Miškų gaisrai. Graikija. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 24 d. (dpa-ELTA). Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis pareiškė, kad jo šalis „kariauja“ su miškų gaisrais, pirmadienį siautusiais 64-uose šalies regionuose ir privertusiais evakuoti dešimtis tūkstančių turistų įvairiose atostogų salose.
Gaisrų pavojus išlieka itin didelis. Tai taikoma regionui aplink Atėnus, Peloponeso pusiasaliui ir daugeliui salų Egėjo jūroje, pirmadienį perspėjo Graikijos civilinės gynybos departamentas ir pridūrė, kad didelė rizika išliks ir artimiausiomis dienomis.
Didžiausi gaisrai pirmadienį siautė Rodo, Korfu ir Eubojos salose. Rodo saloje didelis gaisras siautė septintą dieną iš eilės. Ten maždaug 20 tūst. žmonių iš salos pietryčių šeštadienį buvo atvežti į saugias vietas. Tai buvo viena didžiausių kada nors Graikijoje vykdytų evakuacijos operacijų.
Pirmadienį maždaug 9 500 žmonių Rodo saloje vis dar buvo apgyvendinti salėse ir mokyklose arba priimti vietos gyventojų. Pasak ministro pirmininko, gaisras Rode apgadino apie 10 proc. salos viešbučių.
Korfu saloje, esančioje šalies šiaurės vakaruose, miško gaisras pirmadienį buvo suvaldytas. Naktį vietos valdžia ėmėsi atsargumo priemonių ir evakavo apie 1000 turistų ir 1500 gyventojų. Pakrančių apsaugos valtys vežė poilsiautojus ir gyventojus į saugias vietas, pranešė valstybinė televizija.
Pasak Civilinės gynybos departamento, pirmadienį visose gaisravietėse buvo dislokuoti ugniagesių lėktuvai ir sraigtasparniai. Į pagalbą Graikijos ugniagesiams buvo pasiųsti ugniagesių ekipažai iš Turkijos ir Egipto. Pasak ugniagesių atstovo, liepsnas toliau kurstė stiprus vėjas. Dabar pastangos sutelktos padėti sugrąžinti turistus namo.
Vokietijos kelionių grupė „Tui“ pranešė siunčianti į Graikiją papildomų lėktuvų įstrigusiems turistams išskraidinti. Šeši papildomi lėktuvai pirmadienio rytą parvežė namo poilsiautojus iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Taip pat buvo paskelbta apie dar vieną skrydį į Daniją.
Anksčiau kelionių grupė pranešė, kad iki antradienio imtinai sustabdys visus skrydžius į turistines vietas. Pranešta, kad sekmadienį Rodo saloje buvo apie 39 tūkst. „Tui“ klientų, 7 800 jų nukentėjo nuo gaisrų. Kai kurie svečiai keltais plukdomi į Atėnus arba Turkiją, kad iš ten galėtų keliauti namo, sakoma pranešime. Miško gaisras Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Padėtį, kurioje atsidūrė Graikija, lėmė klimato kaita, pirmadienį per valstybinio radijo transliuotus debatus parlamente pabrėžė K. Mitsotakis. Graikijos vadovas padėkojo visiems žmonėms, pastarosiomis dienomis padėjusiems gesinti gaisrus visoje šalyje. Jo teigimu, tai, kad per miškų gaisrus keliose vietovėse niekas nenukentėjo, nulėmė ugniagesių, civilinės saugos tarnybos, pakrančių apsaugos ir savanorių pastangos. Jis perspėjo, kad ateinančios kelios dienos ir toliau bus pavojingos.
Pirmieji gaisrai netoli Atėnų kilo praėjusios savaitės pirmadienį, tvyrant karščiui ir pučiant stipriam vėjui. Graikija nekantriai laukia ketvirtadienio, nes meteorologai teigia, kad temperatūra kris. Ketvirtadienį numatoma apie 35 laipsnių šiluma, įprasta šiam metų laikui.
Sekmadienį Peloponeso pusiasalio pietuose buvo išmatuota 46,4 laipsnio Celsijaus temperatūra, ketvirta aukščiausia, kada nors užregistruota Graikijoje, pranešė meteorologijos tarnyba. Tačiau iki vėsesnių dienų paskutinė karšta diena bus trečiadienis, karštis sieks 46 laipsnius Celsijaus.
Atvėsimą lems stiprūs šiauriniai vėjai, bet Civilinės gynybos departamentas perspėjo, kad dėl šių stiprių vėjų miškų gaisrai vėl gali tapti nevaldomi.
2022-ieji Ispanijoje buvo karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). 2022-ieji Ispanijoje buvo karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“.
