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgas. Taip pat bus imituojami įvairiausio pobūdžio incidentai, siekiant treniruotis tinkamai užtikrinti miestų gyventojų saugumą.
Pratybų „Žaibo kirtis 2016“ įvykiai:
Balandžio 28 d.
Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose rengiamos įvairaus pobūdžio prieš miestų valdžią nusiteikusių asmenų demonstracijos.
Balandžio 29-gegužės 1 d.
Pagal pratybų scenarijų, Lietuvos pasienio ruožuose padaugėjus įvairaus pobūdžio incidentų susijusių šalies saugumu, siekiama sustiprinti sienos apsaugos kontrolę, pasitelkiamos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgos, kurios kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais vykdys sienos kontrolę. Pratybos vyks VSAT Pagėgių, Vilniaus ir Varėnos rinktinių užkardose.
Gegužės 1 d.
Marijampolės ir Vilkaviškio miestai paskelbiami karine operacijų teritorija: į miestus atvyks Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos. Apie 800 karių su technika iš Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono Alytuje bus dislokuoti Vilkaviškyje ir tiek pat 800 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Rukloje, Jonavos r. – Marijampolėje.
Gegužės 2-6 d.
Miestuose vykdomos bendros karinės operacijos, naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika. Gyventojai miesto gatvėse matys patruliuojančius ginkluotus Lietuvos kariuomenės karius su technika (M113 šarvuočiai), ore – Karinių oro pajėgų sraigtasparnius, taip bus naudojama mokomosios pirotechninės priemonės, garsiniai šaudmenys.
Gegužės 5 d.
Vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Treniruojamasi vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis – mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.
Gegužės 6 d.
Svečių ir žiniasklaidos diena. Greitojo reagavimo pajėgos, ir kiti padaliniai vykdys įvairias jungtines operacijas.
Gegužės 7/8 d.
Greitojo reagavimo pajėgų išvykimas į nuolatinės dislokacijos vietas Alytuje ir Rukloje, Jonavos r.
Nuotraukų autorius vyr. ltn. Vytenis Miliušas ir vrš. Lina Ambroževičiūtė.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais).
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.
Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.
Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.
Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.
„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.
R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.
Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.
Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.
Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.
Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.
„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.
Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.
Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.
Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.
Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.
Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Bendrieji principai renkantis tiesioginę ginkluotą kovą
Susiklosčius situacijai, kad agresorius okupuoja dalį šalies teritorijos, Lietuvos Respublikos piliečiai, atsidūrę okupuotoje dalyje, turi ir toliau vadovautis pamatine savo šalies Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos gynyba – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga.
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“. Krašto apsaugos ministerijos leidinys. Atsakingasis redaktorius – dr. Karolis Aleksa.
Visi karo prievolininkai (tiek atlikusieji privalomąją karo tarnybą, tiek nespėjusieji jos atlikti) turėtų stengtis prisijungti prie Lietuvą ginančių ginkluotųjų pajėgų neokupuotoje šalies teritorijoje.
Piliečiai (karo prievolininkai, neturintys galimybių ištrūkti iš okupuotos teritorijos, ir kiti gyventojai), likę okupuotoje šalies teritorijoje, bet norintys ginklu kovoti su agresoriumi, gali tai daryti, tačiau jiems rekomenduojama laikytis kelių principų.
Pirma, siekti palaikyti ryšį su Lietuvą ginančiomis ginkluotosiomis pajėgomis. Lietuvą ginančioms šalies ir jos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms svarbu žinoti apie okupuotoje teritorijoje veikiančius ginkluoto pasipriešinimo židinius, kad būtų išvengta atsitiktinių atakų prieš juos, taip pat kad būtų galimybė bendrai vykdyti okupuotos Lietuvos teritorijos išlaisvinimo operaciją.
Antra, siekti kovoti pasipriešinimo vieneto sudėtyje: taip galima daug labiau kenkti agresoriui ir suardyti jo planuojamus karinius veiksmus ar veiksmingai trikdyti kasdieninę okupacinės administracijos veiklą.
Trečia, reikia siekti, kad prie tokio vieneto prisijungtų karinių įgūdžių turintys Lietuvos piliečiai. Tokie piliečiai būtų labai vertingi, nes jie turėtų neįkainojamų žinių, kaip organizuoti pasipriešinimo vieneto veiklą (pvz., gauti ir naudoti skirtingus ginklus, apsaugoti vienetą, įrengti slėptuves, taikyti skirtingą kovos taktiką).
Tiems piliečiams, kurie norėtų rinktis kitus pasipriešinimo būdus, o ne tiesioginę ginkluotą kovą, rekomenduotina svarstyti, kaip imtis ir kitų žemiau aprašomų kovos su agresoriumi veiksmų.
