Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus antradienį atvyko trijų dienų vizito į Kazachstano sostinę Nur Sultaną dalyvauti tarpreliginiame aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį neatvyks Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, kilus įtampai dėl Ukrainos.
Popiežiaus lėktuvas nusileido netrukus po 17.15 val. (11.15 val. Grinvičo laiku), informavo lėktuve buvęs AFP žurnalistas. 85 metų pontifiką turėjo priimti prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas, o po to jis turėtų pasakyti pirmąją kalbą valdžios institucijų ir diplomatinio korpuso atstovams.
Tuo pačiu metu kaip ir Pranciškus Kazachstane lankysis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris vyks į savo pirmąją užsienio kelionę nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Jų abiejų vizitai į šią Vidurio Azijos šalį vyksta tuo metu, kai Vatikanas tikisi atnaujinti istorinį susitarimą dėl vyskupų skyrimo Kinijoje.
Skrydžio metu žurnalistų paklaustas apie galimą susitikimą su Xi, Pranciškus atsakė, kad „neturi jokios informacijos“ apie galimas derybas. Tačiau jis pridūrė, kad yra „visada pasirengęs vykti į Kiniją“.
Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto
Nur Sultanas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Per smurtinius protestus Kazachstane jau žuvo mažiausiai 164 žmonės, įskaitant 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija, pranešė vietos žiniasklaida.
Tai gerokai didesnis skaičius nei tas, apie kurį anksčiau skelbė šalies pareigūnai. Pasak jų, žuvo 26 protestuotojai ir 16 saugumo pajėgų narių.
Šioje Vidurio Azijos šalyje kilusią protestų bangą įsiūbavo į aukštumas šovusios degalų kainos, tačiau jos metu taip pat pradėta reikšti nepasitenkinimą šalies autoritarine valdžia. Pasak šalies Vidaus reikalų ministerijos, iš viso jau sulaikyti 5 135 žmonės, o pareigūnai inicijavo daugybę tyrimų dėl įvairių pažeidimų.
Vidaus reikalų ministras Erlanas Turgumbajevas sakė transliuotojui „Chabar 24“, kad protestų dalyviai sunaikino daugiau kaip 100 prekybos centrų, bankų pastatų ir apie 400 transporto priemonių, daugiausia – policijos automobilių. Visa padaryta žala bendrai vertinama apie 175 mln. eurų.
Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas penktadienį paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus. Tai sukėlė būgštavimus, kad gali būti daug civilių aukų, ypač didžiausiame šalies mieste Almatoje, kur per riaušes jau buvo padegti vyriausybės pastatai ir prasidėjo masinis plėšikavimas.
Prasidėjus protestams, K. Ž. Tokajevas atleido vyriausybę ir dar kelis aukšto rango pareigūnus, paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė Rusijos vadovaujamo karinio aljanso atsiųsti pagalbos.
Neramumai Kazachstane: vyriausybė prašo Rusijos pagalbos. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 6 d. (ELTA). Rusijos vadovaujami kariai bus dislokuoti padėti „stabilizuoti“ antivyriausybinių demonstracijų apimtą Kazachstaną, praneša BBC.
Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.
Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“. Kazachstane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.
Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.
Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.
Kazachstano specialiosios pajėgos šaudo į protestuotojus. EPA – ELTA foto
Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.
Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.
Protestai ne tik dėl degalų
Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.
Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.
