Antikorupcijos komisijos posėdyje bus aptarta informacija dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos Kauno miesto savivaldybės veiklos korupcijos rizikos analizės.
„Rytoj Tyrimų grupės posėdyje mes išklausysime STT, matyt, atsakys į papildomus klausimus, galbūt kažkokią informaciją pagilins ir po to mes jau sėsime baiginėti savo tyrimo išvadų ir artimiausiu metu tas išvadas pristatysime“, – Eltai sakė laikinosios tyrimų grupės dėl situacijos Kaune pirmininkas Andrius Vyšniauskas.
„Turėjome anoniminių liudijimų, turėjome STT išvada, turėjome pasikalbėjimus su Viešųjų pirkimų tarnyba, dar taip pat rytoj išklausysime ir savivaldybės kontrolierę, kuri taip pat atliko tam tikrą tyrimą, visą tai apibendrinsime ir pateiksime savo vertinimą Antikorupcijos komisijai ir viešumai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, laikinosios tyrimų grupės tikslas buvo pabandyti užčiuopti tam tikras sistemines problemas Kauno savivaldybėje, kurias būtų galima koreguoti teisės aktuose.
„Kauno atveju reikia turėti omenyje, kad štai šis STT korupcijos rizikos vertinimas reiškia, kad savivaldybė turi per, man rodos, mėnesį į tas pastabas atsižvelgti, pakoreguoti savo tvarkas arba pasakyti, kodėl jie to nedaro. Tai vien jau STT atlikta analizė iškelia savivaldybėje tam tikras prievoles“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Atitinkamai savo ruožtu mes žiūrėsime, kaip galima koreguoti įstatymus, kad įstatyminiu lygmeniu daug dalykų, kurie atsiskleidė Kaune, būtų užkardomi. Tai dirbsime toliau, tačiau galbūt tas darbas labiau persikels į jau visą Antikorupcijos komisijos lauką“, – taip pat pažymėjo jis.
STT išvadose skelbiama, kad nėra aišku kaip yra nustatomos ir kuo yra grindžiamos savivaldybės pirkimų planuose nurodomos pirkimų vertės, neužtikrinamas viešųjų pirkimų planavimo skaidrumas ir atsparumas šališkų sprendimų priėmimui.
Taip pat nurodoma, kad egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus rinkos tyrimo procedūros, nes savivaldybėje yra nepakankamai reglamentuota rinkos tyrimo vykdymo ir dokumentavimo procedūra.
STT pažymi ir tai, kad galimas piktnaudžiavimas skiriant viešųjų pirkimų iniciatorius, nes savivaldybės viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nenustato, kas ir kaip iš keleto ar keliolikos padalinio darbuotojų (pirkimo iniciatorių) parenka ir paskiria vieną darbuotoją (pirkimo iniciatorių), kuris priima sprendimą dėl konkretaus pirkimo poreikio nurodymo (inicijuoja pirkimą).
Rašoma, kad neužtikinamas ir pirkimus vykdančios viešųjų pirkimų komisijos nario, kuris tuo pačiu metu yra ir pirkimo iniciatorius, nešališkumas, nes savivaldybės nustatytas viešųjų pirkimų procesų reglamentavimas neįtvirtina nuostatų, atskiriančių viešųjų pirkimų inicijavimo ir vykdymo funkcijas.
STT rekomenduoja detaliau reglamentuoti Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimo / koregavimo procedūros vykdymą, numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, kurios sumažintų savivaldybės vykdomų į metinį pirkimų planą neįtrauktų pirkimų skaičių.
Kauno apylinkės teismas pirmadienį priimta nutartimi laikinai uždraudė Kauno miesto savivaldybei šalinti medžius A. Mickevičiaus, V. Putvinskio ir Veiverių gatvėse, įpareigodamas savivaldybės administraciją atlikti dendrologinę ekspertizę medžių būklei įvertinti.
„Būsimi ieškovai kreipėsi į savivaldybę su prašymu atlikti numatytų pašalinti želdinių būklės vertinimo ekspertizę. Esant tokiam prašymui, želdiniai negali būti šalinami nesurašius ekspertizės išvadų”, – konstatuojama teismo nutartyje.
Grupelė kauniečių kreipėsi į teismą prašydami savivaldybei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šalinti medžius, iki kol bus atlikta želdinių būklės vertinimo ekspertizė, A. Mickevičiaus, Zanavykų, Kapsų, Kalniečių, V. Putvinskio, Kleboniškio, Veiverių ir Jonavos gatvėse.
Teismas iš dalies tenkino būsimų ieškovų prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad jų iniciatyva yra paskirta medžių dendrologinė ekspertizė ir įvertindamas tai, kad V. Putvinskio, A. Mickevičiaus ir Veiverių gatvėse yra ketinama atlikti gatvių ir šaligatvių tvarkymo darbus.
Dėl teismui nepateiktų įrodymų buvo atmestas būsimų ieškovų prašymas uždrausti šalinti medžius Zanavykų, Kapsų, Kalniečių ir Kleboniškio gatvėse, nes nepateikta duomenų, kad savivaldybė būtų išdavusi leidimą ar ketintų ateityje šalinti medžius būtent šiose gatvėse.
Teismas, išklausęs abi ginčo šalis, atmetė savivaldybės atstovės teismo posėdyje išsakytą motyvą, kad būsimi ieškovai neturi teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl medžių šalinimo.
Teismas būsimiems ieškovams nustatė maksimalų įstatymo numatytą terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai.
Ši nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdoma skubiai.
Ji įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui.
Šiais metais minimos Dalios Grinkevičiūtės gimimo 85-osios ir mirties 25-osios metinės.
Ji savo kūryba ir veikla yra viena ryškiausių sovietmečio tremčių istorijos liudytoja.
D. Grinkevičiūtė gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune. Jos tėvas – Juozas Grinkevičius – inžinierius ekonomistas, Lietuvos banko valiutų komisijos reikalų vedėjas, mokytojas.
Jis turėjo didelės įtakos formuojant dukters Dalios charakterį. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta iš Lietuvos. Pavilnyje nuo šeimos atskirtas tėvas, išsekintas bado, 1942 metais mirė Sverdlovsko srities lageryje. Motina su sūnumi Juozu ir dukra Dalia ištremta į Altajaus kraštą, po metų – į Jakutijos Arkties Trofimovsko salą prie Laptevų jūros. 1947 metais jiems pavyko persikelti į Jakutską, o 1949 metais Dalia su sergančia motina pabėgo į Lietuvą.