Pasak „Aemet“, pernai vidutinė oro temperatūra siekė beveik 15,5 laipsnio Celsijaus ir buvo aukščiausia nuo 1916 metų, kai buvo pradėta rinkti atitinkamus duomenis. Tai buvo pirmasis kartas, kai metinė vidutinė temperatūra šalyje viršija 15 laipsnių Celsijaus.
„Aemet“ nurodė, kad praktiškai visi 2022 metų mėnesiai, išskyrus kovą ir balandį, Ispanijoje buvo „šiltesni nei įprastai, ypač gegužė, liepa ir spalis, kurie buvo labai šilti“. Nuo gegužės iki spalio šalyje viena po kitos buvo fiksuojamos karščių bangos, kurių metu termometrų stulpeliai neretai viršydavo 40 laipsnių Celsijaus.
Meteorologijos tarnyba taip pat nurodė, kad, negana to, 2022-ieji Ispanijoje taip pat buvo vieni sausiausių metų – kritulių esą buvo mažiau tik 2005 m. ir 2017-aisiais.
Skaičiuojama, kad dėl didelių karščių praėjusią vasarą Ispanijoje mirė 4 744 žmonės. Be to, ypatingai karšti orai pakurstė miškų gaisrus, kurie išdegino daugiau kaip 300 tūkst. hektarų žemės ploto.
Madridas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Nepaisant mažėjančių temperatūrų, atostogautojų pamėgtose šalyse Ispanijoje ir Portugalijoje toliau liepsnoja miškai.
Civilinės apsaugos duomenimis, Ispanijoje pirmadienį vis dar degė 22 gaisrai. Ypač paveikti regionai yra Ekstremadūra vakaruose, Galisija šiaurės vakaruose, Kastilija ir Leonas Vidurio Ispanijoje bei Katalonija šiaurės rytuose. Po vieno ugniagesio žūties savaitgalį rastas ir apdegęs piemens kūnas, pirmadienį pranešė tarnybos.
„Klimato kaita žudo, – sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, pirmadienį apsilankęs Ekstremadūroje. – Ji, kaip matėme, žudo žmones, tačiau ji žudo ir mūsų ekosistemą, mūsų bioįvairovę. Ir ji naikina vertingiausią mūsų visuomenės turtą: jos namus, jos būstus, jos verslą, jos gyvulius“.
Maždaug dešimt dienų liepsnojantys gaisrai Ispanijoje, oficialiais duomenimis, jau sunaikino 25 000 hektarų miško, dešimtis namų, parduotuvių ir fabrikų. Buvo evakuota tūkstančiai žmonių. Nugaišo daugybė galvijų.
Didelį nerimą pirmadienį kėlė gaisras Pont de Vilomaroje vos už 50 km į šiaurę nuo Barselonos. Čia sekmadienį įsiplieskusios liepsnos per 24 valandas supleškino 1 700 hektarų miško. Ugnis apėmė ir daug namų. Dūmų stulpai matėsi už daugybės kilometrų, taip pat Barselonoje.
Kelis mėnesius besitęsianti sausra, karščio banga, kuri Ispanijoje, oficialiais duomenims, tęsiasi nuo liepos 9 dienos, taip pat stiprūs vėjai sudarė palankias sąlygas liepsnoms kilti ir plisti. Tačiau pirmadienį meteorologijos tarnyba „Aemet“ jau paskelbė ir gerą žinią: karščio banga antradienį baigsis.
Portugalijoje pirmadienį dar liepsnojo penki didesni gaisrai. Čia per daugiau nei savaitę pelenais virto 30 000 hektarų miško.
Žaibai karčių čirškinamoje Kanados provincijoje sukėlė per 130 krūmynų gaisrų. EPA-ELTA nuotr.
Po rekordinių karščių savaitės vakarinėje Kanados dalyje šiuo metu liepsnoja daugiau nei 130 krūmynų gaisrų, kuriuos įplieskė žaibai, skelbia BBC.
Kanados federalinė vyriausybė pranešė, kad atsiųs karinių lėktuvų padėti ugniagesiams, kovojantiems su gaisrais Britų Kolumbijos provincijoje.
Kiek anksčiau šią savaitę iš Britų Kolumbijoje esančio Lytton kaimelio buvo priversti bėgti vietiniai gyventojai. Šį kaimą, kuriame antradienį buvo užfiksuotas Kanados visų laikų karščio rekordas – 49,6 ºC – jau sunaikino liepsnos.
Dėl gaisro iš maždaug už 260 km į šiaurės rytus nuo Vankuverio esančio Lytton kaimelio trečiadienio vakarą nepasiėmę jokių daiktų turėjo pasitraukti beveik visi 250 gyventojų.