Dalyvavimo ginkluotoje kovoje būdai
Pagalba pasipriešinimo vienetui
Piliečiai, kurie negali prisijungti prie pasipriešinimo vieneto kovotojų ar nori kitais būdais padėti ginti Tėvynę, tai gali daryti taip:
. rinkti informaciją apie okupacinę kariuomenę ir okupacinį režimą (pvz., apie okupacinės kariuomenės vadavietę, okupacinės kariuomenės vadovaujančių karininkų būstus ir kt.);
. atpažinti kolaborantus ir teikti apie juos informaciją pasipriešinimo kovotojams;
. įrengti atsargų slėptuves ir padėti jas saugoti. Pasipriešinimo vienetams greičiausiai prireiks ne vienos atsargų slėptuvės, kad užtikrintų didesnį kovotojų saugumą ir galimybes veiksmingiau judėti kovos veiksmų lauke. Šiose slėptuvėse piliečiai gali kaupti įvairias priemones, kurios bus gyvybiškai svarbios užtikrinant pasipriešinimo vienetų veiklos tęstinumą (vaistus, negendančius maisto produktus, šiltus drabužius, ginkluotę, šaudmenis ir kt.). Pavyzdžiui, 1991 m. sausio įvykių metu Lietuvos gynėjai skyrė itin daug dėmesio apsirūpinimui atsargomis ir jų išdėstymui skirtingose vietose;
. slėpti kovotojus ir slaugyti slepiamus sužeistus ginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Pasipriešinimo kovotojams visada grės didelis pavojus, todėl piliečių parama slepiant ir slaugant juos bus neįkainojama. Reikia nepamiršti, kad visada bus grėsmė kovotojams padedančių piliečių saugumui (net gyvybei), todėl teikti pagalbą reikia laikantis kuo didesnio atsargumo ir slaptumo; padėti palaikyti pasipriešinimo vienetų ryšius.
Pasipriešinimo kovotojams gali būti nesaugu naudoti modernias ryšio priemones, tad jiems gali prireikti pasiuntinių. Pasiuntiniams grės ypač didelis pavojus, tad jiems reikėtų veikti kuo mažiau išsiskiriant iš bendros aplinkos.
Veiksmai pasipriešinimo vieneto sudėtyje
Piliečiai, nemokantys ir (ar) negalintys kovoti su ginklu, taip pat gali tapti pasipriešinimo vieneto nariais ir padėti tokio vieneto kovotojams:
. teikti pirmąją medicinos pagalbą ir rūpintis sudėtingesnės medicinos pagalbos organizavimu sužeistiems pasipriešinimo vieneto nariams. Vykstant koviniams veiksmams, pirmoji medicinos pagalba yra neįkainojama, galinti išgelbėti draugą ir aktyvų ginkluoto pasipriešinimo dalyvį. Dėl to piliečio, norinčio prisijungti prie pasipriešinimo vieneto, geros pirmosios medicinos pagalbos žinios bus ypač svarbios. Tokiam piliečiui rekomenduojama iš anksto pasirūpinti pirmajai medicinos pagalbai reikalingomis priemonėmis (tvarsliava, dezinfekavimo skysčiais) ir pasidomėti, kaip organizuoti tolesnę medicinos pagalbą (užmegzti ryšius su patikimais gydytojais, išsiaiškinti galimybes pasinaudoti okupacinėje teritorijoje esančiomis ligoninėmis);
. parūpinti maisto ir vandens, taip pat pasirūpinti maisto pasipriešinimo kovotojams gaminimu. Vanduo ir karštas maistas bent kartą per parą bus labai svarbus pasipriešinimo vienetui ir neabejotinai prisidės prie jo kovinės dvasios palaikymo;
. rūpintis kovotojų higiena, t. y. skalbti ir džiovinti jų drabužius, uniformas; užtaisyti turimą ginkluotę. Pasipriešinimo vieneto nariams, kovojantiems su ginklu, greičiausiai per sunku bus vienu metu užtaisyti automatus ir kulkosvaidžius (jeigu vienetas galės jų gauti) ir šaudyti. Išskirtinių įgūdžių užtaisyti minėtą ginkluotę šoviniais nereikia, bet pasipriešinimo vienetui tokia parama gali būti svarbi, ypač jeigu jis ruošia intensyvesnį apšaudymą arba intensyviai susišaudo su agresoriais kariais.
Pasipriešinimo kovotojų ir karinės technikos skiriamieji ženklai
Pasipriešinimo vienetų kovotojams rekomenduotina nešioti ryškius, iš toli matomus skiriamuosius ženklus, suderintus su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, kurie padėtų išvengti savų pajėgų nuostolių, netyčia juos nukauti ar sužeisti. Įsidėmėtina, kad toks ženklas yra vienas iš įrodymų, kad pasipriešinimo kovotojai pagal tarptautinę teisę yra kombatantai (kiti įrodymai: pasipriešinimo kovotojai turi už juos atsakingą vadą, jie atvirai nešioja ginklus ir savo veiksmuose vadovaujasi karo įstatymais ir papročiais).
Skiriamuoju ženklu gali, pavyzdžiui, tapti spalvota lipni juosta, kuri užrišama matomoje vietoje: virš alkūnės, ant amunicijos diržų ar šarvinių liemenių. Rekomenduotina pažymėti ir karinę techniką, dažais užrašyti sutartus skiriamuosius iš tolo atpažįstamus ženklus.
Ištrauka iš Krašto apsaugos ministerijos šiais metais išleistos knygos ”Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ (atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa).
Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.
Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.
„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.
Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.
Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.
Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.
Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