Pastarosiomis dienomis daug kur Šiaurės Amerikoje fiksuojama neįprastai aukšta temperatūra.
Ispaniją užplūdo karščio banga: daugelyje šalies dalių termometrų stulpeliai kilo virš 30 laipsnių padalos. Dar praėjusią savaitę daug kur buvo ganėtinai vėsu.
Pirmoji metų karščio banga yra „tikrai neįprasta“, nes prasidėjo taip anksti, žinių agentūra „Europa Press“ citavo valstybinės meteorologijos tarnybos „Aemet“ atstovą.
Ypač šalies centrinėje dalyje ir pietuose fiksuoti šiam metų laikui pernelyg šilti orai, pavyzdžiui, Andalūzijoje. Kordoboje laukiama iki 36 laipsnių karščio. Įprastos temperatūros tvyro tik dalyje rytinės šalies dalies, pavyzdžiu, Barselonos regione.
Karščio bangą į Ispaniją atnešė aukšto slėgio sritis ir karšti vėjai iš Šiaurės Afrikos, sakė „Aemet“ atstovas. Beveik vidurvasario temperatūros dar prognozuojamos mažiausiai iki antradienio. Pasak meteorologų, labai karšta Ispanijoje gali būti visą gegužę, taip pat birželį ir liepą.
Karščio bangos Prancūzijoje šią vasarą, vyriausybės duomenimis, pražudė 1 500 žmonių. Birželį ir liepą registruota 1 500 daugiau mirčių bei vidutiniškai per šiuos abu mėnesius, žinių stočiai „Franceinfo“ sakė sveikatos ministrė Agnes Buzyn.
Birželio pabaigoje Pietų Prancūzijoje buvo pasiekas naujas karščio rekordas – 46 laipsniai Celsijaus. Per antrąją karščio bangą liepą termometrų stulpeliai daugelyje regionų vėl perkopė 40 laipsnių.
Pusė karščio aukų buvo vyresni nei 75 metų amžiaus asmenys. 10 žmonių karštis pražudė darbo metu.
Rekordinę 2003-iųjų vasarą Prancūzijoje nuo karščio mirė 15 000 gyventojų.
Mažesnį mirtingumą praėjusią vasarą ministrė aiškino geresnėmis prevencijos priemonėmis.
Ekstremalūs karščiai, viršijantys 40 laipsnių, Ispanijoje pareikalavo pirmųjų aukų. Ketvirtadienį Kordobos provincijoje Pietų Ispanijoje imdamas derlių šilumos smūgį patyrė 17-metis. Jis penktadienį, praėjus kelioms valandoms po operacijos, mirė ligoninėje, pranešė žiniasklaida, remdamasi Andalūzijos regiono sveikatos tarnybomis.
Valjadolide, esančiame į šiaurės vakarus nuo Madrido, ketvirtadienio vakarą vaikštinėdamas saulės smūgį patyrė 93 metų vyras. Mursijoje Ispanijos rytuose 45-erių lauko darbininkas, kurį taip pat ištiko šilumos smūgis, yra kritiškos būklės. Katalonijos regiono vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių ir penktadienį pradžioje 48 valandoms iš viso uždraudė imti derlių.
Dėl karščio Ispanijos meteorologijos tarnyba penktadienį 23 regionuose šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose paskelbė „raudoną“ pavojaus laipsnį. Čia popietę buvo prognozuojamos iki 43 laipsnių temperatūros.
Tai, kad jau birželį dėl karščio paskelbiamas aukščiausias pavojaus laipsnis, neįprasta net Ispanijai, ispanų dienraščiui „El Pais“ sakė meteorologijos tarnybos atstovas Rubenas del Campodie‘is. Paprastai tokius rodiklius oro temperatūra pasiekia tik liepą ar rugpjūtį.
Sostinėje Madride termometro stulpeliai penktadienį turėjo kilti iki 41 laipsnio, o šeštadienį, prognozuojama, net iki 42. Tačiau čia kol kas galioja tik antras aukščiausias pavojaus laipsnis – „oranžinis“. Karštas savaitgalis laukia ir kitų Ispanijos regionų. Maljorkoje šeštadienį turėtų kepinti 38 laipsnių kaitra.
Karščiai. Prancūzija, Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos meteorologijos tarnyba dėl karščio pirmą kartą kai kuriuose šalies regionuose paskelbė raudoną pavojaus laipsnį. Keturiuose departamentuose penktadienį prognozuojama neįprasta 42-45 laipsnių temperatūra, pranešė „Météo France“.
„Būkite atsargūs, net sveikus žmones gali ištikti silpnumas“, – įspėjo meteorologijos tarnyba. Didžiojoje daugumoje Prancūzijos departamentų galioja oranžinis pavojaus laipsnis.
Prancūzijoje yra trys pavojaus laipsniai: geltonas, oranžinis ir raudonas.
Antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sunegalavo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad vyriausybės vadovė, stovėdama ant raudono kilimo, svyruoja ir akivaizdžiai blogai jaučiasi.
Šalia buvę žmonės taip pat atkreipė į tai dėmesį.
Po to kanclerė ir prezidentas išėjo vesti derybų ir susitiko su žurnalistais po maždaug pusantros valandos. Žiniasklaidos atstovams pasiteiravus apie A. Merkel sveikatą, ji atsakė: „Po to aš išgėriau mažiausiai tris stiklines vandens. Matyt, jų man ir trūko. Dabar jaučiuosi labai gerai“.
Pastarosiomis dienomis Berlyne nusistovėjo karšti orai, termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių.
Vandens trūkumas didžiuosiuose miestuose susidarė dėl neatnaujintų vandenviečių, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Sunku patikėti. Kalbant apie gėlą vandenį, jo turime pakankamai, tačiau kalbant apie paviršinį vandenį, kurio pajėgumai nėra dideli, kur turi praeiti laiko prisipildyti, matome grėsmę tų didžiųjų miestų atveju, ypač Kauno“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ teigė K. Mažeika.
Dėl to, pasak ministro, kaltos neatnaujintos vandenvietės.
„Situacija tokia, kad miestai turi tam tikras zonas, kurie aprūpinami iš vienos ar kitos vandenvietės. (…) Kai kurios vandenvietės buvo paliktos nuo senų laikų, ir jų pajėgumai yra per maži aprūpinti didesnį kiekį vandens.
Vandens tinklų plėtra, žmonių vandens suvartojimo įpročiai, išsiplėtė miestai… Atsiranda trūkumas kai kuriose vietose“, – laidoje sakė K. Mažeika.
Ministras rekomendavo žolę laistyti vakare arba anksti ryte, kad jį galėtų sugerti drėgmę.
K. Mažeika taip pat teigė, kad, dar labiau nukritus Neries upės lygiui, būtų kreipiamasi į Baltarusiją.
„Vilniuje Neries upė (lygis. – ELTA) yra maksimaliai nukritusi. Baltarusija, kuri turi prie Minsko didžiulį vandens rezervuarą, kuriuo aprūpina visą Minską, tą talpą nuolat prižiūri, kad palaikytų vandens lygį, tačiau jie buvo labai mažą kiekį vandens paleidę į Žemupį. (Dabar. – ELTA) matome šiek tiek (vandens lygio. – ELTA) kilimą pasienyje. Blogiausiu atveju esame pasiruošę kreiptis į Baltarusiją, kad jie padidintų vandens pajėgumus“, – laidoje teigė aplinkos ministras.
ELTA primena, kad, dėl karščių ekstremaliai išaugus vandens suvartojimui, kuris kai kuriose Kauno vietose lėmė vandens tiekimo sutrikimus, Kauno miesto savivaldybė prašo visų kauniečių nelaistyti vejų nuo 18 iki 23 valandos.
Savivaldybė praneša, kad su vandens tiekimo sutrikimais šiomis dienomis susiduria iki tūkstančio kauniečių.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ taip pat fiksuoja, kad šiuo metu kai kuriose vietovėse Vilniaus mieste ir rajone geriamojo vandens sunaudojama tris kartus daugiau nei įprastai, ir prašo gyventojų vandenį vartoti atsakingai ir taupiai.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Sekmadienio rytas išaušo gerokai gaivesnis – oro temperatūra svyravo nuo 13 iki 18 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis trumpai palis. Aukščiausia oro temperatūra bus nuo 22 iki 26 laipsnių šilumos, pajūryje – iki 21 laipsnio šilumos.
Pirmadienį vėjas pasisuks iš pietryčių, pietų, todėl temperatūra šoktelės ir bus panaši kaip šeštadienį – oras kais iki 24-29, o pietiniame pakraštyje kai kur ir iki 30 laipsnių šilumos. Lietaus tikimybė dieną bus maža, LRT Radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė.
Antradienį dieną alins 27-32 laipsnių karštis. Karščiausia bus pietinėje šalies pusėje. Trečiadienį oras kais dar labiau – net iki 28-33 laipsnių karščio, tik vietomis ties šiauriniais rajonais gali būti šiek tiek vėsiau – 25-27 laipsniai šilumos. Ten, pasak sinoptikės, bus ir didžiausia lietaus tikimybė, nes ties šiais rajonais bus šiek tiek daugiau debesų.
